Mėnesio archyvas: vasario 2010

Disciplinuoto kūno kultas

Vienas naujas vietinis pažįstamas prieš kurį laiką savo tinklaraštyje rašė pasvarstymus apie moterų skutimąsi. Anot jo, plaukai ant kūno – ne tik natūralu, bet ir patrauklu, ir išvis nesąmonė, kad pusė žmonijos verčiama skausmingai gramdyti savo kūną. Parašiau komentarą, kad tai atitinka šių laikų aksiomą, jog tam, kad būtų gražus, iš kūno turi būti nuolat šalinamos „šiukšlės“: riebalai, kūno plaukai, suragėjusi oda, antakių plaukeliai, nagai ir jų kutikulės, perteklinė oda (raukšlės)… Karolis Klimka savo tinklaraštyje paskutiniu metu nagrinėjo kapitalistinę kūno kaip nuosavybės sampratą, iš kurios plaukė įpareigojimas „nesišvaistyti“. Manyčiau, gražinimosi kultas taip pat supranta kūną kaip fabriką, į kurio įrengimų amortizaciją nuolat reikia investuoti. Skaitykite toliau

Feminizmas kreivame veidrodyje

Jau kaip nemėgstu va tokios vaizduotės apie feminizmą… Tekstas įdomus, apie tą organizaciją nieko nežinojau. Bet feminizmo baubo lipdymas ne tik kad banalus, bet tiesiog nė nebando suvokti tam tikrų feministinių krypčių elgesio priežasčių. Jau kurį laiką iš mados išėjęs feminizmas, siekęs pasisavinti tradiciškai vyrams priskiriamas veiklos sritis (rūkymą, kelnes, netgi terorizmą), gal dabar atrodo keistokas, bet savo laiku buvo adekvatus. Jo tikslas buvo „išlytinti“ tiek teigiamus (pasirinkimą, išsilavinimą), tiek neigiamus, bet geidžiamus (galią), tiek neigiamus (keiksnojimąsi, smurtą), tiek neutralius (kelnės) dalykus – atskirti juos nuo, kaip suformuluotų Nida V., testosterono dominavimo organizme. Būti švelniai ir supratingai pagal feministes – puiku, bet nebūtina ir nesusiję su chromosomų kombinacijomis. Skaitykite toliau

Evoliucija

Kaune aptikau seną, įdomų ir labai intymų savo dienoraštį. Labai įdomu skaityti – tarsi kito žmogaus, ir tuo pat metu neatimamai mano. Įsiminė žodis „stogačiuožystė“ ir šis sakinys:

Laukiu klampioje, ištižusioje virtualioje erdvėje, kol kas nors pašauks ir pasakys „Aš tikra/s!“