Šiandien peržiūrėjau mėnesio statistiką, pagal kokius raktažodžius daugiausiai žmonių susirado šį mano tinklaraštį. Viršūnėje buvo, kaip galima nuspėti, mano vardas ir pavardė: užrašyti lietuviškai, šveplai, be tarpo ir pan. Smagu, kad tiek žmonių nori kažką apie mane sužinoti, net jei jie manęs nemėgsta galbūt. Įdomu tai, kad šešis lankytojus atvedė informacijos apie navius (filmo „Avatar” čiabuvius) paieška, keturi ieškojo kažko …
Pop dainų dekodavimas
Sąmokslo teorija apie Rihanna dainą „Umbrella”. Norit tikėkit, norit ne, kai kurie paaiškinimai skamba pritemptai, bet su išvadomis visiškai sutinku – per klipus į mūsų pasąmonę farširuojami visokie simboliai, kurių mes šiaip gal nevartotume. Pirmą kartą taip atidžiai pažiūrėjau klipą, kai kurių kadrų trumpas sumirgėjimas tikrai primena dvidešimt penktą kadrą… Tiesa, man asmeniškai Jay-Z eilutės pasirodė akivaizdžiai apie krizę, tuo …
Apklausa: merginų pavardžių trumpinimas socialiniuose tinkluose
Man kaip sociologei pasidarė įdomi tendencija merginoms savo feisbuke trumpinti pavardes, paprastai iki vieno skiemens. Jei jūs nieko prieš, norėčiau užduoti kelis klausimus apie šitą veiksmą. Kaip pasirenkate, kaip trumpinti? Kodėl palikti būtent tiek raidžių, kiek paliekate? Ar pagalvojate apie skambesį, palikdamos tam tikrą raidžių skaičių? Ar manote, kad jūsų pasirinkta pavardė skambesnė už tikrąją? Skamba žaismingiau? Primena trumpas įsimintinas …
Filmas ‘Avatar’, grįžimas į gamtą
Na, taigi ėmiau ir pažiūrėjau. Kai I. pakvietė į kiną, buvau kaip tik tokios „reiktų prasiblaškyti” nuotaikos, ir tik vėliau sužinojau, į kurį einame. Į trimatę versiją buvo tik kelios vietos po pat ekranu, todėl nutarėme pažiūrėti paprastą. Čia I. dar gavo nuolaidą, todėl sutaupytus pinigus išleidom dideliam maišui popkornų. Šitaip apsiginklavę įsitaisėme kino salėje, pasirengę efektingam reginiui ir nesudėtingai …
Filmas „Wristcutters: a love story”
Su draugu žiūrėjau filmą „Wristcutters” – labai rekomenduotinas lietuviams. Galėtų net rodyti mokyklose šviečiamaisiais tikslais. Iki smulkiausių detalių apgalvotas siužetas paremtas izraeliečio rašytojo apsakymu. Dekanonizuoja savižudybės dramatizmą ir nukelia pagrindinį veikėją į „norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada” būseną. Kartu pasvarstoma apie žmonių prigimtį bei polinkius. Net po mirties, teigia filmas, išlieka biurokratija, manipuliacija, noras naudotis kitais. Įmetama keletas …
Naguib Mahfouz, „Respected Sir“
Anądien visai skaniai perskaičiau Naguib’o Mahfouz’o knygą, kurio pavadinimą tikriausiai verstų kaip „Gerbiamas ponas”. Nežinojau, kad šis Egipto rašytojas yra gavęs Nobelio literatūros premiją ir yra laikomas vienu iš arabiško romano pradininkų. Noriu pasinaudoti proga ir Izraelyje daugiau sužinoti apie arabų kultūrą, bet ne tik tai. Kaip visada ieškojau knygų, kurios tilptų į rankinę ir tiktų skaityti bet kur ir …
Japonija, Izraelis ir savo kampo paieškos; „Juoko universitetas” (filmas)
Šiandien universitete vyko vienas iš japoniško kino renginių – buvo rodomas puikus filmas „Juoko universitetas„. Trumpai apie jį. Tai filmas, nukeltas į imperinę prieškarinę Japoniją ir vaizduojantis susidūrimą tarp meninio polėkio ir nacionalistinės cenzūros. Jis rodo dviejų žmonių tvirtumą savo vaidmenyse, kuris visgi ne tik netrukdo, bet ir padeda atsiskleisti jų šiltam žmoniškumui. Mielas scenarijus vyniojasi pokalbiais, kuriuos fantastiškas operatoriaus …
Manekenė ir žiobavimas
Vartydama delfį, sumaniau užmesti akį į istoriją apie tai, kaip manekenė iš Lietuvos tapo Moschino veidu. Vienas dalykas, kuris mane sudomino, yra tai, kad ji visose nuotraukose išsižiojusi.
Štai ko klausėmės Estijoje
Daug žadanti ukrainiečių ir estų grupė:
Politkorektiškumas
Tęsiant anksčiau kiek užgriebtą temą, liūdna ir niūru pastebėti, kad priešiškumas vadinamajam politiniam korektiškumui paskutiniu metu laikomas itin seksualiu elgesiu. Žmogus, „drįstantis“ kritikuoti politkorektiškumą, laikomas šių dienų herojumi ir apsigaubia disidento aura. Nesvarbu, kad ši pozicija madinga jau ne pirmą dešimtmetį. Ir dar nesvarbiau, kad Lietuvoje vadinamasis politkorektiškumas yra kol kas tik siekiamybė, o ne kasdienybė. Na, tai kas gi iš tiesų kritikuojama?