Darbo reikalais parsisiunčiau įdomių duomenų iš Eurostat Darbo jėgos apklausos. Tai – 2009 m. duomenys (yra ir senesnių) apie dirbančias, bedarbes ir ekonomiškai neaktyvias tiriamų šalių gyventojas (kodėl rašau moteriška gimine, žiūrėkite čia. Kalbu apie bet kurios lyties asmenis). Ekonomiškai neaktyviomis vadinamos darbingo amžiaus žmogos, kurios nei dirba, nei ieško darbo. Na, reikia pripažinti, tai tokia ideologiškai kapitalistinė prielaida, kad dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, laisvu apsisprendimu) nedirbanti žmoga yra automatiškai neaktyvi. Bet nieko nepadarysi, taip formuluojami klausimai ir renkama statistika.
Šiame grafike – procentas nedirbančių ir darbo neieškančių darbingo amžiaus žmogų.
Šaltinis: Eurostat
Viskas apie moteris žymima žalios spalvos atspalviais ir kvadračiukais, o apie vyrus – raudonos spalvos atspalviais ir rutuliukais. Šalys yra surikiuotos pagal moterų, neieškančių darbo dėl to, kad reikia prižiūrėti priklausomus šeimos narius (vaikus, vyresnio amžiaus žmones ar neįgaliuosius) procentą. Matome labai ryškius skirtumus tarp lyčių ir tarp ES narių. Labai mažai vyrų neieško darbo dėl to, kad rūpinasi priklausomais šeimos nariais, bet daugiau nei bet kur tokių vyrų yra Jungtinėje Karalystėje (primenu, kad skaičiai santykiniai, ir šios priežastys – ne vienintelės respondentų nurodytos, bet grafikas jau ir taip sudėtingas). Taip pat matome, kad vyrai itin dažnai negali dirbti dėl ligos ar neįgalumo. Tai nerodo, kad yra daugiau sergančių ar neįgalių vyrų. Tiesiog iš tų vyrų, kurie nedirba ir neieško darbo, kas ketvirtas (ES mastu) yra tokioje padėtyje dėl sveikatos. Vyrų ir moterų dėl sveikatos nedirba panaši dalis Danijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Čekijoje. Itin ryškūs skirtumai pastebimi Estijoje, Slovakijoje, Kipre, Lenkijoje. Daug mažiau vyrų neieško darbo dėl šeimyninių priežasčių, lyginant su moterimis. Liuksemburge kas ketvirta nedirbanti moteris nurodė šią priežastį, o tokių vyrų beveik nėra. Beje, šeimyninės priežastys apima visa kita nei priklausomų šeimos narių priežiūra. Kaip matome, šeiminės priežastys labiausiai moteris sustabdo nuo darbo paieškų Maltoje ir Kipre, itin pastebimos Ispanijoje. Greičiausiai tai reiškia, kad iš moters tikimasi nudirbti ruošos darbus ir pan. Lietuvoje daugiau nedirbančių moterų neieško darbo dėl sveikatos nei dėl rūpinimosi artimaisiais arba kitų šeiminių priežasčių. Dar viena įdomi priežastis – manymas, kad nėra darbo. Tai gali reikšti, kad nėra kvalifikaciją atitinkančio darbo ar pan., arba kad siaučia krizė. Bet, dėmesio, kalbame ne apie darbo rinkoje registruotus bedarbius, o tokius, kurie nedirba ir aktyviai neieško darbo. Toks įsivaizdavimas itin paplitęs tarp vyrų Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, tarp moterų – Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Belgijoje. Paprastai moterys mažiau linkusios ekonominį neaktyvumą aiškinti tuo, kad, jų manymu, nėra darbo.
Ar tai rodo, kad daugiau vyrų dirba kenksmingomis sąlygomis, susižaloja, o moteris vis dar veikia stereotipai apie tai, koks jų vaidmuo visuomenėje? Tam reikėtų giliau kastis į duomenis, žiūrėti absoliučius skaičius. Tačiau skirtingas šių priežasčių pasiskirstymas įvairiose visuomenėse rodo, kad reikalingos skirtingos įdarbinimo politikos, jei valstybės siekia, kad kuo daugiau žmogų galėtų būti ekonomiškai nepriklausomos.