Žymų Archyvai: politologija

Mano komentarai apie Azijos politiką LRT radijuje

Žurnalistinį darbą paskutiniu metu dirbu retai ir dažniau rašau į angliškus leidinius, bet dabartinis darbas sudaro puikias sąlygas padėti kolegėms rengti žinių laidas apie Rytų ir Pietryčių Azijos politiką. Šiemet jau kalbėjau:

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda toks dalykas kaip politologinė Rytų Azijos specializacija. Kaip matote, neretai reportažai apie Rytų Aziją cituoja mane ir mano bičiulį, buvusį bendrakursį Konstantiną Andrijauską, dirbantį MRU. Kai mes studijavome, Rytų Azijos studijos glaudėsi filologijos, filosofijos ir istorijos fakultetuose.

Pranešimas apie Rytų Azijos interesus Europos kaimynystės politikos šalyse

2014 m. spalio 4 d. skaitysiu pranešimą „Battle for hearts and minds: Eastern Neighborhood Policy and East Asian interests“ ketvirtojo tarptautinio Baltarusijos studijų kongreso sesijoje apie galios santykius Vidurio ir Rytų Europoje (sesijos programa). Europos kaimynystės politikos (ENP) šalys, į kurias krypsta viso pasaulio akys dėl konflikto Ukrainoje, yra įdomios ne tik Europos Sąjungai, bet ir naujų rinkų bei politinių sąjungininkų ieškančioms Rytų Azijos valstybėms.

Jau septynerius metus domiuosi Europos kaimynystės politikos aktualijomis: 2007 m. dalyvavau Europos Komisijos pažintiniame vizite apie ENP Kijeve, 2008 m. laimėjau Europos jaunųjų žurnalistų konkurso prizą už straipsnį apie ENP įgyvendinimą Ukrainoje (straipsnis čia), šių metų vasarį tobulinau žinias apie ENP NATO tarptautinėje mokykloje Azerbaidžane (straipsnis kursų pagrindu čia). Pranešimas Baltarusijos studijų kongrese – VDU Azijos studijų centro, kuriame dabar dirbu, beprasidedančio tyrimo apie Rytų Azijos šalių interesus šiame regione dalis.

Lietuviška kairė ir dešinė

Delfi šiandien yra įdomi Dr. Ainės Ramonaitės (mano bakalaurinio darbo vadovės) ir Mažvydo Jastramskio kairių ir dešinių nuostatų vyriausybėje analizė. Su visa pagarba kolegėms, šįsyk nesutinku su jų analizės prielaidomis. Jeigu vakarietiškos kairės ir dešinės sąvokos netinka, kam jas vartoti? Pvz., čia: „Kairiajai ideologijai Lietuvoje būtų galima priskirti ir teigiamą požiūrį į valstybės kišimąsi reguliuojant būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainas bei mąstymą, kad vaikai pirmiausia turi būti mokomi paklust autoritetui.“ Juk sovietinė valdžia nevadino savęs kairiąja, taip save vengia vadinti ir socdemai, o Dr. A.Ramonaitė ką tik pasakė, kad kaip analitinė kategorija sąvoka „kairė“ Lietuvoje irgi neveikia. Antropologų žargonu tariant, Lietuvos partijoms ši sąvoka nėra nei etinė, nei eminė. Užtat idėjinėms priešininkėms, norinčioms „sudirbti“ kairiąsias idėjas, tokie teiginiai – puiki paspirtis.

Kita vertus, per šiuos rinkimus kairės ir dešinės sąvokos buvo vartojamos kaip niekad dažnai, ir būtent klasikine prasme. Sakyčiau, kad daug geriau nei „prosovietizmas“ ir „antisovietizmas“, kurie apsimeta esą sąmoningos idėjinės tapatybės, padėtį paaiškina inercija, kurią palaiko lyderiai ir veikliausios asmenybės partijose. Todėl galima kalbėti apie pokomunistinę inerciją tarp socdemų, Sąjūdžio inerciją tarp konservatorių, LLRI inerciją tarp liberalų ir pan.