Atnaujinta: žurnalas „Valstybė“ atsiriboja nuo neapykantą kurstančio kandidato

Originalus įrašas vasario 6 d.

Šiandien autobuse Vilniuje mačiau lipduką, kviečiantį patriotus, kuriems rūpi tauta, nelaukti, o „kovoti“. Na taip, savivaldybių rinkimai artėja. Ir ką gi jie atneša? Be kita ko, ir štai tokias programas. Šūkis – „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Vėliau paaiškina, kad „juodi“ – ne tai, apie ką būtų galima pagalvoti, o nešvarūs pinigai. Galėčiau, aišku, priminti, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnio 2 punktą „Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų“, o Konstitucijos 25 straipsnis skelbia, kad „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“, o 29 straipsnis nurodo, kad „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Bet ką padarysi, VRK, matyt, tai nenuskambėjo kaip neapykantos kurstymas. Ateitis parodys. Visgi man už politiką daug labiau rūpi žiniasklaida. Ir šis rinkiminis sąrašas verčia itin sunerimti.

Kalbu ne apie tai, kad vienas šio judėjimo vedlių – mano buvęs kolega Ričardas Čekutis, su kuriuo kadaise visai normaliai bendravome. Nerimą kelia tai, kad vienas iš kandidatų – Darius Varanavičius, panašu, nė neplanuojantis atsisakyti žurnalisto pareigų, kad ir kaip tai skatintų Žurnalistų sąjunga. Štai čia žurnalo „Valstybė“ redakcijos sudėtis (pasidariau ekrano nuotrauką, jei kartais kažkas greitai ir tyliai pasikeistų). Iš pradžių pagalvojau, gal visgi bendravardis? Juk Varanavičių Lietuvoje daug. Žiūriu VRK duomenis. Kandidato Dariaus Varanavičiaus anketoje pagrindinė darbovietė nenurodyta. Tačiau interesų deklaracijoje aiškiai parašyta, kad kandidatas dirba VšĮ Demokratijos plėtros fondas užsienio skyriaus redaktoriumi. Ši VšĮ leidžia žurnalą „Valstybė“. Naršau po žurnalo puslapį – jokio pareiškimo, jokio atsiribojimo. Gal dar nespėjo? Palauksiu savaitę. Jei žurnalas „Valstybė“, kuris save vadina „nauju ir progresyviu leidiniu“, kurio „straipsnius rengia profesionalūs žurnalistai ir ekspertai“, susipras ir atsiribos nuo autoritarinės, homofobinės ir rasistinės rinkiminės platformos, kurią išpažįsta jo politikos redaktorius, bus galima tik pasidžiaugti. Kilus skandalui dėl P.Stankero publikacijos, žurnalas „Veidas“ viešai atsiprašė, nors bent vienas redakcijos narys išreiškė atskiras nuomones, įskaitant ir šio tinklaraščio komentaruose. Jei „Valstybė“ to nepadarys, po savaitės pakviesiu visus, neabejingus garbingos žiniasklaidos, demokratijos, socialinės įtraukties ir kitiems idealams, boikotuoti šį žurnalą tol, kol redakcija pakeis ar bent jau paaiškins savo poziciją. Tai joks grasinimas, aš visuomenės nuomonės neformuoju. Tiesiog žurnalas būna mano ofise, kartais jį pavartydavau, žinau, kad daug mano pažįstamų jį skaito, kai kurie yra jo gerbėjai FB tinklalapyje. Bet kokiu atveju iš tikrųjų liūdna, kad vis mažiau patikimų, kokybiškų leidinių Lietuvoje.

Savo tinklaraščio nuolatiniams skaitytojams, tokiems kaip salvis ar Žąsinas, bei jų bendraminčiams norėčiau pridėti papildomą paaiškinimą:

  • Aš ne prieš „lietuvybę“, bet prieš „Lietuva – lietuviams“ lozungus.
  • Aš ne už susidorojimą su kažkuo, bet už skaidrumą ir visuomenės teisę žinoti, su kuo turi reikalą.
  • Į savivaldybės mandatą neįeina:
    • Bendrųjų Lietuvos vidaus, užsienio politikos ir geopolitikos krypčių (įskaitant visavertės integracijos į ES) sabotavimas;
    • Mokymo programų sudarymas už ŠMM;
    • Darželių veiklos cenzūravimas;
    • Savavališkas sprendimas, kas yra globalizacijos žala, ir prievartinis jos šalinimas;
    • Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų ginamos susirinkimų laisvės ribojimas.
  • Tam tikrų visuomenės grupių, šiuo atveju romų, demonizavimas (žr. paveikslėlius) prilygsta neapykantos rasiniu, etniniu, kilmės ir kt. pagrindu skatinimui.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo referendumu priimta nepriklausomybės pradžioje, kai ES dar nė nekvepėjo.

Atnaujinimas vasario 8 d.

Pasirodo, žurnalas nežinojo, kuo po darbo užsiima politikos skyriaus redaktorius. Tai man asmeniškai patvirtino žurnalo leidėjas Eduardas Eigirdas, o netrukus perskaičiau ir viešą, oficialų redakcijos atsiribojimą nuo D.Varanavičiaus pažiūrų. Dar daugiau, Delfi pasidomėjo, ar sąrašo deklaruojamos pažiūros neužkliūva R.Čekučio darbdavei Seimo narei D.Kuodytei. Liberalė žada klausimą aptarti ir spręsti, lauksime rezultatų. Jaunalietuvių sąrašas vienaip ar kitaip sulauks tam tikros elektorato dalies, bet po šio įvykio ir D.Kuodytės sprendimo rinkėjai bent jau daugiau žinos apie liberalus, kurie reklamuojasi kaip „sveiko proto dešinieji“. Manau, šiuo atveju, nors ir buvo galima tiesiogiai redakcijai pranešti (išties galėjau iš karto tai padaryti, bet nemaniau, kad jie nežino), naudinga, kad „skalbiniai“ buvo skalbiami viešai. Tai prisidės prie politinių ideologijų išsikristalizavimo Lietuvoje. Rinkimai – gera proga partijoms parodyti, su kuo jos broliaujasi.

51 komentaras apie “Atnaujinta: žurnalas „Valstybė“ atsiriboja nuo neapykantą kurstančio kandidato

  1. Salvis

    „Manau, sutiksite, kad prielinksnis “be” yra arčiau kvietimo diskriminuoti nei, pavyzdžiui, “manau, kad galimi ir kiti šeimos modeliai” – “išpuolio prieš tradicinę šeimą”.“

    Juokingi argumentai, tik įrodantys, kaip lygybės ir antidiskriminacijos šalininkai linksta į bolševikinius kontrolės mechanizmus. Iš pradžių užkliuvo žodžių tvarka sakinyje, dabar prielinksnis iš dviejų raidžių, iš kurio bandoma išskaityti tai, kas norima.

  2. Zeppelinus

    Miela Daiva,

    gink Die, net minties neturėjau nurodinėti Jums, kokias nuorodas dėti nuosavo blogo komentaruose, tiesiog man pasirodė, kad tai buvo tam tikra užuomina dėl mano įkyrumo, todėl ir pasiūliau sakyti apie tai tiesiai.

    Atsiprašau, jei suklydau, ir Jūs tiesiog norėjote pradžiuginti mus su Džina Jūsų mėgstamos muzikos garsais. Skaitykime, kad Jums tai pavyko.

    Dėkoju už atsakymą į mano klausimus:

    „.. pagal turimus duomenis ir savo supratimą aš teigiu, kad tam tikri veiksmai yra arba prilygsta neapykantos ir diskriminacijos kurstymui – pagal etinį, t.y., platesnį apibrėžimą.“

    – kitaip sakant, aš visgi nesuklydau ir šiuo atveju mes turime reikalą su B-tipo kurstymu. Ką gi, aš jau pasisakiau dėl to savo pirmuosiuose komentaruose šioje temoje ir kažko naujo dadėti neturiu.

    Nenorėdamas Jūsų įžeisti, visgi turiu pasakyti, jog man dingojasi, kad tokio bekompromisinio kategoriškumo, kuris verčia Jus siekti neteisminio susidorojimo su legalių, bet Jums nepriimtinų pažiūrų atstovais, viena priežasčių gali būti – greta tvirto tikėjimo išpažįstamos ideologijos dogmomis – santykinai jaunas amžius ir palyginus nedidelė gyvenimiška patirtis.

    Ko gero, Jums tiesiog dar sunku įsivaizduoti, kad lazda turi du galus – ir lygiai tokie pat neteisminiai susidorojimo metodai pagal kažkokios grupės žmonių etines-moralines nuostatas gali būti panaudoti prieš Jus ir Jūsų bendraminčius.

    Nenoriu būti piktas pranašas, bet proga tuo įsitikinti gali Jums pasitaikyti kur kas anksčiau, nei sulauksite pensijinio amžiaus.

    Turiu pasakyti, kad esu žodžio laisvės, politinio-ideologinio pliuralizmo, teisinės valstybės ir daugumos valia grįstos demokratijos šalininkas, todėl manęs nedžiugina Jūsų bandoma įvesti – nepabijokime to žodžio – bjauri tradicija atakuoti politinio-ideologinio oponento darbdavį, įvairiais būdais darant jam spaudimą, siekiant, kad oponentas netektu darbo ir darbinių pajamų.

    Čia pats laikas prisiminti senojo gerojo Kanto kategorinį imperatyvą – tikrai nenorėčiau gyventi visuomenėje, kurioje galima be jokio teismo, vien vadovaujantis kažkokios visuomenės grupės (religinės, ideologinės, politinės, etc) moralinėmis-etinėmis nuostatomis atimti iš įstatymų nepažeidusio žmogaus pragyvenimo šaltinį.

    Tiksliau, aš jau gyvenau tokioje visuomenėje, todėl man tai atrodo šlykštu, o Jūs – ne, todėl Jums, kaip suprantu, smagu.

    Bet Jūs gi tyrinėjote sovietinę aliją Izraelyje, tai negi negirdėjote pasakojimų, kaip žydų tautybės žmogus, padavęs prašymą OVIRui dėl leidimo emigracijai, iškart netekdavo padoraus darbo ir bent kiek rimtų pareigų? Jokio teisinio pagrindo tam nebuvo – viskas įvykdavo pagal „platesnį tarybinės etikos apibrėžimą“.

    Žmogus, išdrįses deklaruoti, kad karštai nemyli tarybų valdžios ir santvarkos, tapdavo „nevertu užimti žurnalisto/dėstytojo/vadovo/valstybės tarnautojo/pedagogo/etc.pareigas“ ir iki keleto metų turėdavo maitintis iš atsitiktinių, nekvalifikuotų uždarbių.

    Apie jokį gailesti ar žmogiškumą nebuvo nei kalbos – juk tas žmogus buvo laikomas sionistu! O baisesnio padaro, nei sionistas, anuomet net įsivaizduoti nebuvo galima. Na, prilygti gali nebent dabartinis „neonacisto“ įvaizdis NK-95 nario vaizduotėje.

    Pasikartosiu – Jūsų bandymai atgaivinti būtent tokias kitamanių dehumanizavimo ir neteisminio susidorojimo su jais tradicijas, kurias mes puikiai prisimename iš totalitarinės praeities, griauna mūsų visuomenės ideologinę įvairovę, žlugdo pliuralizmą ir kelia grėsmę mūsų dar pakankamai gležnai demokratijai. Ir būtinai atsisuks prieš jus pačius – tai tik laiko klausimas.

    Tai gal vertėtu neįvedinėti tokių tradicijų – nei jums, nei jūsų oponentams, sprendžiant dirbimo/atleidimo reikalus išskirtinai teismine tvarka?

    Pamąstykite apie tai, miela Daiva, pagalvokite.

  3. Daiva Įrašo autorius(-ė)

    Gerb. Zeppeline,

    taip, pagal mano supratimą. Jūs esate blogeris ir savo bloge dėstote savo mintis. Aš esu blogerė ir savo bloge dėstau savo mintis. Jei užsimanau dėti nuorodas į „karingas žydiškas dainas“, tai vienintelė pretenzija, kurią galite man pareikšti, – kad jų atitinkamai nepažymiu (kaip kad pažymiu turinį, kurį manau esant N-14), nes kitaip gal neklausytumėte. Lygiai taip pat savo bloge galite dėti pacifistines grupės „Diktatūra“ dainas, aš neprieštarausiu.

    Dėl teisinių reikalų, tai, kai turime reikalo su ribiniais atvejais, kai tiesiogiai nekviečiama kažką naikinti ar diskriminuoti, paprastai atliekama ekspertizė. Lygiai taip pat kaip tada, kai kažkas pavadinamas korumpuotu, nesąžiningu, neetišku. Kai vadinate ką nors isteriku, paranoiku, ar prašote psichiatro ekspertizės?

    Tačiau pagal turimus duomenis ir savo supratimą aš teigiu, kad tam tikri veiksmai yra arba prilygsta neapykantos ir diskriminacijos kurstymui – pagal etinį, t.y., platesnį apibrėžimą. Manau, sutiksite, kad prielinksnis „be“ yra arčiau kvietimo diskriminuoti nei, pavyzdžiui, „manau, kad galimi ir kiti šeimos modeliai“ – „išpuolio prieš tradicinę šeimą“.

    O dėl reikšminių atspalvių, tai pabandykite atlikti tokį pratimą. Įsivaizduokite hipotetinę situaciją: koks nors pilietis Vardenis Pavardenis prieina prie Jūsų ir taria: „Mielas Zeppeline, Jūs – tikras gaidys“. Jūs mažiausiai nusistebite, daugiausiai – įnirštate. V.Pavardenis tada nutaiso įsižeidusią veido miną ir užsuokia: „Ką Jūs, mielas Zeppeline, drįsote pagalvoti? Aš juk norėjau pasakyti, kad esate spalvinga asmenybė ir gražiai giedate. Išvis, laikyti taurų paukštį tik kalėjimuose paplitusia metafora gali tik ribotos fantazijos asmenys arba ištvirkėliai…“ Ar teisus V.Pavardenis? Formaliai nėra prie ko prikibti. Kame bėda? Vardenis ŽINO liaudiškų prasmių lauką, gaubiantį jo pavartotą žodį, bet apsimeta, kad to prasmių lauko nėra, ir piktinasi, kad Jūs tas prasmes įžvelgėte.

  4. Dzina Donauskaite

    Tai juk aš jau padėkojau, kur problemos? Kaip matau, jūs irgi nesate abejingas, be kažkodėl pats rašyti į redakciją nenorite.

  5. Zeppelinus

    Miela Daiva,

    atleiskite, kad mes su Jūsų kolege linksminamės ir krykštaujame komentaruose, bet turint reikalą su miela Džina sunku susilaikyti…;)

    Jeigu nebenorite, kad aš varginčiau Jus šioje temoje – nereikia dėti tų nuorodų į karingas žydiškas dainas – sakykite tiesiai šviesiai ir paliksiu Jus ramybėje:)

  6. Zeppelinus

    Taigi galite ir nutylėti tą žinią, pakikendamos už Makaraitytės ar Kranausko nugaros – čia grynai jūsų valia.;)

    Bet jeigu, kaip aš spėju, jūs nesate visiškai abejingos savaitraščio Atgimimas reputacijai, tai pajusite pareigą perduoti vyresniesiems kolegoms svarbią tuo atžvilgiu informaciją.

  7. Dzina Donauskaite

    Mielas Zeppelinusai, nu labai ačiū, kad pasakote, ką aš ir Daiva turėtume daryti 😉

  8. Zeppelinus

    „Pablūdo“ – koks mandagus ir, be abejo, itin tolerantiškas suklydusio pašnekovo apibūdinimas;)

    Miela Džina,

    prisipažįstu suklydęs dėl Daivos Repečkaitės vaidmens Atgimimo redakcijoje ir dėkoju Tamstelei už išsamius paaiškinimus.

    Esu tolimas nuo žiniasklaidos virtuvės žmogus ir nieko nuostabaus, kad apsišoviau šiuo atveju. Uždaviau mielai Daivai šį klausimą prie progos, kad jau vis vien užsukau į jos jaukų tinklaraštį.

    Nei Makaraitytei, nei Kranauskui specialiai nerašysiu, tikiuosi, kad miela Daiva ar Jūs, Džina, kur nors rūkykloje, ar prie kavos užsiminsite kolegoms, kad tauta atvirai juokiasi ir šaiposi iš kai kurių jų praleistų tekstų lygio.

    Nors teoriškai gali būti, kad jie sąmoningai siekia tokio efekto, norėdami humoru ir sorbonautų pokštais pagyvinti sausus savaitraščio puslapius..?

    Negali žinot visų tų žiniasklaidos gamybos paslapčių….

  9. Dzina Donauskaite

    Atleisk, Daiva, kad už tave pakalbėsiu, bet mielas Zeppelinusas visai pablūdo, reikia žmogų įvesti į kontekstą. „Atgimimo“ vyr. redaktorė yra Indrė Makaraitytė, atsakingasis redaktorius — Linas Kranauskas. Šiuos klausimus reikėtų adresuoti jiems. Kadangi seniau pati dirbau šį darbą, įtariu, kad atsakymas bus toks: rašykite ir jūs, spausdinsime. Skiltininkė — reiškia ne atsakinga už visą komentarų rubriką savaitraštyje „Atgimimas“, o turinti savo nuolatinę skiltį komentarų rubrikoje, t.y., kiekvieną savaitę, kai planuojamas laikraštis, yra t.t. vieta 9 puslapyje, iš anksto numatyta Daivos komentarui. Jinai pati nei sėdi redakcijoje, nei sudarinėja redakcinę strategiją, nei sprendžia, ką spausdinti, o ko ne. Ji yra laisvai „Atgimimo“ samdoma autorė (kaip šiuo metu ir aš). Dėl to, ką spausdinti, o ko ne, sprendimas priimamas redakcijoje demokratiškai redakcinio susirinkimo metu.

  10. Zeppelinus

    Dr.doc.Nida išties žvitriai užšoko ant savo mylimo arkliuko-kupriuko ir įnirtingais mostais sukapojo į skutelius keletą šiaudinių baidyklių:)

    Energinga motera, ką ir besakyt!

    Belaukdamas Jūsų, miela Daiva, atsakymų į mano užduotus, Jūsų poziciją patikslinančius, klausimus – arba skaidresnės užuominos, kad veltui nelaukčiau:) – ta pačia proga noriu pasidomėti Atgimimo reikalais.

    Jūs minėjote, kad tame portale esate „skiltininkė“, t.y. asmuo atsakingas už portalo „Komentarų“ skiltį.

    Tai norėčiau pasidomėti, kokiais kriterijais vadovaujantis ten patenka tokie tekstai, kaip sorbonauto Dominyko Cze „Tautos koncepciją sukūrė sovietai“?

    Kuris, būkime atviri, iš esmės tėra nesamonių rinkinėlis.

    (savo nuomonę trumpai išdėsčiau facebooke čia http://www.facebook.com/notes/blogeris-zeppelinus/sovietmecio-inteligentas-vs-kairysis-intelektualas-ech-sorbona/190154114338771?ref=notif&notif_t=like )

    Kažkodėl man atrodė, kad Jūsų išsilavinimo ir akiračio platumo skiltininkė turėtu iškart pastebėti, kokio apgailėtino (c)dr.doc.Nida V.) lygio yra siūlomas tekstas ir rekomenduoti autoriui šiek tiek pasiskaityti literatūros, prieš pradedant aiškinti tam tikrus klausimus tautai rimtame portale?

    Ar visgi nulėmė „ideologinio artumo“ ir „politinio teisingumo“ kriterijus?

  11. Zeppelinus

    Miela Daiva,

    dėkoju Jums už atsakymus. Turiu pastebėti, jog Jūs – viena nedaugelių tam tikrų pažiūrų atstovių, nebijančių ir gebančių palaikyti korektišką diskusiją su kitokio požiūrio žmonėmis.

    Kad mūsų pokalbis neužsiciklintu ir nepavirstu į to paties per tą patį atkartojimą, atkreipsiu Jūsų dėmesį į tuos momentus, kurie, mano supratimu, ne visai aiškiai atspindėti Jūsų pozicijoje ir verti patikslinimo:


    „..nuvertinau “Valstybę” [..] Maniau, kad jiems žinoma D.Varanavičiaus veikla. Leiskite priminti D.Varanavičiaus pareigas (žr. nuorodas): jis ne apžvalgininkas ar skiltininkas (kaip kad aš), net ne eilinis žurnalistas, o politikos skyriaus redaktorius, kas reiškia, kad jis priiminėja redakcinius sprendimus.“

    Kitaip sakant, D.Varanavičiaus politinės pažiūros jokiomis formomis neatsispindėjo jo profesinėje žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus veikloje ir apie jas žurnalo vadovybė sužinojo tik Jūsų budrumo ir pastangų dėka.

    Užfiksuokime šią svarbią aplinkybę.


    „Žurnalas “Valstybė” orientuojasi į išsilavinusius, mąstančius žmones, kurie gali būti įvairių pažiūrų, bet paprastai nepateisina neapykantos kurstymo.

    Savo pozicija dėl D.Varanavičiaus “užklasinės” veiklos partijoje žurnalas parodo, kad ir toliau nori orientuotis į šią publiką ir kad nenori leisti įtarti, jog redakcinius sprendimus priiminėja asmuo, skatinantis neapykantą etninėms mažumoms ir konstitucinių laisvių (žodžio, surinkimų) ribojimą.“

    Taigi, visgi mes kalbame apie žurnalo vadovybės reakciją į „užklasinę“, t.y. žurnalo neliečiančią ir jo turinyje neatsispindinčią (žr.aukščiau) vieno iš redaktorių politinę veiklą – siekį būti išrinktu į Vilniaus m. Tarybą vienos legaliai veikiančios partijos sąraše ir tos partijos rinkiminę programą bei agitacinius plakatus.

    Jūs, miela Daiva, teigiate, kad žurnalo auditorija nepateisina „neapykantos kurstymo“ ir todėl redakcija „nenori leisti įtarti, jog redakcinius sprendimus priiminėja asmuo, skatinantis neapykantą etninėms mažumoms ir konstitucinių laisvių (žodžio, surinkimų) ribojimą.“

    Šioje vietoje padarykime pauzę ir pabandykime išsiaiškinti – ką Jūs šiuo atveju vadinate „neapykantos etninėms mažumoms skatinimu/kurstymu“, kuris yra visiškai pakankamas pagrindas darbdaviui atsiriboti nuo savo darbuotojo netgi atleidimo būdu?

    Ar Jūs turite omenyje nusikaltimo sudėtį, numatytą LR BK 170 str. ir atitinkamai, viešai kaltinate minėtą partiją ir konkrečiai D.Varanavičių kriminalinių veikų atlikimu? (A.kurstymas pagal BK-170)

    Jei taip – patvirtinkite tai čia ir dabar.

    Žinoma, turiu perspėti, kad šiuo atveju Jūs, miela Daiva, turite būti pasiruošusi stoti prieš teismą už šmeižtą – kadangi nekaltumo prezumpcija tebegalioja ir žmogus laikomas nekaltu tol, kol ta kaltė nebuvo įrodyta teisme.

    O minėtos partijos vadovų ir D.Varanavičiaus kaltė dėl to, kad jie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti ar viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, niekada nebuvo įrodyta jokiame teisme.

    Todėl Jūsų šansus byloje dėl šmeižto D.Varanavičiaus ir partijos Jaunoji Lietuva vadovybės atžvilgiu vertinčiau, kaip minimalius.

    Nors, kaip žinia, Lietuvos teismai garsėja teisiniais stebuklais, tai gal ir įdomu būtu įvertinti Jūsų ir Jūsų bendraminčių gebėjimus šioje magijos ir raganavimo srityje::)

    Bet greičiausiai sulauksime Jūsų atsakymo, kad šiuo atveju Jūs nekaltinate minėtų asmenų kriminaliniais nusikaltimais, o viso labo išsakote savo subjektyvią nuomonę, kuriai, kaip žinia, netaikomi tiesos kriterijai, kad jų legalios partijos programa ir lozungai kažkokiais tik Jums žinomais ir suprantamais būdais visgi gali įtakoti dalies žmonių nemalonius jausmus etninių mažumų atžvilgiu.

    Na, Jums tiesiog taip atrodo/vaidenasi – ir tiek. (B.kurstymas Daivos vaizduotėje)

    Šiuo atveju irgi paprašysiu patvirtinimo, nes tęsiant pokalbį ir vertinant Jūsų poziciją mums svarbu tiksliai žinoti – ką Jūs turite omenyje, kalbėdama apie „neapykantos etninėms mažumoms skatinimą/kurstymą“: kaltinimą kriminaliniu nusikaltimu LR BK rėmuose (kurstymas A) ar viso labo vertinimus savo fantazijos ir diskurso ribose (kurstymas B)?

    Pvz. Jūs rašote:


    „LR Konstitucija nedraudžia “persekioti” asmens, jei jo/s pažiūrų raiška prilygintina neapykantos kurstymui“

    Žinoma, kad taip.

    Bet šiuo atveju Konstitucijoje turimas omenyje įrodytas nusikaltimas – kurstymas pagal LR BK -170 str.

    Bijau, kad „kurstymas pagal mielosios Daivos/Džinos/Nidos/Kasparo/Aušrinės-Marijos/Margaritos subjektyvią nuomonę, įrodytas jų intelekto galia nuosavo diskurso rėmuose“ po šia Konstitucine išimtimi nepatenka.

    Deja, deja….

    Savo čionykščiuose pasisakymuose, kuriuose yra Jūsų veiksmų vertinimas, aš rėmiausi prielaida, kad Jūs kalbate apie „kurstymą B“ – ir iš to seka visos mano išvados.

    Vienas dalykas, kai žmogus kaltina kitą asmenį kriminaliniu nusikaltimu ir, sulaukęs kaltinančio nuosprendžio, kreipiasi į jo darbdavį, kad atleistu susikompromitavusį darbuotoją – ir visai kitas, kuomet tai vyksta kažkieno ideologinių fantazijų ir subjektyvių pasivaidenimų pagrindu.

    Ir pabaigai – apie Jūsų teiginį:


    „Dėl daugialypės diskriminacijos ir socialinės atskirties tabore gyvenančių romų prilyginimas narkotikų prekeiviams yra rasistinis.“

    Nepastebėjau JL programoje jokių vienareikšmių prilyginimų „kiekvienas Taboro romas=prekeivis narkotikais”, bet nei sekundės neabejoju, kad jos nuostatos išties yra „rasistinės“ pagal Jūsų turimą ir taikomą nuosavą Rasizmo (NK-95 ar D.Repečkaitės autorinė versija) sampratą.

    Bėda ta, kad ši rasizmo termino reikšmė galioja tik Jūsų diskurso ribose ir nėra privaloma kitiems. Ir juo labiau nėra teisinė.

    Pvz. aš dažniausiai vadovaujuosi įprastinėmis, tradicinėmis „rasizmo“ termino reikšmėmis, taikant kurias jokio rasizmo minėtoje programoje nėra.

    Lygiai kaip Jūsų bendraminčių veiklą dažnas gan pagrįstai apibūdina, kaip antilietuvišką. Tačiau įtariu, kad Jūsų diskurse šis terminas turi visai kitokią reikšmę, pagal kurią yra visai kitaip…:)

    Vienžo, miela Daiva, mokykimės diskutuoti už savo diskurso ribų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.