Newest Posts

Naujoji intelektinių kūrinių ekonomika

Šiandien Kultūros ministerijoje vyko spaudos konferencija apie piratavimą, kurioje išsakyti seniai visiems girdėti argumentai. Aš suprantu autorių norą uždirbti iš kūrybos ir jį gerbiu. Pati puikiai prisimenu, kai dirbau Atgimime ir dažnai girdėdavau iš skaitytojų: „Jūs puikiai dirbat, labai mėgstu šį laikraštį,“ bet paklausus, kada paskutinį kartą pirko arba prenumeravo, atsakydavo, kad laukia, kol straipsnius „nusiurbs“ Delfi ir galės perskaityti nemokamai.  Kūrėjos (kodėl moteriškoji giminė?) gyvena kapitalistinėje visuomenėje ir neturi jokių lengvatų nei pavalgyti, nei išsinuomoti būsto. Dar daugiau, po švietimo reformos muzikinis išsilavinimas Lietuvoje yra labai brangus. Visgi norėčiau priminti, kad intelektinių produktų kūrėjos labiau nei bet kas kitas veikia ne tik tradicinėje prekių, bet ir įvaizdžių bei ištikimybės ekonomikoje. Continue Reading »

Čečėnija naujame minčių žemėlapyje

Kai vaikystėje pradėjau skaityti laikraščius, Čečėnija juose būdavo minima kaip broliška tauta, besivaduojanti iš priespaudos. Iš tų laikų Vilniuje liko Čečėnijos skveras, Kaune – Čečėnijos aikštė. Lietuva teikė prieglobstį sukilėliams ir jų šeimoms. Tačiau jau kokius 15 metų apie Čečėniją negirdime beveik nieko teigiamo. Spėčiau, kad daugeliui buvusi broliška tauta asocijuojasi su Ruklos socialinėmis problemomis, o galbūt yra tapusi dar viena stereotipais apipinta musulmoniška visuomene. Negi nebeįdomu sužinoti, kas ten vyksta?

Continue Reading »

Padalyta Nikosija: straipsnis Kauno žiniose

„Kauno žinios“ išleido mano straipsnį apie padalytą Nikosiją: ką mes matėme jos turkiškoje bei graikiškoje dalyse ir buferinėje zonoje. Buvo proga prisiminti ir prieš beveik ketverius metus Kembridže išklausytas paskaitas.

Ne viską pavyko apžiūrėti, ką norėjosi, bet visokių pastebėjimų turiu daugybę. Šiaurės Kipras, kaip dabar ir Izraelis, nebeantspauduoja pasų, o duoda atskirą lapelį. Turėsiu jį atminimui: jame net po keturis atvykimo ir išvykimo antspaudus, beveik visi iš Nikosijos patikros punktų. Viena pora – pirmasis atvykimas į Šiaurės Kiprą ir galutinis išvykimas. Bet kiti – įžengimas į graikiškąją Nikosiją su turkiškosios gyventoju ir du įžengimai vien tik į buferinę zoną. Ilgam įsimins, kaip ėjome zonos parodyti (nes mes gi jau veteranės) naujai pažįstamai iš Ukrainos ir kartu pasitikti iš Pietų atvykstantį mus pasisvečiuoti priėmusio šiauriečio CSerio draugą (nebuvome jo anksčiau mačiusios, bet nesunkiai atpažinome ir pašaukėme).

Nikosijoje praleidome daugiau dienų nei kituose miestuose, nors turistiškai ją apžiūrėti užtektų ir vienos ar pusantros. Bet buvo įdomu tiesiog šniukštinėti, kalbėtis ir treniruoti antropologinius „raumenis“.

 

 

Kalėdų vintažas

Vis galvojau, ką čia šventiško raštelėti, bet idėją pasiūlė bičiulė Ugnė, kuri pririnko įdomių ketvirtojo dešimtmečio nuotraukų. Pasižvalgykite.

Pora minčių apie teisę streikuoti

Šįryt, skaitydama naujienas Twitteryje, stabtelėjau ties tyrėjo ir konsultanto M.van Hulten’o teiginiu: Continue Reading »

Gražus kūrinys ir klasikinė gitara

Ačiū susirašinėjimo draugui K., kad pasidalijo šiuo gražiu ir tingiam šeštadienio rytui labai tinkamu kūriniu. Kaori Muraji gitara atlieka Šopeno Noktiurną Nr. 2. Continue Reading »

Reportažas apie lėlių šokio spektaklį

VDU studenčių iniciatyva susikūręs internetinis TV kanalas E-Asia parengė reportažą apie gražų lėlių šokio spektaklį iš Japonijos, kurį ir aš žiūrėjau lapkričio 20 d. Continue Reading »

Užburiančios gerklinio dainavimo platybės VDU

Šią savaitę ėjau į grupės Altai Khangai koncertą VDU. Tai buvo ne akademinei bendruomenei skirtas, o komercinis renginys, bet buvo įdomu pagalvoti ir apie tai, koks svarbus kultūrinis centras VDU tapo.

Pirmą kartą gerklinį dainavimą išgirdau prieš kokius 12 metų, kai vienas draugas atsivežė tokio tibetietiško dainavimo pavyzdžių. Skambėjo įdomiai, bet nebuvo kažkas, ko klausyčiau dėl estetinio malonumo. Tokio dainavimo grožį man atskleidė virtuali pažintis su Tuvos grupe Huun Huur Tu. Todėl nedvejodama nuėjau pasiklausyti ir jų kolegų iš Mongolijos.

Continue Reading »

Erdogan’as ir įvairovės vadyba

Po internetą sklando pasibaisėjimo pliūpsniai: Turkijos prezidentas R.T. Erdogan’as konferencijoje pareiškė, kad nereikia lyčių lygybės! BBC ir kiti tarptautiniai šaltiniai nesivargino net paminėti renginio pavadinimo ir vadino jį „women’s conference“. Kaip kaip? Kokių moterų, kurių? Man iškart kilo įtarimas, kodėl konservatorius turėtų atidaryti konferenciją apie moterų teises. O jei jau taip, kodėl niekas jam nepaprieštaravo, nenušvilpė?

Štai vietinis šaltinis apie renginį.  Ir štai įdomi detalė: „He also praised KADEM [organizatorius] […]”Unlike other NGOs, it presented a concrete agenda rather than looking to fuel tensions like some other activist groups. Turkey had really needed such an organization for women’s problems.“ (vertimas: jis taip pat pagyrė [konferenciją organizavusią NVO] KADEM: “[…] Skirtingai nei kitos NVO, ji pristatė konkretų planą, o ne ieškojo, kaip pakurstyti įtampą, kaip daro kitos aktyvisčių grupės. Turkijai seniai reikėjo tokios organizacijos moterų problemoms [spręsti].“ Continue Reading »

Dalykai yra susiję I: tik dėl darbo

Įvairias politikos problemas įprasta spręsti atskirai, nes taip paprasčiau administruoti, galima specializuotis ir pan. Taip gali pasirodyti, kad darbo trūkumas, universitetų kokybė, maisto kainos ir kamščiai Vilniuje yra skirtingos politikos problemos. Tačiau pamėginkime pasigilinti.

Tarkime, gyvena Vilniuje Vardmantė Pavardauskaitė ir Vardenis Pavardenis iš skirtingų Lietuvos miestelių. Iš šeimos daug pagalbos, išskyrus po maišą bulvių žiemai, savo įsikūrimui Vilniuje jie negavo. Kadangi mokykloje mokėsi gerai, mokytojos (kodėl visur moteriškoji giminė?) sakė, kad reikia kažkur stoti. Vardmantė baigė kultūros istoriją, Vardenis –  vadybą. Baigęs mokslus, Vardenis vadybininko darbo negavo. Užtat pasitaikė proga gauti valstybės tarnautojo etatą – ilgainiui jis tapo Kažkokio Dalyko vyresniuoju specialistu. Vardmantė įsidarbino muziejuje. Continue Reading »