Ir štai jau žinome, kas laimėjo triukšminguosius Oscarus. Iš visų minėtų filmų mačiau tik “Įsikūnijimą” (atsargiai – spoileris, bet jūs ir taip žinosite, kas nutiks, vos pamatysite visus filmo pagrindinius veikėjus). Štai kietai sukaltas Žižeko komentaras apie jį. Visiškai sutinku, kad visose kolonialistinėse fantazijose užkariautojas baltasis vyras princesei tinka bet koks, kai ji pati tuo tarpu būna graži, protinga ir visokia ten kitokia. Taip pat – kad “kilnūs laukiniai” visada turi tik du pasirinkimus: leistis išgelbėjami ar leistis sunaikinami. Ir šiaip, jei ne skraidymo scenos ir kabančios salos, filmas būtų buvęs nykokas.

Dar iš A. girdėjau apie neįtikinančią kaleidoskopišką “Precious” istoriją.

Šiemet galim bent jau pasidėti pliusą, kad moteris Oscaruose buvo ne tik puošmena, bet ir kūrėja.

Štai čia galite paganyti akis, kaip apsirengė buržujai. Atkreipiau dėmesį, kokios senos atrodo daugelio jaunaveidžių įžymybių rankos. Matyt, nėra dar technologijos joms patempti.

Tai štai, kaip kad žadėjau, papasakosiu istoriją vieno žmogaus iš Lietuvos, kuris praėjo visą procesą ir perėjo į judaizmą. Tai pirma istorija, kurią taip išsamiai teko išgirsti iš pirmų lūpų, o kai surinksiu daugiau, parašysiu normalų straipsnį. Taigi susipažinkite su labai šauniu “naujuoju žydu” Donatu Skaityti toliau »

http://picturesforsadchildren.com/index.php?comicID=312

Pavasario (nors iš tiesų tai visai ne jo) proga pakalbėkime apie seksą. Kad ir kaip švarinčiau savo lietuvių kalbą, kaip žinote, paprastai šį žodį sąmoningai rašau su x, taigi taisyklinga rašyba rodo, kad šį žodį daug kartų linksniuosiu. Kaip netrukus įsitikinsite, pavasaris čia niekuo dėtas. Skaityti toliau »

The MESPOM Consortium of four European universities – Lund University (Sweden), Central European University (Hungary), the University of Manchester (UK), and the University of the Aegean (Greece), recently joined by Middlebury College (USA) and the University of Saskatchewan (Canada) – is this year, for the first time, offering Erasmus Mundus scholarships to European Union citizens for the Erasmus Mundus Masters Course in Environmental Sciences, Policy and Management (MESPOM), for studies in 2010-2012. The final deadline for scholarship applications from European Union citizens is March 16th 2010.

The two-year (120 ECTS credits) programme consists of three taught and one research semesters. The first two semesters are delivered at CEU with contributions from other partners. A module on Ecosystems Management is delivered by the University of the Aegean at their campus on the Island of
Lesvos in Greece. During the third semester, students choose whether to specialize in Environmental Sciences and Pollution Control at the University of Manchester, or in Preventive Environmental Strategies at Lund University.

The European Commission’s Erasmus Mundus scholarships of €26,000 per two years of study are offered to outstanding European-based students. Other forms of financial assistance in the form of tuition fee waivers and private scholarships are also available.

All candidates should submit on-line applications and provide necessary documents by March 16, 2010 to be admitted to the study period from September 2010 – June 2012. Applications for financial aid can be submitted on-line at the same time. Additional guidance on application is provided in the How to Apply section of the MESPOM Web site (www.mespom.eu).

Labai šauniai sukaltas V.Laučiaus komentaras. Ta proga – štai ką manau aš.

Vis dar gyvendama Purimo šventės nuotaikomis kažkaip prisiminiau prieš keletą metų sublizgėjusią Eurovizijos privalomų elementų parodiją:

Žiūrint pakartotinai, matyti, kad kolektyvas truputį neapsisprendė, ką parodijuoja – Euroviziją ar amerikietišką popsą a la Britney Spears (“Aš kaip tik gelbėju pasaulį” yra neabejotinai amerikietiškas elementas, ir čia truputį prašauta). Vis dėlto privalomus Eurovizijos elementus kiekvienas galėjo atpažinti: trenktas moters kostiumas, slydimas ir t.t. po sceną, du vyrai šokėjai, šiek tiek su nacionaliniais elementais, kurie vokalistę nešioja ir klumpa prieš ją, ir galiausiai visi nusirengia. Štai Leonido Donskio komentaras apie šitą pasirodymą.

— Atnaujinimas

Kaip matote iš šio pasirodymo, Silvios Night šokėjai Eurovizijoje “triusikus” parodė anksčiau nei Inculto. Taigi net tame nesame originalūs.

Šiandien iš sūru.lt nuorodos išsigraibiau įdomiausių reklamų. Pirma vieta: reklama prieš ruonių jauniklių žudymą; antra – prieš suvenyrus, dėl kurių žudomi gyvūnai, trečia – prieš žeminantį požiūrį į moteris. Tik kodėl visos prieš? Kur kūrybingos reklamos už?

Buvau parašiusi, kad teks kentėti nuo dar vieno triukšmingo kaimynų vakarėlio, bet, kad ir kaip keista, jis tvarkingai baigėsi iki vidurnakčio. Šaunumėlis Jokių priekaištų.

Ir nutik tu man, kad į naują knygą apie Lietuvos madą nepateko Žozef Statkus (kirčiuoti paskutinį skiemenį, o dar geriau – pratinkitės sakyti “de Statkus”). Lietuvos provincialų viltis, garsiausias pasaulio lietuvis po Hanibalo Lekterio, dizaineris, be kurio drapanėlių neapsieina nė viena padori karalienė (na, jūs juk žinote, kiek šiais laikais nepadorių karalienių), genijus, kurio įgimtas geras skonis į pilkų cepelinų žemę nusileido per pralietą Napoleono kario sėklą, gavo šitokį “ignorą”…

Manyčiau, Jo Statkevičiaus mėgstamiausias žodis, kalbant apie Lietuvą, yra “gėda”, taigi nenuostabu, kad jam bus gėda knygą kam ir rodyti. Knygos autoriai, žinoma, išties prarado istorijos dalį, nes, kad ir kaip vertintume J.Sta asmenybę, jo rūbai pakenčiami, vardas žinomesnis nei kitų dizainerių, ir visi apie knygą kalbės kaip turinčią tam tikrą vakuumą, tarsi pačioje knygoje būtų pastatyta tuščia kėdė būtent jam. Tačiau manau, kad net per tokį neigiamą viešumą knygos autoriai išlošė daug. Apie paprastą knygą apie madą nebūtų tiek rašoma, kiek apie skandalą, kad joje nėra visų mylimo “Juozuko”. Taip jau veikia žiniasklaida.

O aš jam paguosti sugalvojau ta proga naują pseudonimą, jei kada prireiktų, ypač užkariaujant ne kokio elito, o paprastų cepelinų širdis, – ŽoSt-kus.

Vienas naujas vietinis pažįstamas prieš kurį laiką savo tinklaraštyje rašė pasvarstymus apie moterų skutimąsi. Anot jo, plaukai ant kūno – ne tik natūralu, bet ir patrauklu, ir išvis nesąmonė, kad pusė žmonijos verčiama skausmingai gramdyti savo kūną. Parašiau komentarą, kad tai atitinka šių laikų aksiomą, jog tam, kad būtų gražus, iš kūno turi būti nuolat šalinamos “šiukšlės”: riebalai, kūno plaukai, suragėjusi oda, antakių plaukeliai, nagai ir jų kutikulės, perteklinė oda (raukšlės)… Karolis Klimka savo tinklaraštyje paskutiniu metu nagrinėjo kapitalistinę kūno kaip nuosavybės sampratą, iš kurios plaukė įpareigojimas “nesišvaistyti”. Manyčiau, gražinimosi kultas taip pat supranta kūną kaip fabriką, į kurio įrengimų amortizaciją nuolat reikia investuoti. Skaityti toliau »