Žymų Archyvai: radikalizmas

OBL negyvas (?)

Ar jums vaizdai iš „tūsų“, kuriais visame pasaulyje visokios žmogos sutiko žinią apie tai, kad nukautas Osama bin Laden’as, nepriminė, kaip televizijos po 2001 m. rugsėjo 11 transliavo vaizdus, neva arabės džiaugiasi teroro aktu? Vėliau kažkuri televizija pripažino, kad čia iš šiaip šventės paimta filmuota medžiaga. Pagarba Vatikanui, kad iš karto išplatino pranešimą, jog nėra ko „tūsintis“.

Jei nebūčiau antropologė, sakyčiau, gal laukinės tos amerikietės su italėmis ir visomis kitomis, visai necivilizuotos, nepripažįsta racionalumo 🙂 Bet dabar pasamprotausiu, kad, pirma, OBL yra žiniasklaidinis personažas, apie kurį daugelis atpratusios galvoti kaip apie [buvusį] gyvą, kvėpuojantį žmogą. Antra, jis įkūnijo mistinį priešą, kažkokį barzdotą ir raguotą (iš po galvos apdangalo nesimato) velnią, kurio atvaizdas neva pasirodė griūvančių dangoraižių dūmuose ir t.t. Prieš trejus metus jaunų menininkių darbų parodoje Briuselyje mačiau keletą keistai patiražuotų OBL atvaizdų. Jis yra kaip Marilyn Monroe arba Bushas – tam tikra popkultūros ikona. Dėl to žmogos ir siautėja gatvėse. Pareis namo, išsimiegos, aprims ir supras, kad žeminančios oro uostų saugumo taisyklės nepasikeitė.

Beje, Hamas nepraleido progos pasirodyti kaip visiški lopai. Su tuo ir sveikinu – galbūt dar labiau sumažės jų turimas palaikymas.

Naujienos: rinkimai, išteisinimas ir daugiau

Absoliučiai neturiu laiko niekam, o viena per kitą lipa visokiausios naujienos. Dar nieko neparašiau apie savivaldybių rinkimus. Šį kartą tvarkingai balsavau, o paskui su draugėmis žiūrėjome rinkimų rezultatus. LTV pakvietė pakalbėti du politologus ir nė vienos politikės, o reportažo iš rinkimų komisijos daryti nusiuntė kažkokią iš lapo skaitančią „olialia pupytę“. Nepagalvokite, nesu prieš jokią asmenų išvaizdos ir įvaizdžio raišką, kiekviena laisva pasirinkti, ir ne tame čia esmė. Tiesiog nustebino, kad tokiam svarbiam įvykiui raportuoti buvo pasirinkta tokia nepatyrusi ir neprofesionali, tam tikrą liaudyje plačiai žinomą tipažą atitinkanti žurnalistė. Kad ir kokia gera mintis būtų suteikti jaunimui tikros, rimtos žurnalistinės patirties, manau, kad per tokius svarbius įvykius reikėtų visgi taikyti tam tikrus profesionalumo kriterijus. Žurnalistės žvilgsnių į lapą dažnis buvo gal 3-4 per klausimą, ir naujų klausimų, išgirdusi atsakymus, ji, žinoma, nesugalvojo. Taigi nacionalinio transliuotojo misiją perėmė Lietuvos ryto televizija su E.Jakilaičiu. Čia buvo ir politikų, ir analizės, o į prabangų E.Jakilaičio iPad’ą periodiškai keliavo operatyvi informacija. Skaitykite toliau

Reportažas apie Holokausto iškraipymą – su priedais

Nesenas BBC radijo reportažas apie Holokausto istorijos iškraipymą buvo įdomus ir atliktas su BBC vardo verta kokybe. Labai stengtasi apklausti kuo daugiau žmonių, prisikasti ir prie valdžios. Tačiau turinys labai nuvylė. Reportažas tendencingas ir, deja, nežinia, tyčia ar netyčia maišo skirtingas politikos realijas taip, kad nesigaudantys situacijoje susidarytų išankstinę nuomonę. Suprantu, kad žurnalistė gali turėti nuomonę, bet tada turi atsisakyti pretenzijos į objektyvumą. Laikas, kada reportažas atliktas Lietuvoje, rodo, kad Holokausto neigimo „Veide“ skandalas įkvėpė atvykti čia, bet nei į skandalą, nei į reakciją į jį nesigilinama. Pradedama nuo bendrų teiginių apie tai, kad Holokausto neigimas tampa antisemitizmo instrumentu, primenami visiems žinomi faktai apie tas šlykščias Irano valdžios organizuojamas konferencijas. Tada vėl atsigręžiama į Rytų Europą ir leidžiama viską diriguoti prof. Dovid’ui Katz’ui. Pakeliui apklausiami keli tarptautiniai ekspertai, kurie į pabaigą vėl viską susieja su… nepritarimu Izraelio politikai. Nežinia, kas dar padėjo žurnalistei, – vertimai iš lietuvių kalbos gana nevykę (S.Alperavičius: „Aišku, tas mum labai nemalonu, ir mes nepritariam“ – vertimas: „It’s not that these swastikas are hurting – the reactions of the society…“, muziejaus direktorė: „Nėra informacijos, kaip sakyt, pateikimas…“, vertimas – „The tradition of this museum is to provide information on the Soviet…“ – bet gal tai santraukos). Skaitykite toliau

Kol kas paskutinis: Holokausto neigimo skandalas kerojasi

Atnaujinimas gruodžio 10:

Apie skandalą parašė daug daugiau žmonių. Emocijoms atvėsus, pats laikas analizuoti. Rašo Nida Vasiliauskaitė, Andrius Bielskis, Kęstas Kirtiklis. Prisijungia ir anarchijos.lt už kažką labai mėgstamas Vilis Normanas, kurį vadinu „Šliogeriu Junior“ (pastarasis labai mėgsta visokius asmenis vadinti „padugnėmis“ ir „debilais“, už ką yra kai kurių vertinamas, kad „nevynioja į vatą“). Dar yra Algio Davidavičiaus pastebėjimai po LUNI diskusijos gruodžio 8 d.

Originalus įrašas

Ketinu daug dirbti, o po to atostogauti, taigi nebegalėsiu prisėsti prie blogo kaip anksčiau, bet, kad nesklistų visokios neteisingos versijos, pranešiu naujausias žinias apie Holokausto neigimo „Veide“ skandalą ir pateiksiu pagrindines nuomones.

Pabandysiu viską pateikti labai struktūruotai ir analitiškai, kad būtų aišku. Taigi, mano supratimu, šioje aferoje yra du lygmenys: moralinis ir strateginis.

Moralinis lygmuo

Idėjiniai oponentai prieštarauja NK, o iš tiesų keliems spontaniškus komentarus rašiusiems nariams, įskaitant mane, kad siekiame esą užgniaužti kitokią nuomonę, užuot oponentą nugalėję diskusijoje. Leiskite priminti, kad lygiavertė diskusija Lietuvoje tokiais atvejais paprastai nevyksta. Mes esame tiesiog per daug pripratę prie to, kad fašiai išsisuka (Nepriklausomybės atkūrimo dienos maršas ir tt.), o nuo to, kad kažkas parašo tekstą į „Atgimimą“ ar „Delfi“, idėjinis laukas nesikeičia. Esame pripratę prie ekstremalų nebaudžiamumo ir beviltiškumo atmosferos, dėl to spontaniška retorika audringa. Ir vis tiek didžioji dalis to, ką pasakėme pradžioje, galioja iki dabar. Skaitykite toliau

Komentaras apie susidorojimą su romais Prancūzijoje

Šiandien netikėtai paskambino Žinių radijo žurnalistė ir paprašė pakomentuoti romų gyvenviečių sugriovimą ir deportacijas Prancūzijoje, žvelgiant kiek plačiau – per romų integracijos Europoje prizmę. Laida bus kartojama šiandien 17.10, galima klausyti ir internetu. Taip pat šiandien pasirodžiusiame „Atgimime“ galite perskaityti plačiau, kodėl manau, kad skirti kolektyvines bausmes ir paversti migracijos politiką socialinės politikos ir teisėsaugos tarnaite yra ydinga praktika. Sergu ir neturiu laiko daugiau rašyti čia, bet besidomintiems siūlau paskaityti:

Kviečiu visus,

  • kurie tiki, jog per XX amžių pasaulis pasimokė, koks blogis yra kolektyvinė bausmė,
  • kurie nemano, kad krizės padarinius galima sušvelninti demonizuojant Rytų europiečius,
  • kurie mano, kad ES turi būti lygiai teisinga įtakingiausioms savo narėms ir mažosioms valstybėms,
  • kurie nenori, kad tarp europiečių būtų pirmarūšiai ir antrarūšiai,
  • kurie netiki primityviais, prievartiniais, su fašizmu flirtuojančiais sprendimais

burtis ir netylėti. Sekite naujienas – jei pavyks, organizuosime protesto akciją. Vengrai jau buriasi rytoj. Priminkite šį klausimą kiekvienam sutiktam prancūzų diplomatui ar žurnalistui. Uždavinėkite nepatogius klausimus apie romus kiekvienoje paskaitoje, ypač apie europietišką tapatybę. Susisiekite su Europarlamento nariais ir sekite naujienas, kaip jiems pavyks balsuoti dėl smerkiančios rezoliucijos. Skleiskite naujienas savo rate, rašykite bloguose ir visiems pasakokite – žmogaus teisės yra ne tik geruoliams ir „fainuoliams“. Jos taip vadinamos dėl to, kad privalo galioti visiems. Jų nereikia nusipelnyti. Jei pagrindinės ES sutartys įtvirtina laisvą žmonių judėjimą, nevalia jo paniekinti. Nusikaltėliai turi atsakyti individualiai (kaip ir, pvz., lietuviai JK, apie kuriuos skaitome Delfi kriminalų skyriuje).

Beje, mėgstantiems tipiškus argumentus į kitą pusę galiu pasakyti: ir aš turėjau neigiamos patirties bendraujant su kai kuriais romais. Tai ką?

Žurnalistų siaubas traukiasi

… O tatai skaitydami permanykiet, kiek daug laisvių mes turime Europoje nuo diktatoriškų psichopatų. 10 metų Izraelio premjerui pavaldžios vyriausybės spaudos tarnybos direktorius Daniel’is Seaman’as galėjo su žurnalistais elgtis kaip tinkamas – žeminti, stumdyti, rėkti ant jų ir… jaustis už nieką neatsakingas ir niekam neatskaitingas. Bent truputį kritiškiems žurnalistams jis grasino užsiundyti saugumą, šiaip neįtikusius vadino „šūdo gabalais“, palygino BBC su nacių propaganda (įspūdingą sąrašiuką surinko tinklaraštininkė Lisa Goldman), o mėgstamiausia jo manipuliacijų priemonė – atsisakymas atnaujinti spaudos korteles. Visus tuos metus jis tiesiog buvo tose pareigose, ir niekas nesugebėjo jo nuimti. Tačiau dabar, kai laikyti tokią gėdą bet kokiai demokratinei valstybei nebeįmanoma, nes spaudimas Izraeliui auga (po flotilės skandalo), nutarta surengti viešą konkursą šioms pareigoms užimti.

Pabandykime mąstyti teigiamai: Izraelis apsivalo. Nors, atrodytų, vyriausybė gerai supranta, kad viešieji ryšiai svarbu, ji kažkodėl įtartinai ilgai laikė šitą tipą tokiose svarbiose pareigose. Tikėkimės, jo įpėdinis bus normalus, racionalus pareigūnas ir žurnalistai galės lengviau atsikvėpti.

Baltic Pride

Oi ai, nieko nespėju, dega tūkstančiai darbų, bet laiko nebėra ir privalau parašyti: AŠ PALAIKAU HOMOSEKSUALŲ EITYNES „UŽ LYGYBĘ“ ir raginu visus padaryti tą patį. Jei jūsų dar neįtikino girdėti argumentai, taikliai rašo Ežiukas Vilniuje, Aurelijus Katkevičius, Artūras Račas („viduje“ yra gerų nuorodų) ir Andrius Navickas. Konstitucija yra absoliutaus galiojimo ir tiesiogiai taikomas dokumentas. Piliečiai, norintys rinktis į, primenu, politinę demonstraciją be ginklo, neturi atitikti jokių kitų reikalavimų, nenumatyta jokia kompartijos, atsiprašau, Seimo kontrolė, ar eitynės „prasmingos“. Punktas, kad taikų susirinkimą galima uždrausti dėl pavojaus visuomenės saugumui, greičiau taikytinas neonaciams, kurie, kaip žinome, sėkmingai pražygiavo. Policija savo laiku surakino „laisvatibetininkus“ ir išginė visus benamius, lankantis Bushui. Nėra jokio argumento šiam renginiui neįvykti. Kviečiu jungtis į tarptautinę Facebook grupę ir palaikyti renginį. O jeigu jis neįvyks, kviečiu vyriausybę uždrausti Olialia pupytes, nes amoralios, lėktuvų skrydžius, nes pasitaiko teroro aktų, užsienio politikų vizitus ir apskritai, sudaryti sąrašą, ką Lietuvoje galima daryti. Dar prieš baigdama pasidalysiu draugo izraeliečio žurnalisto tinklaraščio įrašu.

Moterys, dėvinčios tautą, kuklumą, priespaudą, bet tik ne drabužius

Šiandien perskaičiau, kad Irane bus gaudomos įdegusios moterys, atseit nesilaikiusios kuklumo reikalavimų. Panašiu metu Belgijoje diskutuojama, ar uždrausti viešumoje dėvėti nikabą (skaitantys tik lietuvišką spaudą, nesijaudinkite, iki hidžabo dar nepriėjo). Abu šie pasiūlymai savo struktūrinėje gelmėje yra ginčas dėl galios skirstyti etiketes, pagal jas priskirti žmogas, ir valdyti moterų kūnus. Skaitykite toliau

Na nieko sau…

Prieš kurį laiką virtualiai susipažinau su Žaliųjų Sąjūdžio iniciatorium Linu K. Kadangi man artimos žaliosios idėjos, pradėjau entuziastingai domėtis jų veikla. Kai kvietė prijaučiančius žmones pakomentuoti jų manifestą, mielai pakomentavau. O vakar iš Lino sužinojau, kad trenktasis tinklalapis patriotai.lt mane vadina manifesto autore ir viena iš Žaliųjų Sąjūdžio steigėjų. Jų diskusijų tiesiogiai pažiūrėti neišeina, bet, jei įvesite į gūglą „Daiva Repečkaitė žaliųjų patriotai.lt“, rasite google kopiją, kurioje matosi būtent šis sakinys. Skaitykite toliau