Manekenė ir žiobavimas

Vartydama delfį, sumaniau užmesti akį į istoriją apie tai, kaip manekenė iš Lietuvos tapo Moschino veidu. Vienas dalykas, kuris mane sudomino, yra tai, kad ji visose nuotraukose išsižiojusi.

Nuotrauka iš www.vtv.lt

Nuotrauka iš www.vtv.lt

Na, pažiūrėkite patys štai čia. Kokios galėtų būti priežastys to, kad fotografai ir fotosesijų režisieriai taikė vieną ir tą patį šabloną?

  • Visas nuotraukas darė vienas ir tas pats fotografas, kenčiantis nuo pravirų burnų fetišizmo?
  • Kamarėlėje, kur vyko fotosesija, trūko oro?
  • Fotografas ir kitas personalas žiūrėjo žemiau, o manekenės fizionomiją paliko jai pačiai spręsti?
  • Fotografas mano, kad labai kieta, jei manekenė atrodo lyg pertraukta vidury sakinio („moteris kalba, kalba ir staiga pasiduoda drapanų suteiktai emocijai“)?
  • Fotografas mano, kad šitaip manekenė atrodo vaikiškiau (sukelia pedofilišką geidulį jos reklamuojamoms prekėms? Betgi drapanas vartoja moterys, ne vyrai…)?
  • Fotografas norėjo išgauti nustebimo miną („ak, kokios drapanos“)?
  • Manekenės žandikauliai negražiai atrodo, kai ji susičiaupia (bet ar tada ji būtų gavusi šį darbą)?

Savaime suprantama, šitie „spėliojimai“ tyčia yra naivūs. Praverta burna – mados fotografijos kanonas. Deja, gūglas nedavė jokių analitinių (froidiškų, jungiškų, feministinių…) paaiškinimų, kodėl taip yra. Gal žinot kokių?

— Atnaujinimas —

Feisbuke užklaususi, kaip paaiškintų pravirų burnų fetišizmą mados fotografijoje, sulaukiau labai įdomių ir apšviečiančių paaiškinimų.

Vilius Dranseika sako: „Veikiausiai jaudulio ir su tuo susijusio padažnėjusio kvėpavimo ženklas. Na, o jaudulys jaudina – mes empatiški.“

Nida Vasiliauskaitė sako: „Vartoti manekenės demonstruojamą produktą = būti tokia (patrauklia diedams), kaip ji. O patrauklumą apibrėžia būtent jie – jos tik stengiasi įsilieti į „geros mergaitės“ formą… […] Prisiminiau šia proga, kaip pernai toks Čiuldė iš balsas.lt ėmė samprotaut neva apie mano tekstus ir požiūrius, o iš tiesų apie balsą ir išvaizdą. Viena ryškiausių detalių, neva apibūdinančių mano laikysenos esmę, jam pasirodė „kietai sučiauptos lūpytės“ – palyginkime su manekenių „drėgnom pravertom lūpytėm“ ir gal kažkas ims ryškėt jų semantikoje…“

Iš tiesų, anksčiau niekada apie tai nepagalvojau. Drėgnos pravertos lūpytės reiškia visą komplektą: vaikišką stebėjimąsi ir pagarbą („kaip tu moki“/“kaip tu pasakei…“), pasirengimą viską tiesiogiai ar simboliškai priimti, kartu jos pasąmoningai tarnauja kūno kalbai, rodančiai, kad moteris sveika (dantys), moteriška (lūpos), visokeriopai pasiruošusi. „Pikta feministė sučiauptomis lūpomis“ paneigia visus šiuos grožius.

Beje, savaime suprantama, nieko asmeniško prieš šią konkrečią manekenę… Tiesiog Delfi publikavo visą jos pravertų burnų rinkinį, ir tai suteikė man įkvėpimo. Ko gero, nebuvau anksčiau mačiusi šitiek pravertų burnų, ir tiek.

Gerokai vėlesnis atnaujinimas: Štai žavi serija ‘moteriškų’ berniukų pravertomis burnomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*