Socialiniuose tinkluose verda diskusijos apie R.Vanagaitę, kuri anksčiau sukūrė makabrišką politinės atminties , o dabar nutarė išleisti knygą. Kai kas sako, kad bet koks PR svarbiai temai yra gerai, kitos () atkerta, kad gal reikėjo tiksliau, bet dalyvauti šiuose debatuose man nesinori. Ši diena yra proga prisiminti, kaip ši diena įprasminama visokiais būdais.
Kaip verslininkė kvietė žaisti Holokaustą
Perskaičiusi straipsnį apie makabrišką štetlo-Holokausto disneilendą ryte, negalėjau patikėti, kad nesapnuoju. Ne veltui sakoma, kad verslininkės () mato kitaip… Bet tokios iškrypusios vaizduotės reikėtų paieškoti. Šis projektas – Zimbardo kalėjimo eksperimento, liaudies buities muziejaus ir turbūt princo Harry nacistinio karnavalinio kostiumo mišinys, pritaikytas Lietuvai. Net jei nesileisime į diskusiją, kaip tinkama ir kaip netinkama pagerbti genocido aukų atminimą ar kodėl …
Antisemitizmas Lietuvoje – iš neišmanymo?
Kai kurie dalykai Lietuvos viešojoje erdvėje, deja, daromi neįtikėtinai neapgalvotai. Gausybė pseudofaktų ir emocijų sukuria tam tikrus, kaip kai kurios kritinės sociologijos atstovės pavadintų, pseudoįvykius, kurie pasitarnauja nukreipti dėmesį nuo tikrų problemų, sukelia visuomenės aistras, suskaldo ir palieka labai jau klampią košę išsrėbti toms, kas bando statyti kažkokius tiltus. Viena tokiais pseudofaktų ir emocijų sluoksniais apaugusi tema – Holokausto atmintis …