Mėnesio archyvas: balandžio 2010

Afrikos kolonizacija ir vokiečių istorikai

Perskaičiau va tokį poklaikį straipsnį apie vokiečių istoriką, įrodinėjantį, jog Europa altruistiškai vadavo pasaulį nuo vergovės, o kraugeriai musulmonai ją visur skatino. Būčiau praleidusi pro ausis, jei pabaigoje nebūtų parašyta, kad esą niekas jo argumentų taip ir neatrėmė. Na, tai pasiraitojame rankoves ir… Skaitykite toliau

Moterys, dėvinčios tautą, kuklumą, priespaudą, bet tik ne drabužius

Šiandien perskaičiau, kad Irane bus gaudomos įdegusios moterys, atseit nesilaikiusios kuklumo reikalavimų. Panašiu metu Belgijoje diskutuojama, ar uždrausti viešumoje dėvėti nikabą (skaitantys tik lietuvišką spaudą, nesijaudinkite, iki hidžabo dar nepriėjo). Abu šie pasiūlymai savo struktūrinėje gelmėje yra ginčas dėl galios skirstyti etiketes, pagal jas priskirti žmogas, ir valdyti moterų kūnus. Skaitykite toliau

Feminizmas pagal IQ (+ skaitytojų pageidavimu: protingo žmogaus įvaizdžiai)

Vakar skaičiau tokį komentarą apie feminizmą ir seksualinį gyvenimą. Nemėgstu tokių „amerikoniško“ stiliaus išpažinčių, bet tema man įdomi, taigi, tarpais tik skenuodama, perskaičiau abu puslapius. Vienas dalykas ne visai į temą užkliuvo. Autorė kelis kartus savo feministinę tapatybę demonstruoja darydama nuorodas į savo protą ir pasiekimus. Pagrindinė straipsnio mintis: tai, kad nesiekiu dominuoti lovoje, nedaro manęs mažiau feministės. Įrodymai: esu protinga, gabi, ambicinga ir daug pasiekusi. Mano nuomone, tokia argumentacija daro žalą feministiniam judėjimui, o užsiciklinimas ties ja – trigubą žalą. Tuoj paaiškinsiu, kodėl. Skaitykite toliau

Romantiška meilė ir kiti pasirinkimai

Neseniai pradėjau laisvalaikiu per jūtūbą žiūrėti savo vaikystės serialą „Candy Candy“. Tikriausiai daugelis jį prisiminsite. Beveik visi mano sutikti bendraamžiai vaikai tuo metu su susidomėjimu sekė, kas gi bus, ir iš klausos bandė pamėgdžioti tą pradžioje skambančią dainelę. Tiesą sakant, kai po daugelio metų su kambarioke susiradom šitą dainelę, perklausiau ją jau mokėdama japoniškai ir vis tiek nieko nesupratau, o skiemenimis užrašyti subtitrai irgi nieko nepadėjo. Galiausiai, su žodynu išsivertusi keletą esminių žodžių, pradėjau pagauti esmę.

Taigi prieš kelias savaites kažkaip prisiminiau šitą serialą ir „užsikabliavau“ kasdien pažiūrėti po seriją. Tai gerai padeda prisiminti japonų kalbą, o kai ko nors nesuprantu, pasiskaitau titrus.

„Candy Candy“ tinka ir mažiems vaikams, ir suaugusiems. Vaikystėje mums patikdavo piešti rožes, didžiaakius riestanosius personažus, puošnias sukneles ir žirgus. Dabar gi šis serialas man įdomus keliais lygmenimis. Visų pirma, tai labai subtili į egzotišką amerikietišką ir britišką apvalkalą įvyniota japoniškos visuomenės kritika. Nė nesistengta kultūriškai išversti kreipinių, nusilenkimų ir pan. Griežtos taisyklės mokykloje, kasdieniame gyvenime ryškus žmonių rangavimas pagal turtą (kažkaip įtartina, kad XX a. pr. JAV klestėtų toks aristokratizmas), kartų problemos ir viską sumaišantis karas… Akivaizdžiai siekiama, kad vaikai išmoktų žiūrėti anapus taisyklių, įpročių ir visuomenės suskirstytų kategorijų. Taip pat, nors ir didelė dalis visos istorijos sukasi aplink romantišką meilę, mokoma „nepakabinti“ viso gyvenimo ant jos. Romantiška meilė yra ne tik trapi, bet ir nepakankama asmenybei atsiskleisti. Pagrindinė animacinio serialo idėja – kiekvienas turi atrasti savo kelią, o tas kelias jau aplips ir kitais svarbiais dalykais: draugais, mylimaisiais, namais ir t.t.

Skaitykite toliau

Jaunimo kvietimo programa Japonijoje

Kaip pirmosios panašios programos, prasidėjusios vos Lietuvai įstojus į ES, alumnė labai rekomenduoju dalyvauti. Pirmenybė teikiama besidomintiems Japonija, bet šansas visada yra. Kaip dalyvauti konkurse, žr. čia. Tai, ką vertina atrinkėjai, yra originalus požiūris, stereotipus peržengiantis Japonijos aktualijų pažinimas ir entuziazmas toliau su tuo kažką veikti. Na, ta proga dar prašom šmaikštų japonų studento klipuką apie stereotipus ir už jų slypinčius faktus. Japoniškai, bet ir be kalbos žinių turėtų būti galima suprast.