Prieš maždaug pusantrų metų vienoje FB grupėje susipažinau su sveikatos ir mokslo žurnaliste Eva von Schaper ir kartu leidomės į vingiuotą kelią tyrinėti judėjimus prieš skiepus Europoje. Skaitydamos apie šį reiškinį spaudoje ir akademinėje literatūroje, matėme tiek gąsdinimų, tiek šių judėjimų poveikio analizės, bet mums rūpėjo pasigilinti, kaip nutariama prie tokių judėjimų prisijungti ir kaip skepticizmas veikia sveikatos apsaugos darbuotojų darbą.
Pirmiausia bandėme gauti lėšų iš Robert Bosch fondo programos „Reporters without borders“, kuri finansuodavo ilgo formato žurnalistinius pasakojimus jautriomis socialinėmis temomis. Tačiau fondas mūsų paraišką atmetė. Tada nutarėme parengti paraišką Journalismfund.eu, kurio logika kiek kitokia – čia remiami tiriamosios žurnalistikos projektai. Juose neužtenka rasti kokio nors reiškinio paveiktų pašnekovių – reikia suformuluoti hipotezę, įvardyti veikėjas ir struktūras, kurios į priekį veda tiriamą reiškinį. Permąstėme savo projektą ir lėšų gauti pavyko, bet vos tik pasirašėme paramos sutartį, prasidėjo pandemija. Norėdamos, kad mūsų tyrimas būtų kuo aktualesnis, vėl performulavome projektą. Iš lūkesčio, kad keliausiu po Europą ir kalbėsiuosi su gydytojomis ir mamomis apie skiepus, liko sėdėjimas prie socialinių tinklų, zoom’o skambučiai, dokumentų skaitymas, o tada – dar daugiau zoom’o skambučių. Tačiau labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, ką pavyko sukurti.
Nara suteikė erdvę tokio tipo žurnalistikai, kokią mėgstu skaityti ir kokios norėčiau matyti daugiau. Straipsnyje, kurį parengėme kartu su Eva, o po to aš išverčiau į lietuvių kalbą, yra ir istorijos, ir sociologijos, ir politikos, ir visuomenės sveikatos. Rasite ir apklausų, ir interpretacijų, ir asmeninės patirties. Labai džiaugiuosi, kad Nara suteikia tokią galimybę.
Taip pat mūsų analizę kitu kampu (rinkiminės politikos) galite rasti vasario mėnesio IQ žurnale. Ačiū Mažvydui Jastramskiui ir Manobalsas.lt komandai, kad leido mums pačioms „papjaustyti“ duomenis.