Žymų Archyvai: seksizmas

Ar feminizmas turi remti bet ką, kas gerai moterims?

Įvairiose diskusijose dažnai su bendramintėmis būnu spaudžiama ploti katučių įvairioms iniciatyvoms, kuriose pasireiškia „stiprios moterys“ arba moterys mokomos pasitikėti savimi, jaustis gražiomis ar užsidirbti pinigų (šiek tiek apie kelias iš jų). Taigi verta užakcentuoti: aš esu už iniciatyvas, kurios suteikia kam nors, kas patiria diskriminaciją, daugiau laisvės kvėpuoti, kas prisideda prie visuomenės gerovės ir mažina nuodų, kurių gauname iš savo kultūros, kiekį. Tačiau daugelis tų iniciatyvų nėra feministinės ir aš nesu įsipareigojusi jų girti vien dėl to, kad tai moterų iniciatyvos ar sėkmės istorijos, arba kad jos griauna vieną stereotipą, bet palaiko kitus (pvz., kad moterys kažkam skolingos grožio, šypsenų ar gerumo). Skaitykite toliau

Seksistinius kuilius patraukė gyvūnėlių teisės: savaime suprantama ar keista?

Visą praėjusią savaitę praleidau su draugėmis veganėmis. Ne kartą diskutavome apie mitybą, eksperimentavome virtuvėje. Jau kurį laiką mokausi iš veganių, kaip keisti mitybą, tikiu ir matau, kad puikiai galima gyventi be įprastų produktų, ypač kai dėl sveikatos turėjau atsisakyti to, ką labiausiai mėgstu. Gerbiu veganes ir mokausi iš jų: manau, kad jos teisios, valgyti mėsą yra įprotis ir konformizmas, o šiuolaikinės technologijos ir žinios leidžia be jos apsieiti. Kaip ir daug kur gyvenime, mėsos atžvilgiu vadovaujuosi moto „70 proc. tobulai“. Tik va, turiu taisyklę: kaskart, kai išgirstu apie PETA, vienos populiariausių gyvūnų teisių lobistinių organizacijų, kampanijas, privalau suvalgyti burgerį PETA’os garbei. Kodėl? Pažiūrėkite per google ir negeneruokite šio apgailėtino tvarinio puslapiui paspaudimų. Suprantu, kad mano mini akcija naivi. Gyvūnai nekalti, kad juos ginti pasišovė seksistinių kuilių šutvė, o ir PETA’i tokiu būdu jokio nuostolio padaryti negaliu. Kurį laiką buvau ją ir pamiršusi, bet šiandien, skaitydama Ugnės blogą (Ugnė yra ir tinklaraščio Ką valgo veganai bendraautorė), pamačiau, kad ji atnaujino ir seną įrašą, kuriame yra nuoroda į naujausią PETA kampaniją. Santrauka: paaiškėjus, kad populiarus kontraceptikas neveikia daugiau nei tam tikra riba sveriančių moterų, lobistinė organizacija ėmė spangti, kad moterys, kurioms neveikia preparatas, turėtų pereiti prie veganiškos dietos ir taip numesti svorio. Tai man priminė veganizmo propaguotojo iš Izraelio pasisakymą, kad žmogų teisės jam nerūpės tol, kol žmogų mėsgaliai nekiūtos tarp svogūnų griežinėlių. Taigi ir nusprendžiau, kad šiam klausimui reikia skirti šiek tiek savo negausaus laiko.

Skaitykite toliau

Kada moterys nelinkusios rizikuoti

Pagaliau radau mokslinį pagrindimą tam, ką seniai norėjau kažkaip įrodyti. Šiame straipsnyje aprašomi atlikti psichologiniai tyrimai, kokiose situacijose moterys nelinkusios rizikuoti ar visapusiškai atskleisti savo analitinių gebėjimų. Turbūt nenustebsite – tada, kai prieš tai akcentuojama jų lytis, jos priverčiamos apie ją galvoti. Tada atitinkamai ir elgiasi pagal stereotipą. Šis tyrimas itin svarbus darbovietės kontekste, kur gali nebūti tiesioginės diskriminacijos, bet klestėti seksistiniai juokeliai, būti keliami tam tikri su lytimi susiję lūkesčiai. Šiuo metu darbe su dar keliais kolegomis inicijavome apklausą apie patiriamus nepatogumus dėl lyties, amžiaus ir kitų pagrindų, kovą darbe vedžiau mokymus šia tema. Tai nėra lengva net institucijoje, kuri nuolat tyrinėja lyčių (ne)lygybę, nes kai nėra akivaizdaus puolėjo (diskriminuojančiųjų), tai sunku suprasti, nuo ko gintis. Vis dėlto šaunuoliai firmos vadovai, kad įsitraukė į šių procesų organizavimą, ir tikiuosi, kad daugiau Lietuvos įmonių taikys tokią praktiką tartis su darbuotojais apie netiesioginę diskriminaciją, stereotipinius lūkesčius ar kitokius patiriamus nepatogumus.

Kelios tipinės situacijos, apie kurias žmogos dažnai nesusimąsto: iš moterų tikėtis, kad jos prisiims atsakomybę už viską, kas susiję su maistu ir švara darbovietėje, juokeliai, epitetų pasirinkimas („žavioji“ vs. koks nors „greitasis“, „sumanusis“). Tai prasideda darželyje ir tęsiasi iki pat aukščiausių vadovaujančių pozicijų. Tačiau visa tai nebūtų įmanoma be savidiskriminacijos: tylaus susitaikymo ar aktyvaus pateisinimo iš tų, kurios yra diskriminuojamos. Taip pat dažnai teigiama, kad esą nieko negali padaryti, jei vyrai labiau kvalifikuoti, labiau linkę rizikuoti, ištvermingesni – štai jums ir nelygios pasekmės. Psichologų tyrimai praveria „juodąją dėžę“ ir parodo, kaip tai nutinka.