Newest Posts

Demokratija: ar yra alternatyvų?

Dar nebuvo tokio dr. Nidos Vasiliauskaitės teksto, su kuriuo taip nesutikčiau, kaip šis. Visų pirma, nesutinku su istorijos interpretacija. Šiuolaikinė demokratija susiformavo ne tada, kai aristokratija dosniai ištiesė ranką visiems kitiems (šimtus metų būtų to nepadariusi), o tada, kai kapitalistinė santvarka („rinkis automobilį, rinkis pusryčių dribsnius, rinkis… partiją“) pripratino visuomenę prie pasirinkimo kaip savaiminio gėrio, o visuotinės lygybės idėja ir iš jos išsiplėtojusios socialistinės ideologijos pagimdė principo „nieko apie mus be mūsų“ užuomazgas. Kai kur susiformavusią sistemą papildė naujos politinės jėgos (kaip Jungtinėje Karalystėje), kitur partijos formavosi kartu su institucijomis. Be to, galėčiau paminėti bent vieną taip pat Delfi mėgstantį rašyti asmenį, kuris tikrai išlaikė politinių teorijų egzaminą (spėju, netgi gavo dešimtuką), bet mėgsta iškraipyti istorinius faktus ir naudoti bulvarinio skaitalo „Daily Mail“ lygio teiginius priešiškumui žmogos teisėms pagrįsti, – tiek to, vardais neminėkime. Tačiau, paklausite, jei nesutinku su aristokratišku Nidos pasiūlymu, ar galiu pasiūlyti alternatyvą? Continue Reading »

Mano straipsnis apie Erasmus ir Šveicariją

Euroblogas publikavo mano straipsnį apie tai, kaip imigracijos apribojimai nebeleis Šveicarijai dalyvauti Erasmus programoje lygiomis teisėmis su ES narėmis ir kandidatėmis.

Moters grožis kaip antibiologiškumas

Neseniai socialiniame tinkle Facebook pamatyta nuotrauka priminė daug diskusijų apie vadinamąjį grožį. Jau esu rašiusi, ką reiškia būti „susitvarkiusiai“, kaip tai veikia paaugles, kaip tai susiję su saviraiška ir kt. Tačiau pamatyta nuotrauka padėjo visa tai apibendrinti: visuomenės reikalaujamas moters grožio standartas – kuo toliau nuo gyvo homo sapiens biologinio kūno su visomis jo funkcijomis (nors didžiąją šio apibendrinimo dalį skolinuosi iš filosofės Dr. Nidos Vasiliauskaitės, kuri jau seniau pastebėjo, kad grožio standartas – kuo panašiau į lėlę ir kuo nepanašiau į gyvą, funkcionuojantį veidą/kūną). Continue Reading »

Mano straipsnis apie Rytų partnerystę

Jeigu įdomu Ukraina, ES Rytų partnerystė arba ką aš veikiau Azerbaidžane, – štai mano naujausias straipsnis Euroblogui.

Beje, tai mano pirmasis tinklaraščio įrašas, naudojantis CentOS operacine sistema :)

Mano straipsnis apie vaisingumo kontrolę Japonijoje

Feministinis žurnalas „Dilgėlė“ užsakė straipsnį apie Japoniją. Šiek tiek prisiminusi pastarųjų metų aktualijas, parašiau.

Vykstant diskusijoms Lietuvoje, įdomu žinoti, kad Japonijoje abortai oficialiai draudžiami, išskyrus jei, be įprastų priežasčių, socialinės ar ekonominės aplinkybės verčia nėščiąją priimti tokį sprendimą. O į šią sąvoką telpa praktiškai bet kas. Kaip ir dažnai būna Japonijoje, paradinės durys užtrenktos, o šoninės tyliai atvertos.

Mano interviu LRT

Pakomentavau apie korėjiečių šeimų susitikimus. Išrašas čia.

BTV suteikė eterį naciams ir niekam tai neužkliuvo?

Štai ko galima nesužinoti, nežiūrint televizoriaus. Šiuo metu, prieš 9 val. vakaro, rodoma BTV laida „Yra kaip yra“, kurioje svečias pareiškė „aš dievinu nacizmą“, o vedėjai papriekaištavus, kad nacizmo vardu buvo žudoma, pasakė „o kuri valstybė, kuris diktatorius nežudė?“ Paskui jis dar teigė, kad laukia, kol ateis nacizmas. Eteris netiesioginis, vadinasi, laida buvo montuojama. Niekas nenutraukė filmavimo už neapykantos kurstymą ir Lietuvos įstatymų draudžiamų ideologijų propagavimą. Bet kuriai valstybei sunku išvengti, kad rastųsi ir savo idėjas kur nors pogrindy skleistų nusikalstamos ideologijos. Tačiau čia televizija sąmoningai tokius legitimuoja ir net propaguoja, jei leidžia teisinti žudymą ir lyg niekur nieko toliau diskutuoja. Tai jau nebe žodžio laisvė. Tai jau nebe taip manančios žmogos, o televizijos, kurioje dirba specialistės, atsakomybė. Už tokį neatsakingą skandalų vaikymąsi – gėda BTV. Jei vedėja nemoka vesti laidų, balansuojančių ant įstatymo pažeidimo ribos, tai ji neturėtų vesti tokių laidų. Televizijoms metas baigti vadovautis iliuzija, kad pasisodinus tris feministes, du žydus ir asmenį, kuris ‘dievina nacizmą’, išeina demokratija.

Siūlau žurnalistėms prieš kiekvieną laidą pagalvoti:

  1. Kas yra svarstomo klausimo šalys, kiek jų?
  2. Kas gali joms atstovauti ir kas iš galinčių atstovauti galėtų eteryje kalbėtis ir susikalbėti?
  3. Kokiame vaidmenyje pasirodys paribio ideologijų atstovės? Kokie jų interesai?
  4. Ar visos laidos dalyvės jausis saugios tokiame „asorti“?

Ką daryti prieš stereotipų žalą ir kas jau padaryta

Štai dar viena mini paskaita apie lyčių stereotipų, konkrečiai – seksualizacijos (mano straipsnis apie tai čia) žalą:

Jei neturite laiko, pažiūrėkite nuo dešimtos minutės apie tai, ką kiekviena žmoga gali pakeisti savo aplinkoje. O dabar pasidalysiu pavyzdžiu, kaip tai vyksta.

Continue Reading »

Proga pagerinti mokyklas visoms

Seniai sakiau, kad ne vien romės turi integruotis į nusistovėjusias švietimo praktikas, bet įvairios jų patiriamos problemos galėtų tapti proga pasvarstyti, ką galima pakeisti mokyklose ir kaip geriau organizuoti švietimą. Mano bičiulė dr. Vita Petruškauskaitė apie tai komentuoja žiniasklaidai. Lietuvos moksleivių pasiekimai mažėja. Pagal UNICEF gerovės indeksą Lietuva tarp turtingų šalių yra pačiame gale (nors matau daug problemų su tuo indeksu). Pagal tarptautinius pagrindinių gebėjimų vertinimus (žemėlapyje paspauskite Lietuvą) Lietuvos moksleivės atsilieka nuo vidurkio ir patiria daugiau streso nei dauguma vadinamojo pirmojo pasaulio moksleivių. Problemos, apie kurias kalba Vita tame interviu (mokyklų tingėjimas prisitaikyti, socialinių santykių ignoravimas, patyčios) yra bendros visoms, tik dėl kultūrinių, socialinių ir kitokių priežasčių tarp kitų tautybių moksleivių statistiškai yra mažesnis noras priešintis sistemai.

2011 m. lankiausi Airijoje (straipsnis Delfi), kur mus nuvežė į sėkmingą itin sudėtingame rajone dirbančią Dublino mokyklą. Dauguma moksleivių auga bedarbių šeimose, tame rajone klesti narkotikų gaujos. Tačiau protingas ir jautrus švietimo paslaugų planavimas padėjo įspūdingai padidinti lankomumą ir pagerinti rezultatus. Kai kada nuo švietimo sistemos nutolusias moksleives sudomina sportas ir kitokia veikla, tai padeda priprasti prie mokyklos. Tokia, kokia yra, ugdymo sistema išlieka daugiausiai dėl to, kad visos esame prie tokios pripratę. Tai jokiu būdu nereiškia, kad ji neturėtų keistis.

Eksperimentas: kodėl [šalis] tokia..?

Perskaičiau apie eksperimentą, kuriuo parodyta, kokie būdvardžiai Google paieškos sistemoje prilipinti prie valstybių. Tada jį pakartojau su šalimis, kuriose teko gyventi, būdama prisijungusi prie Gmail, kad paieška atsižvelgtų į tai, ką Google žino apie mane. Štai rezultatas.Why is [country] so [adjective]?