Žymų Archyvai: ką baudžia ir ko ne

Žodžio laisvė: kas į Delfi straipsnį nesutilpo

Neseniai „Delfi“ išleido mano tekstą apie patyčias ir žodžio laisvę. Jame mėginu išsiaiškinti sąvokas ir apžvelgti tendencijas. Pagrindinės mintys yra tokios: pirma, autoriai-šaipūnai linkę save laikyti politinės satyros šviesuliais, nors iš tiesų, kritikuodami veikėjas, kurioms pasitaikė gimti moterimis, griebiasi atsibodusių klišių; antra, jiems, kaip ir kraštutinės dešinės laisvės šaukliams, žodžio laisvė rūpi tik tada, kai patys sulaukia kritikos.

Sulaukiau daug teigiamų komentarų apie šį tekstą. Patiko bičiulio L. pastebėjimas, jog reta, kad šiose diskusijose kas nors keltų principų, o ne jausmų klausimą. Palikus ramybėje lietuviškas aktualijas, čia galima atidžiau apžvelgti spaudos laisvės padėtį pasaulyje. Skaitykite toliau

Heteroseksualumo propaganda pop dainose

Prieš kelerius metus JAV (didžiausios pasaulyje muzikos eksportuotojos) mokslininkių (kodėl moteriškoji giminė?) atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 iš 10 dainų nebuvo jokių užuominų apie seksą ir dauginimąsi – vidutiniškai tokių užuominų dainoje buvo kiek mažiau nei 11. Tyrime naudotas duomenų kodavimas šiame straipsnyje detaliai paaiškintas. Mokslininkės priskyrė dainų eilutėms kategorijų žymas: lytiniai organai, susijaudinimas, seksualiniai veiksmai, trumpalaikių romanų strategijos, atstūmimas, ištikimybė ir t.t. 2 iš 5 pop dainų porino apie seksualinį patrauklumą, kas trečia – apie trumpalaikių romanų mezgimą, kas ketvirta – apie neištikimybę. Tiesa, kas trečioje buvo pažadas laikytis ištikimybės, kas dešimtoje buvo kažkas apie motinystę/tėvystę. Kas ketvirta bylojo apie su seksualiniais santykiais susijusius visuomeninės padėties ir išteklių klausimus. Skaitykite toliau

BTV suteikė eterį naciams ir niekam tai neužkliuvo?

Štai ko galima nesužinoti, nežiūrint televizoriaus. Šiuo metu, prieš 9 val. vakaro, rodoma BTV laida „Yra kaip yra“, kurioje svečias pareiškė „aš dievinu nacizmą“, o vedėjai papriekaištavus, kad nacizmo vardu buvo žudoma, pasakė „o kuri valstybė, kuris diktatorius nežudė?“ Paskui jis dar teigė, kad laukia, kol ateis nacizmas. Eteris netiesioginis, vadinasi, laida buvo montuojama. Niekas nenutraukė filmavimo už neapykantos kurstymą ir Lietuvos įstatymų draudžiamų ideologijų propagavimą. Bet kuriai valstybei sunku išvengti, kad rastųsi ir savo idėjas kur nors pogrindy skleistų nusikalstamos ideologijos. Tačiau čia televizija sąmoningai tokius legitimuoja ir net propaguoja, jei leidžia teisinti žudymą ir lyg niekur nieko toliau diskutuoja. Tai jau nebe žodžio laisvė. Tai jau nebe taip manančios žmogos, o televizijos, kurioje dirba specialistės, atsakomybė. Už tokį neatsakingą skandalų vaikymąsi – gėda BTV. Jei vedėja nemoka vesti laidų, balansuojančių ant įstatymo pažeidimo ribos, tai ji neturėtų vesti tokių laidų. Televizijoms metas baigti vadovautis iliuzija, kad pasisodinus tris feministes, du žydus ir asmenį, kuris ‘dievina nacizmą’, išeina demokratija.

Siūlau žurnalistėms prieš kiekvieną laidą pagalvoti:

  1. Kas yra svarstomo klausimo šalys, kiek jų?
  2. Kas gali joms atstovauti ir kas iš galinčių atstovauti galėtų eteryje kalbėtis ir susikalbėti?
  3. Kokiame vaidmenyje pasirodys paribio ideologijų atstovės? Kokie jų interesai?
  4. Ar visos laidos dalyvės jausis saugios tokiame „asorti“?

Žmogžudystė Panevėžio rajone – smurtas lyties pagrindu

Ne veltui sakoma – Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kol kas nors nežūva. Išaiškėjus kai kurioms kraupaus nusikaltimo Panevėžio rajone aplinkybėms, susizgribta ir kad Bendrasis pagalbos centras neprieina prie telefonų identifikacinių duomenų, ir kad policija kartais ne itin veiksmingai reaguoja, ir kad socialinės problemos provincijoje išsikerojusios. Lyg tarp kitko minėta, kad visų pirma mergina buvo „užkabinta“ jaunuolių su automobiliu ir išžaginta. Kadangi merginą dar ir nužudė, subruzdo visokios teisybės ir moralės sergėtojos, kai kas net ragina Lietuvoje grąžinti mirties bausmę. Kur visos tos žmogos buvo, kai vienas po kito buvo skelbiami teismų sprendimai, kad dėl patirto smurto apkaltintos nepilnametės? Kur buvo šita straipsnių gausybė, kai pareigūnės spango, kad nepilnametės kažkada su patinkančiomis žmogomis savo noru turėti lytiniai santykiai gali apskritai būti argumentas, svarstant, ar ji patyrė smurtą? Panašu, kad pareigūnėms, visuomenei ir apžvalgininkėms smurtas prieš moterį yra aiškus tik tada, kai pasibaigia jos mirtimi.

Skaitykite toliau

Ką reiškia „gerbti nuomonę“?

Kai trumpam atokvėpiui įlendu į Facebook, ji tiesiog lūžta nuo diskusijų apie filosofės dr. Nidos Vasiliauskaitės ir režisieriaus Romo Zabarausko debatus (pirmas tekstas, atsakas, atsakas atsakui). Ši diskusija išvirto į apsikeitimą nuomonėmis apie šias dvi asmenybes, apie kairės tapatybę Lietuvoje, apie tai, kas su kuo draugauja ir nedraugauja, ir apie tai, kas yra tie vadinamieji mažutėliai. Deja, daug kas pasimeta nesutarimuose dėl sąvokų, o mano bendražygės Nidos pozicija, atrodo, dažnai lieka nesuprasta. Aš irgi jos nesupratau, kol nepaaiškino Facebook’e. Todėl noriu pasiūlyti skirtingų debatuose dalyvaujančių pozicijų paaiškinimą ir šiek tiek „magaryčių“ nuo savęs. Skaitykite toliau

„Sveiko proto patriotas“ pasakoja apie neonacius

Labai svarbus ir reikalingas interviu: „Tačiau per daugiau kaip metus net nelabai intensyvaus bendravimo su tais žmonėmis spėjau įsitikinti, kad tarp jų yra tokių lyderių, kurie nė akimirkos nedvejodami garbina Hitlerį, šlovina nacizmą ir jo priešakinį būrį – esesininkus. Apie žydus jų draugijoje galima kalbėti tik kaip apie kokius išsigimėlius ir niekaip kitaip. Esu girdėjęs, kaip Hitlerio klaida buvo vadinamas žydų vaikų žudymas – suprask, jeigu jis būtų apsiribojęs vien jų tėvų naikinimu, viskas būtų buvę gerai. Tai ko verti tie visi vieši atsiribojimai?“

Įdomu tai, kad pašnekovas pasakoja įgijęs išsilavinimą Vakaruose, kur nejaukiai jautėsi dėl savo pažiūrų. Manau, jis toks ne vienas. Tačiau kokybiškai išlavintas kritinis mąstymas nepalūžo iš pažiūros bendraminčių aplinkoje.

Žinios apie būtent tokias kai kurių „patriotų“ vertybes mane pasiekdavo savais kanalais, bet, saugodama šaltinių privatumą ir neturėdama tvirtų įrodymų, niekur neviešinau. Dabar asmuo iš vidaus viską pasakė. Laikas atsibusti.

Susiję įrašai – satyra „Lietuvoje nėra neonacių“, analizė „Lietuvoje – „pašnekint nacionalistą“ mėnuo?“, „Antisemitizmas Lietuvoje – iš neišmanymo?“

Aptarkime ACTA

Atėjo laikas teisę, politiką ir kitus dalykus kažkiek išmanančioms blogerėms išsamiai paaiškinti apie ACTA. Ši sutartis palies mus visas, bet tam, kad sutelktume visuomenę pasipriešinimui, negalima švaistytis sąmokslo teorijomis ir gąsdinimais. Dabar kaip niekad reikia analizės ir kietų argumentų. Popieriniame „IQ. The Economist“ yra geras Liudvikos Pociūnienės komentaras „Kas bijo laisvo interneto?“ apie tai, tačiau, deja, internetinėje versijoje jis prieinamas tik registruotiems vartotojams.

Europos Komisija į kaltinimus interneto laisvės ribojimu atsako štai taip. Pvz., „ACTA is really not about individual citizens. People will continue being able to use their online social networks just as they do today“. Įdomu tai, kad google paieška dar prisimena šiame dokumente buvusį, bet dabar, atrodo, išimtą sakinį ACTA is not Big Brother“. Kadangi ACTA yra daugialypis reiškinys, jį analizuosime kartu su broliu Gyčiu Repečka, IT specialistu. Jis paaiškins, kokios informacijos apie jus nesurinks jokia muitinė ar kita institucija, bet gali surinkti ir renka visagalis Gūglas. Aš apžvelgsiu ES politikos ir visuomeninius aspektus. Tačiau tai bus tada, kai abu surasime laiko 😛 Skaitykite toliau

Šokoladu apdergta kampanija prieš smurtą

Neseniai Lietuvoje įsigaliojo naujas Apsaugos prieš smurtą artimoje aplinkoje įstatymas. Jis suteiks daugiau galių įstatymų vykdytojoms pradėti tyrimą net be aukos raštiško sutikimo, iškeldinti smurtautoją iš bendro namų ūkio ir įpareigoti nesiartinti prie aukos. Kol įstatymo vykdytojos, NVO ir žiniasklaida ruošėsi naujam įstatymui prieš šį labai paplitusį smurtą,lapkričio 25-ą – gruodžio 10-ą dienomis vyko pasaulinė akcija „16 dienų be smurto prieš moteris“. Ryškiausiu šios akcijos akcentu tapo fotografijos, kuriose garsios moterys buvo apdažytos taip, kad atrodytų patyrusios smurtą (nors jų šukuosenos išliko nepriekaištingos). Idėja – smurtas neaplenkia ir garsių žmogų. Apie šios akcijos problemiškumą viską, ką reikėjo, jau pasakė Nida Vasiliauskaitė. Kad ir ne itin vykusiai (kas nedirba, tas neklysta), akcija visgi atkreipė dėmesį į smurtą prieš moteris ir būtų bent jau išjudinusi debatus. Tačiau pačiame akcijos įkarštyje garsus krepšininkas gyrėsi, kad sekso metu mėgsta mušti moteris, o populiarus kavinių tinklas Coffee Inn reklamavosi štai taip: Skaitykite toliau

Šeimos koncepcija: ką reguliuoti?

Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad 2008 m. priimta Valstybinė šeimos koncepcija prieštarauja Konstitucijai, ir iškart sukilo politikės, kurios sumaniai naudojasi šiuo klausimu savo reitingams kelti. Tikriausiai jau skaitėte. Ar tikrai dabar šeima gali būti bet kas? Ar iki šiol nebuvo? Kaip apskritai geriausia reguliuoti šeimos santykius? Pabandysiu pažiūrėti į šį klausimą iš kitos pusės.

Situacija štai kokia. Daugelio žmogų sąmonėje šeima yra labai daugiaplanė sąvoka, projektuojama į kažkokį įsivaizduojamą idealą: emocinį, fizinį (erdvinį ir intymų) ir teisinį suderinamumą, kartų santarvę ir atsakomybę. Tačiau realybėje vieno ar kelių kriterijų dažnai stinga, be to, jie kinta laike. Lietuvoje žmogos kuria šeimas palyginti jaunos, o moterys gyvena 10 metų ilgiau nei vyrai. Praktiškai kas ketvirta naujagimė gimsta ne santuokoje, bet santuoka – labai svarbus kriterijus pasiimti būsto paskolai. Lietuvoje nėra partnerystės įstatymo, o daug kitų įstatymų daro nuorodas į šeimą ir šeimos nares. Šeimos narėms garantuojama apsauga, dalijantis turtą, jos atleidžiamos nuo prievolės liudyti prieš kitą šeimos narę teisme, gali paveldėti turtą, gauti informaciją apie šeimos narių sveikatą, priima sprendimus dėl donorystės. Šeimos koncepcija buvo apibrėžusi, kad ne tik šios privilegijos, bet ir daugybė skatinamųjų priemonių būtų prieinamos tik toms, kas registruoja santuoką. Skaitykite toliau

Dar kartą apie aistringas diskusijas

Anądien štai šios vasaros mokyklos organizatorius, su kuriuo šiaip nebendrauju, pakvietė į programos atidarymą. Turėjau priežasčių ten neiti, bet vienas dalykas, kuris mane domina apie šią programą, yra E.Zuroff’o dalyvavimas. Kaip žinia, su šia garsia asmenybe padariau interviu, kuris buvo suplanuotas žurnalui „IQ“, bet galiausiai atsidūrė „Bernardinuose“. Įdomu, ar jis jau Lietuvoje? Sklinda gandai, kad iškilo tam tikrų nuomonių neatitikimų tarp vasaros mokyklos organizatorių. Tačiau patikimos informacijos neturiu. Man labai smalsu, ar žiniasklaida pasigaus E.Zuroff’o atvykimą. Ypač turint galvoje tai, kad rugpjūtį žiniasklaida tradiciškai kenčia nuo naujienų bado. O komentuoti, kaip visada, yra ką. Nebuvo jokios oficialios reakcijos dėl Panerių memorialo išniekinimo (nuotrauka ir komentaras), kur kažkas rusiškai užrašė „Hitleris buvo teisus“ (beje, įdomu, ką ten veikia garsaus „tagerio“ Solomon parašas? Ar tik nebus save pasiskelbęs maištininkas išniekinęs memorialą pirmiau nei nacės?). Priimtas sprendimas dėl kompensacijos dėl žydžių (jei pamiršote, kodėl rašau moteriškąja gimine) religinių bendruomenių turto, kuris sulaukė nevienaprasmiškų reakcijų. Skaitykite toliau