Mėnesio archyvas: balandžio 2011

Karališkų vestuvių karštinė, Egiptas

Kur buvus, kur nebuvus, aš vėl čia. Daug idėjų, bet kol kas – įrašas karščiausioms buržujų naujienoms ir kelionei į Egiptą užfiksuoti. Šiandien iš sportinio intereso gerokai papolemizavau su draugėmis FB dėl karališkųjų vestuvių, nors puikiai suprantu šio renginio reikšmę. Skeptiškai žiūriu į monarchiją, juolab mane piktina, kai iš viešojo sektoriaus lėšų išlaikomas tam tikro asmenų klano prabangus gyvenimas, kai tuo tarpu neva trūksta pinigų universitetams ir socialinėms programoms. Ne dėl to, kad valstybė turėtų rūpintis tik materialiais dalykais. Ne, aš labai už viešas šventes bei festivalius, ir netgi nesipriešinu, kad valstybė remia elitinį meną ir muziejus. Tiesiog vestuvės yra privatus šių dviejų žmogų reikalas, ir nematau prasmės iš to daryti ne tik nacionalinę, bet netgi tarptautinę naujieną. Mane, kaip dažnai būna, domina būtent žiniasklaidinis aspektas, vadinamoji elito naujienų gamyba, ir jau tikrai nė už ką nepatikėsiu, kad šios vestuvės yra svarbiausia dienos, savaitės ar net mėnesio naujiena. Skaitykite toliau

Kaip gražiai kentėti skausmą, arba apie ką neva turėtų skaityti moterys

Mėgstu „moteriškus“ žurnalus. Ne tik vienintelį bent kažkiek feministinės pakraipos žurnalą „Moteris“, bet ir visą kitą jų gausą. Nusiperku jų kelionėms, skaitau, laukdama eilėje prie gydytojų kabinetų. Dažniausiai perku „Cosmopolitan“, kitus pasiskolinu. Skaitau tokius žurnalus maždaug kartą per mėnesį-du. Jie padeda jausti visuomenės pulsą ir suteikia daugybę temų apmąstymams. Neseniai pastebėjau, kad visų galų meistrės Delfi sugalvojo sukurti moteriško žurnalo alternatyvą – portalą „5 braškės“. Jame reiškiasi penki personažai, visos – stereotipinės moterų kategorijos (mados fanatikė, karjeristė, sveikuolė, rūpestinga namų šeimininkė ir paauglė). Prajuokino: „Šeiminė padėtis: pusiau feministė“. Visos neva rašo tiriamuosius straipsnius, bet pradeda juos suasmeninta istorija: aš ir Ričardas, aš ir Nielsas… Dauguma straipsnių visgi apie vyrus. Daug straipsnių apskritai ne straipsniai, o kažkokie bendri pasvarstymai, tačiau yra ir labai įdomių dalykų. Tačiau anądien pakraupau, kai pamačiau patarimų rinkinį, kaip gražiai atrodyti per gimdymą. Su drauge vėliau svarstėme, kad kitas straipsnis tikriausiai bus, kiek spėsite pasigražinti, pamačiusi ant galvos krintančią plytą.

Tokie paistymai remiasi dviem šių laikų manijomis:

  • Moterys privalo kiekvienoje situacijoje taikytis prie visuomenės nustatytų grožio standartų, ir jų vertė priklauso nuo to, kiek tuos standartus atitinka.
  • Kiekvienas gyvenimo įvykis egzistuoja tiek, kiek yra užfiksuotas nuotraukose, FB ir pan.

Nupušti galima nuo tokio panoptikumo. Nesuprantu, kam dar tai papildomai skatinti.