Vieną dieną važiuodama kažkur stotelėje pamačiau „Kur aš jus mačiau?” akcijos stendą su sudėtingu vardu, kurį, labai gaila, greitai užmiršau. Įsiminti norėjau todėl, kad tai buvo kol kas vienintelis mano matytas stendas, visuomenei reklamuojantis ar primenantis moterį menininkę. Daugybė poetų, kompozitorių, rašytojų, dailininkų, grafikų ir kitokių menininkų buvo trumpai ir vizualiai pristatyti visuomenei ant troleibusų ir plakatų, bet visi mano …
Idėjos vidurinėms mokykloms tobulinti
Praėjusią savaitę su kolegomis parašėme tokį straipsnį, kuriame per mums žinomos srities prizmę pabandėme pažvelgti į vidurinių mokyklų valdymą ir pateikti konstruktyvių pasiūlymų. Žinoma, jokiu būdu nepretenduojame į panacėjos atradėjus, o pradėję aptarinėti patyčių problemą pasijutome bejėgiai. Daugelis šaunių, labai protingų ir sėkmingų žmonių, kuriuos pažįstame, mokykloje patyrė patyčias. Joms išnaikinti neužteks nei įmantrios metodikos, nei, žinoma, sankcijų. Bet verkti, …
Haiku
Frype užrašuose radau savo sukurtą haiku, kurį parašiau šaipydamasi iš to haiku konkurso, kur reikėjo šlovinti chaltūros sostinę. Buvau jį pamiršusi, bet perskaičiau ir narciziškai patiko: Basho apvirstų grabe, pamatęs „haiku” apie dangoraižius Ir kitas: žinai supranti ta prasme iš tikrųjų ne nu bet tai taip
Krizės landšaftai
Nauji miesto trupiniai: Prie šiukšliadėžių kalbasi moteris ir vyras. Ji sako (rusiškai): „Niekam nereikalingi tie balandžiai. Juos užmušinėti reiktų”. Vėlai vakare važiuoju autobusu. Prie Akropolio įlipa apsaugininkas (su uniforma) ir jo kostiumuotas draugas. Apsaugininkas pasakoja (garsiai, visiem girdisi), kad Maxima negali parduoti neakcijinių prekių, taip pat kad dėl krizės metė rūkyti, geria tik akcijinį alų, kad kasininkėm moka minimalius atlyginimus ir …
Haruki Murakami „Dansu dansu dansu”
Per kelias dienas savišvietos dėlei perskaičiau Murakamio „Dansu dansu dansu”. Žinojau, kad tai – madingiausia šio rašytojo knyga, masiškai vien pavadinimu sužavėjusi ir lietuvius (sprendžiant iš internetinių slapyvardžių ar populiaraus blogo dansu.lt). Na, patiko man tik tai, kad galėjau labai vizualiai įsivaizduoti herojaus judėjimą Tokijuje, puikiai žinojau, ką reiškia eiti pėsčiomis per Sendagają į Šibują ir pan. Knyga taipogi buvo …
Humoro klubas
Septintokai gal būtų atsidėkoję humoristams drovaus raudonio ir iš susijaudinimo žybsinčių akių kokteiliu, bet publika buvo suaugusi, o tai reiškia, jau seniai persisotinusi primityviais juokeliais apie „antrą galą”.
Jurga Ivanauskaitė „Ragana ir lietus”
Nuėjau į VU biblioteką ir pasiėmiau paskaityti Jurgos Ivanauskaitės knygą „Ragana ir lietus”. Nebuvau skaičiusi. Buvo daug Biblijos citatų, erotinių scenų, kurios verčia šypsotis prisimenant praėjusio dešimtmečio pradžią (vakar M. pasakė, kad jau išsikristalizavo toks konceptas kaip 90s, ir tai jaučiasi, skaitanta J.I.), ir daug mielo jos ankstyvajai kūrybai būdingo popso. Manau, erotikos prasme literatūra universalesnė, jei rašo, kaip žmonės …
Labas, koks tavo vardas? Iš kur tu? Kokią vizą turi?
Kadaise mokykloje ir pirmuose kursuose buvom šeriami idėja, kad pasaulis žengia besiplečiančios laisvės keliu. Jau tuoj tuoj ir atsikratysime viduramžiškų prietarų, tik luktelėkite, ir tuoj visas pasaulis bus už rankų susikabinusi šeima. Oi, šeima, tiesa, skamba kiek senamadiškai, geriau, tarkime, viena už rankų susikabinusi NVO. Va taip. (šaržuoju, taip niekas nesakė) Labai intensyviai su šia idėja susidūriau praeitą vasarą savo …
桜見頃
Labai banalu sakyti, kad sningantys sakurų žiedlapiai primena apie laikinumą. Parodykit man, kas jo neprimena? Kai staiga viskas sprogsta kvapais ir visi žino, kad trumpam, todėl reikia skubėti atsižiūrėti/atsikvėpuoti/atsikaifuoti, nors ir šalta, – na, argi ne tas žinojimas yra akivaizdžiausias priminimas, o ne pačios sakuros? Sakuroms tai kas – jos žino, kad taip pat bus dar tūkstantį kartų. Debesys ir …
Aistros ir destrukcija
Kai praeitą kartą ėjau į Mokytojų namus, skverelyje priešais į dangų brovėsi dūmai. Man pasirodė, kad dega šiukšliadėžė, bet kai vėliau pakviečiau mokytojų namų darbuotoją, jis pasakė, kad greičiausiai savadarbė dūminė bomba. Pro dūmus įžvelgiau porą siluetų – atrodo, ten siautėjantys paaugliai ir buvo dūmų autoriai. Vienas mutuojančiu balsu žviegė „Biorn, mavafakes, biorn!” ir tikriausiai jautėsi labai kietas ir maištingas. …