Žymų Archyvai: muzika

Priešrinkiminė ironija

Per ištęstą operinę V.Noreikos dainavimo manierą šių žodžių autorius tapo tikru pranašu. Prieš šešerius metus niekas dar nenumatė, koks procesas viską apims – nuo medijų iki dalijimosi vaikų nuotraukomis, nuo rinkimų iki glamūrinių garsenybių. O šio kūrinio komanda žinojo: „láiko nesustabdysi / ir nea[p]suksi atgal / prieš láiką lygūs visi / láikas visagalis“

Muse koncertas Kaune

„Ačiū, kad atvykot į Kauną jauni!“

Muse gerbėjas

Kaip čia nepasidžiaugti, kad labai abejotino estetinio vaizdo Žalgirio arena ima išties atsipirkti jei ne finansine, tai kultūrine prasme. Roko grupės Muse koncertas tapo kokybiško garso ir skoningų vaizdo projekcijų švente. Kaip jau ne kartą sakyta, pagaliau sulaukiame grupių, kurios tebėra savo šlovės zenite. Ir ne šiaip grupių, o labai įdomias apokaliptines dainas kuriančios neeilinių muzikantų komandos, kurios, jei gerai prisimenu, pradėjau klausytis Budapešto laikais.

Skaitykite toliau

Naujoji intelektinių kūrinių ekonomika

Šiandien Kultūros ministerijoje vyko spaudos konferencija apie piratavimą, kurioje išsakyti seniai visiems girdėti argumentai. Aš suprantu autorių norą uždirbti iš kūrybos ir jį gerbiu. Pati puikiai prisimenu, kai dirbau Atgimime ir dažnai girdėdavau iš skaitytojų: „Jūs puikiai dirbat, labai mėgstu šį laikraštį,“ bet paklausus, kada paskutinį kartą pirko arba prenumeravo, atsakydavo, kad laukia, kol straipsnius „nusiurbs“ Delfi ir galės perskaityti nemokamai.  Kūrėjos (kodėl moteriškoji giminė?) gyvena kapitalistinėje visuomenėje ir neturi jokių lengvatų nei pavalgyti, nei išsinuomoti būsto. Dar daugiau, po švietimo reformos muzikinis išsilavinimas Lietuvoje yra labai brangus. Visgi norėčiau priminti, kad intelektinių produktų kūrėjos labiau nei bet kas kitas veikia ne tik tradicinėje prekių, bet ir įvaizdžių bei ištikimybės ekonomikoje. Skaitykite toliau

Užburiančios gerklinio dainavimo platybės VDU

Šią savaitę ėjau į grupės Altai Khangai koncertą VDU. Tai buvo ne akademinei bendruomenei skirtas, o komercinis renginys, bet buvo įdomu pagalvoti ir apie tai, koks svarbus kultūrinis centras VDU tapo.

Pirmą kartą gerklinį dainavimą išgirdau prieš kokius 12 metų, kai vienas draugas atsivežė tokio tibetietiško dainavimo pavyzdžių. Skambėjo įdomiai, bet nebuvo kažkas, ko klausyčiau dėl estetinio malonumo. Tokio dainavimo grožį man atskleidė virtuali pažintis su Tuvos grupe Huun Huur Tu. Todėl nedvejodama nuėjau pasiklausyti ir jų kolegų iš Mongolijos.

Skaitykite toliau

Aptarkime ACTA

Atėjo laikas teisę, politiką ir kitus dalykus kažkiek išmanančioms blogerėms išsamiai paaiškinti apie ACTA. Ši sutartis palies mus visas, bet tam, kad sutelktume visuomenę pasipriešinimui, negalima švaistytis sąmokslo teorijomis ir gąsdinimais. Dabar kaip niekad reikia analizės ir kietų argumentų. Popieriniame „IQ. The Economist“ yra geras Liudvikos Pociūnienės komentaras „Kas bijo laisvo interneto?“ apie tai, tačiau, deja, internetinėje versijoje jis prieinamas tik registruotiems vartotojams.

Europos Komisija į kaltinimus interneto laisvės ribojimu atsako štai taip. Pvz., „ACTA is really not about individual citizens. People will continue being able to use their online social networks just as they do today“. Įdomu tai, kad google paieška dar prisimena šiame dokumente buvusį, bet dabar, atrodo, išimtą sakinį ACTA is not Big Brother“. Kadangi ACTA yra daugialypis reiškinys, jį analizuosime kartu su broliu Gyčiu Repečka, IT specialistu. Jis paaiškins, kokios informacijos apie jus nesurinks jokia muitinė ar kita institucija, bet gali surinkti ir renka visagalis Gūglas. Aš apžvelgsiu ES politikos ir visuomeninius aspektus. Tačiau tai bus tada, kai abu surasime laiko 😛 Skaitykite toliau

Budapeštą aplankius

Buvau Budapešte. Ir Serbijoj buvau. Pamaitinau savo Serbijos ilgesį, kuriam laikui ramus.

Budapešte buvo karšta, prie katedros atsidarė ledainė, kur parašyta, kad naudoja tik natūralias medžiagas, o pardavėjos iš ledų išraido dvispalvę rožę ir visada nusišypso. Be ledų ar vandens – niekur. Parke, kur kadaise tyčia iš arti įžūliai fotografavau moterį, vedžiojančią šunį prie užrašo „šunis vedžioti draudžiama“, auga daug spalvingų gėlių ir keletas žmonių deginasi. Priešais mano akis ant pievos gulinčio vaikino ranka tingiai ropinėja po sijonuotą šalia nudribusios merginos užpakalį. Kažkodėl visiškai nėra vaikų, tuščios kiūto jiems skirtos sūpynės, aš norėčiau ant jų įsitaisyti, jei būtų pavėsyje. Nesuprantu, kaip pora ant pievutės nepavargsta nuo saulės. Ant kito suoliuko deginasi mergina, iškėlusi blizgančią nosį į saulę, – labai tikiuosi, kad visiems tiems žmonėms nieko blogo nenutiks. Saulė arši ir žudikiška, bet galbūt per daug aptingusi, kad kam nors kenktų. Skaitykite toliau

Kijevo blyksniai

Pažintis su Kijevu prasideda anksčiau, nei pro lėktuvo langą bandome žvilgsniu apibrėžti jo kontūrus. Ji prasideda nuo slaviškai pasidažiusių stiuardesių, kurios mums neduoda imigracijos kortelių, kol nepaprašome, nes nelaiko mūsų užsienietėmis. Ji prasideda nuo karštos vištienos gabaliukų su daugybe bulvių dosnių avialinijų lauknešėlyje. Nuo pusiau suprantamų užrašų.

Mus sutikusi komanda bando visu kuo įrodyti, kad bus įdomu, turininga ir tvarkinga; Vakarų europiečiai paskutiniu punktu ryškiai abejoja. Suomijos švedas juokauja, kad ukrainiečiai neskiria autobuso nuo saunos – už nekantrumą jam vėliau teks brangiai sumokėti. Nesulaukęs instruktažo dėl nepatikimų bankomatų, jis ilgai putojosi, kai vienas iš tų aparatų nesiteikė jam duoti pinigų. Skaitykite toliau