Žymų Archyvai: rinkimai

Kaip apsispręsti dėl rinkimų

Šiandien Mokytojo dienos proga mane pakvietė į KTUG kaip alumnę vesti pamokos kokia nors tema iš savo profesijos. Pavadinau pamoką „taikomoji politologija“ ir nutariau pritaikyti tokį metodą, kuris man labai patiko Švedijoje. Tačiau supratau, kad metodas veikia tik su politologijos pradmenis turinčia publika. Visgi buvo savotiškai gaivu kalbėti apie politiką ir visiškai apeiti rinkimų klausimą – nes niekas dar neturi teisės balsuoti ir nelabai tuo rūpinasi.

Tuo tarpu mano FB srautas verda nuo diskusijų. Šioji šiandien užkabino. Antanas Manstavičius iš Alfos stebisi, kodėl kairysis jaunimas nesiima „ką nors daryti“, o tik skundžiasi alternatyvų stygiumi ir propaguoja nebalsavimą. Jis nurodo į Nidos Vasiliauskaitės komentarą Delfi ir Povilo Juno įrašą bei jų abiejų gautą palaikymą. Skaitykite toliau

Moterys EP

Į naująjį EP Lietuva išsiųs tik 1 moterį ir 10 vyrų (blogiau nei ankstesnė kadencija: 4 moterys ir 8 vyrai, bet viena iš moterų ne išrinkta, o pakeitė V.Uspaskichą). Tai galima paaiškinti didesniu balsų išsibarstymu: partijos retai įrašo moteris sąrašo viršuje, o kai kiekviena partija gauna daugiausiai 2 mandatus, važiuoja partijų lyderiai. TS-LKD anksčiau siuntė 2 moteris, 2 vyrus. Dabar, gavusios [mano blogo kalbos politika šiame kontekste ima skambėti keistai] 2 mandatus, konservatorės siųs tik 2 vyrus, bet, jei būtų išlaikiusios 4, būtų išsiuntę ir 2 moteris. Socdemės turėjo 3 mandatus, bet, net jei būtų juos išlaikiusios, būtų siuntusios tik 1 moterį. Pataisykite, jei klystu, bet liberalės nė vienuose rinkimuose nėra į top 5 įrašę nė vienos moters.

Greitai apskaičiavau, kiek mandatų turėtų gauti kiekviena partija, kad į EP išsiųstų bent vieną moterį:

  • Konservatorės – 3,
  • Socialdemokratės – 1,
  • Liberalės – 6,
  • Paksas ir co – 7,
  • Darbo partija – 5,
  • Lenkės – 2,
  • Valstietės – 7,
  • Žaliosios – 2,
  • Tautininkės – 8,
  • Libcentras – 7.

Skaitykite toliau

Pasiūlymas „antitolerastininkams/ėms“

Kur pasisuksi, gatvėse, žurnaluose, televizijoje savo ideologiją nevaržomai skleidžia manekenės ir fotomodeliai. Vadinamosios mados ideologijos esmė – reikia atitikti fotošopu pakoreguotus labai liesų žmogų paveikslus. Manekenių ir fotomodelių pasiutusiai daugėja – argi neįtartina? Juk taip negali įvykti natūraliai. Vadinasi, jų daugėja skverbiantis į vaikų pasąmonę ir įtikinant tapti manekenėmis/ fotomodeliais. Ir išties, mergaitės įtraukiamos nuo 13 metų.

Ši ideologija apsimeta esanti estetika/geru skoniu ir reikalauja ją toleruoti, kai iš tiesų tai yra visuomenei primesta ideologija, siekianti sunaikinti visuomenės pamatus. Juk visuomenės ląstelė – nefotošopinta, tiek, kiek norisi valganti žmoga. O dabar net keletą kartų per metus vyksta mados paradai, kuriuos transliuoja visi kanalai. Kai kuriuos paradus, kur demonstruojami tokie iškrypimai, rengia įvairios dizainerės, bet dažnai tie paradai net gviešiasi miesto vardo ir pretenduoja tapti metų renginiu. Modelių kultas padaro Lietuvą išskirtinai aukšto savižudybių skaičiaus šalimi, skatina emigraciją.

Kokia galėtų būti politinė programa? Modeliai galėtų sau toliau demonstruotis ir fotošopintis savo ir dizainerių asmeninėje erdvėje, o nuotraukas siuntinėti savo giminėms ir draugams – tegu sau, niekas nedraudžia, bet tegu nesireiškia visuomenėje, nesirodo viešai, neokupuoja viešosios erdvės ir į savo ideologiją nevilioja vaikų. Todėl reikėtų uždrausti reklamą, cenzūruoti mados žurnalus ir laidas, parduotuvių vitrinas.

Prašom – iki rinkimų dar penkios dienos, dovanoju šią programą nemokamai bet kuriai partijai. Kas išdrįs? 🙂

Kas mąsto, supras. O tikriausiai ir pastebės, kad skirtumas tarp šių tyčia sutirštintų teiginių (jokiu būdu nemenkinu asmenybių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirinkusių vienokią ar kitokią visuomenėje socialinį prestižą teikiančią profesiją) ir to, ką skleidžia LGBT teisių priešininkės, yra tai, kad daugelis mano teiginių netgi yra tiesa.

Š.Navickis pateikia „antitolerastų“ mąstymo santrauką

Kol laukiu naujos užduoties darbe, palandžiojau po lietuviškus FB forumus ir aptikau dienos radinį – štai šį Šarūno Navickio tekstą, kritikuojantį partijų programas. Įdomus ne tik simptomiškas atsietų politikos sričių sugretinimas (konservatorių neva aktuali rinkiminė kampanija ir ekonominė politika, liberalų ir socialdemokratų – tik socialinė politika ir partijų programos). Šiaip tekstas padrikas ir nebūtų vertas dėmesio, jei ne vienas sakinys:

[…] jau esama „gerosios praktikos“, įgytos Garliavoje. Berods, ten irgi būta kažkokių neaiškių dalykų, susijusių ir su mums dar neįprastu seksualumu, ir su vaikais…

Labai gera tipiško dešiniųjų „antitolerastų“ (žmogų, kovojančių su turbūt patiems neaiškiu „tolerastijos“ baubu) mąstymo santrauka. Kam čia gilintis, kas ką pasakė, kas su kuo išties solidarizuojasi? Kažkas kažkur minėjo, kad, berods, kažkur būta kažko neaiškaus. O dar su „neįprastu seksualumu“ susijusio – tai nuo įsigilinimo, tikslaus sąvokų vartojimo ir argumentuoto paaiškinimo atleidžia, nes kaip gi čia dabar domėsiesi neįprastu seksualumu, dar patik… ėėė, tai yra, susiterši.

Labai patiko tas „berods, būta neaiškių dalykų“, užsirašau ir naudosiu.

Svajonių vyriausybė – ką manote?

A.Račo tinklaraštis paskutiniu metu kokybiškai produktyvus. Šiandien skaniai perskaičiau, kaip konservatorių pagyros palyginamos su nuveiktais darbais, o po to sudomino jo pateiktas žurnalo IQ sudarytos svajonių vyriausybės vertinimas. Būtų labai įdomu išgirsti, ką mano mano tinklaraščio skaitytojos ir kokią svajonių vyriausybę jos sudarytų. Man įdomesnė kiek platesnė problema. Skaitykite toliau