Mėnesio archyvas: sausio 2010

Jūsų, skaitytojai, poreikiai

Šiandien peržiūrėjau mėnesio statistiką, pagal kokius raktažodžius daugiausiai žmonių susirado šį mano tinklaraštį. Viršūnėje buvo, kaip galima nuspėti, mano vardas ir pavardė: užrašyti lietuviškai, šveplai, be tarpo ir pan. Smagu, kad tiek žmonių nori kažką apie mane sužinoti, net jei jie manęs nemėgsta galbūt. Įdomu tai, kad šešis lankytojus atvedė informacijos apie navius (filmo „Avatar“ čiabuvius) paieška, keturi ieškojo kažko apie patį filmą, po du lankytojus ieškojo informacijos apie mano mėgstamą dainininkę Aster Aweke ar apie atsivertimą į judaizmą. Kitos aktualios temos buvo „hermetinė diplomatija TSPMI“, politkorektiškumas, Hundertwasser tapyba ir pan. Ta proga, kad žmonės mane suranda ieškodami tokios skirtingos informacijos, norėčiau dar užsukti tokią mini apklausėlę. Kaip žinia, šiam mano tinklaraščiui – penki mėnesiai, tad puiki proga išsiaiškinti Jūsų, skaitytojai, poreikius.

Skaitykite toliau

Pop dainų dekodavimas

Sąmokslo teorija apie Rihanna dainą „Umbrella“. Norit tikėkit, norit ne, kai kurie paaiškinimai skamba pritemptai, bet su išvadomis visiškai sutinku – per klipus į mūsų pasąmonę farširuojami visokie simboliai, kurių mes šiaip gal nevartotume. Pirmą kartą taip atidžiai pažiūrėjau klipą, kai kurių kadrų trumpas sumirgėjimas tikrai primena dvidešimt penktą kadrą…

Tiesa, man asmeniškai Jay-Z eilutės pasirodė akivaizdžiai apie krizę, tuo tarpu jų susiejimas su šėtonu – naivokas ir abejotinas. Reikia pripažinti, kad pop kultūra išnaudoja kiekvieną archetipinę (t.y. iš pasakų, istorijų ir t.t. iki skausmo pažįstamą) temą (išvarymą iš rojaus, raganas ir užkerėjimą, angelus, stebuklus, prisikėlimą…), todėl apsėdimas galėtų būti viena iš jų, nes tai jaudina, suteikia paslaptingumo. Apsėdimas kaip beprotiško įsimylėjimo metafora taip pat yra klišė, o šiuo atveju eilutės apie krizę leidžia ir tokią interpretaciją: sielos pardavimas velniui simbolizuoja parsidavimą stambiajam kapitalui, kurį pop kūrėjai kritikuoja maždaug tokiam lygmenyje kaip „Avataras“ kritikuoja JAV imperializmą.

Apklausa: merginų pavardžių trumpinimas socialiniuose tinkluose

Man kaip sociologei pasidarė įdomi tendencija merginoms savo feisbuke trumpinti pavardes, paprastai iki vieno skiemens. Jei jūs nieko prieš, norėčiau užduoti kelis klausimus apie šitą veiksmą.

  • Kaip pasirenkate, kaip trumpinti? Kodėl palikti būtent tiek raidžių, kiek paliekate? Ar pagalvojate apie skambesį, palikdamos tam tikrą raidžių skaičių? Ar manote, kad jūsų pasirinkta pavardė skambesnė už tikrąją? Skamba žaismingiau? Primena trumpas įsimintinas garsenybių pavardes?
  • Kodėl soc. tinkluose naudojate sutrumpintą pavardę? Beje, ar naudojate tokią pat formą visuose soc. tinkluose? Ar taip bandote išvengti lietuviškų raidžių vartojimo? Ar manote, kad lietuviškos pavardės apskritai per ilgos, sunkiai ištariamos, sudėtingos įsiminti užsieniečiams? Ar jums tiesiog patinka, kad sutrumpinta pavardė skamba universaliau, tarptautiškiau? Geriau dera prie vardo?
  • Ar manote, kad jūsų bendraklasiai, kolegos, etc. gali jus čia surasti su sutrumpinta pavarde? Gal ji lengviau surandama užsieniečiams draugams? O gal jums išvis neaktualu, kad kas nors jūsų čia ieškotų, tiesiog palaikote ryšį su draugais, kurie jau prijungti prie draugų sąrašo?
  • Ar kada nors pagalvojote apie pavardės keitimą? Sutrumpinimą iki ‘feministinės’ formos? Ar dar kur nors pasirašinėjate sutrumpinta pavarde?
  • Jei turite seserų, kokias pavardžių formas jos naudoja soc. tinkluose?

Atsakykite komentarais ar man asmeniškai (priimu atsakymus ir per FB, frype :)) Taip pat būtų labai įdomu, jei persiųstumėte klausimus kitoms merginoms, trumpinančioms pavardes soc. tinkluose 🙂 Ačiū