Temos Archyvai: Socialiniai klausimai

Odė neįdomioms ir nepraktiškoms paskaitoms

Šį įrašą įkvėpė pokalbis su Ugne apie studenčių reikalavimus, kad mokslas būtų praktiškas, ir jos tinklaraščio įrašas apie humanitarinio išsilavinimo naudą. Su universitetais daug kas yra blogai. Blogai, kad juose darbai žaisliniai, o po pagrindinio darbo susikaupti ir kokybiškai dėstyti/ tyrinėti dažniausiai per sunku. Blogai, kad į juos įstoti gerokai lengviau nei patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Blogai, kad darbo vietos išdalijamos savuose tinkluose, nesudarant galimybės žmogoms iš išorės dalyvauti konkurse. Blogai, kad studentės tapo klientėmis ir dėstyti darosi nebepakenčiama. Jau rašiau, kas dar trukdo pasiekti, kad būtų gerai. Bet tikrai nesutiksiu, kad praktinio ugdymo stoka yra ta pagrindinė blogybė, kurią reikėtų spręsti.

Skaitykite toliau

Įleisk PR į socialinę akciją ir…

Jau esu rašiusi apie problemas, kurios iškyla, kai biurokratija ar NVO pernelyg pasitiki reklamos kūrėjomis. Bloga reklama dažnai ištransliuoja visiškai priešingą žinutę arba susmulkmenina, išstato pajuokos objektu tą idėją, kuriai įgyvendinti yra skirta. Neseniai pamačiau dar vieną neapgalvotos reklamos pavyzdį. Labai svarbų darbą atliekanti organizacija „SOS vaikų kaimai“ užsakė akciją, skatinančią aukoti lėšas veiklai. Pirmiausia pamačiau plakatą, kur nelabai vykusiai sulipdyta pusė vaikos galvos su puse paukščio galvos ir teigiama štai taip: Skaitykite toliau

Verslo žinių pilnatis ir „neduodančios“ personažės

Solidumu garsėjančiose Verslo žiniose pasirodė iš pažiūros tik pilnatimi paaiškinamas tekstas „Jei moteris neduoda, vadinasi, duoda kam nors kitam“, pasirašytas Sigitos Šimkutės vardu. Jis prieinamas tik prenumeratorėms, bet iš nuorodos galite susidaryti vaizdą, kokios blevyzgos jame sudėtos (vėliau nepasidaro geriau). Kadangi tekstas yra kratinys su mažai loginių sąsajų, nėra prasmės į jį žiūrėti kaip į vientisą kūrinį ir turbūt prasmingiausia būtų šį tekstą analizuoti, lyginant su „Verslo žinių“ vertybėmis.

VŽ: Būti skaidriausia žiniasklaida, [kurios informacija didina] pasitikėjimą savo jėgomis, stiprina konkurencingumą.

SŠ: „Kam tu dažaisi? Ir taip gerai atrodai“, „Kur jau su tokia suknia eisi? Na na…“ ir panašūs komentarai atskleidžia vyriškio nerimą ir nepasitenkinimą. Jei moteris vyrui kurį laiką nedavė, tas staipymasis prieš veidrodį atrodo dar įtartinesnis. Skaitykite toliau

Mokytojų streikas

Ką tik pamačiau itin šališką žinių vedėjo Gintaro Deksnio interviu su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku. Nė nesistengdamas pradėti pokalbio kaip nors nešališkai, G.Deksnys streiką palygino su terorizmu, kalbėjo, kad savo tikslų siekiama „vaikų sąskaita.“ Jis nėra vienintelis žurnalistas, kuris, atrodo, nelabai supranta, kas yra teisė streikuoti. Skaitykite toliau

Aktualijos: Europa neranda sprendimo pabėgėlių krizei

Esu toli nuo kugelių ir kitų lietuviško provincialumo aktualijų, todėl darosi sunku suprasti, apie ką diskutuojama FB. Tačiau viena tema neišeina iš antraščių visoje Europoje – masinė migracija.

Vengrijoje baigiama tvora, turinti sulaikyti didžiąją dalį pabėgėlių. Kas gali, skuba pro dar likusias spragas.

Skaitykite toliau

Nelygiausios EBPO valstybės

Lietuva šiemet laukia sprendimo dėl narystės EBPO, kuri užtvirtina šalies patekimą tarp turtingiausių ir visokeriopai klestinčių.

Tačiau, kaip žinome, turtas pasiskirstęs netolygiai ir net turtingiausiose šalyse plyti skurdo salos. Šie EBPO duomenys rodo, kaip šalys narės skiriasi pagal ekonominę nelygybę. Skaitykite toliau

Dalykai yra susiję I: tik dėl darbo

Įvairias politikos problemas įprasta spręsti atskirai, nes taip paprasčiau administruoti, galima specializuotis ir pan. Taip gali pasirodyti, kad darbo trūkumas, universitetų kokybė, maisto kainos ir kamščiai Vilniuje yra skirtingos politikos problemos. Tačiau pamėginkime pasigilinti.

Tarkime, gyvena Vilniuje Vardmantė Pavardauskaitė ir Vardenis Pavardenis iš skirtingų Lietuvos miestelių. Iš šeimos daug pagalbos, išskyrus po maišą bulvių žiemai, savo įsikūrimui Vilniuje jie negavo. Kadangi mokykloje mokėsi gerai, mokytojos (kodėl visur moteriškoji giminė?) sakė, kad reikia kažkur stoti. Vardmantė baigė kultūros istoriją, Vardenis –  vadybą. Baigęs mokslus, Vardenis vadybininko darbo negavo. Užtat pasitaikė proga gauti valstybės tarnautojo etatą – ilgainiui jis tapo Kažkokio Dalyko vyresniuoju specialistu. Vardmantė įsidarbino muziejuje. Skaitykite toliau

Ar feminizmas turi remti bet ką, kas gerai moterims?

Įvairiose diskusijose dažnai su bendramintėmis būnu spaudžiama ploti katučių įvairioms iniciatyvoms, kuriose pasireiškia „stiprios moterys“ arba moterys mokomos pasitikėti savimi, jaustis gražiomis ar užsidirbti pinigų (šiek tiek apie kelias iš jų). Taigi verta užakcentuoti: aš esu už iniciatyvas, kurios suteikia kam nors, kas patiria diskriminaciją, daugiau laisvės kvėpuoti, kas prisideda prie visuomenės gerovės ir mažina nuodų, kurių gauname iš savo kultūros, kiekį. Tačiau daugelis tų iniciatyvų nėra feministinės ir aš nesu įsipareigojusi jų girti vien dėl to, kad tai moterų iniciatyvos ar sėkmės istorijos, arba kad jos griauna vieną stereotipą, bet palaiko kitus (pvz., kad moterys kažkam skolingos grožio, šypsenų ar gerumo). Skaitykite toliau