Moterys tiksliukės ir lyčių lygybė

Šiemet išleisti tyrimo apie moteris, besirenkančias tiksliuosius, technologinius ir inžinerinius mokslus (TTI, angl. STEM) daug ką galėjo sugluminti: kuo daugiau šalyje lygybės, tuo mažiau tiksliukių. Alžyre moterys sudaro pusę TTI absolvenčių, o Suomijoje ir Norvegijoje – tik penktadalį. The Atlantic šį iš pažiūros paradoksą aiškina tuo, kad gerovės valstybėse su lygesniu pajamų pasiskirstymu lengviau išgyventi iš kitokių darbų. Kadangi ir tiksliuosiuose moksluose gabioms merginoms dar geriau sekasi humanitariniai mokslai, jos linkusios bandyti išgyventi iš humanitarinių profesijų. Tokiose šalyse kaip Tunisas ar Turkija moterys neturi tokių iliuzijų ir eina studijuoti tiksliųjų mokslų.

Dirbant politikos analizės srityje, man teko vertinti mainų programą tarp Čekijos universiteto ir Pietryčių Azijos šalių. Kadangi lyčių lygybė buvo vienas iš vertinimo klausimų, universiteto atstovė man paaiškino, kad be papildomų pastangų atvyksta abiejų lyčių studentės ir akademikės (apie tinklaraščio kalbos politiką žr. čia). Dažnai moterų darbo, išsilavinimo ir pasiskirstymo tarp sričių rodikliai yra labiau subalansuoti neturtingesnėse šalyse nei Europoje.

Tačiau kad prieitume kažkokių reikšmingų išvadų apie priežastis, reikia į analizę įtraukti daugiau faktorių:

  • Visuomenės klasinė struktūra. Klasinėse visuomenėse moters klasinė padėtis perlipa lyties barjerus. Todėl Didžiojoje Britanijoje ir jos kolonijose moterys anksčiau atsirado politiniuose postuose nei praktiškai bet kur pasaulyje, su mažomis išimtimis. Pakistanas, Bangladešas, Izraelis – visos šios šalys buvo JK kolonijos. Tuo tarpu valstybėse su plokštesnėmis klasinėmis struktūromis moterys negali pasinaudoti kilme, tėvo įtaka ir pan. perlipti lyties barjerams. Jeigu studijuoti labai brangu ir įstoti sunku, daugybė žemesnių klasių vyrų neturės išteklių patekti į tiksliųjų mokslų programas, o aukštesniosios klasės moterys jų gaus iš savo šeimos.
  • Potencialūs darbdaviai tiksliuosiuose moksluose. Lyčių nelygybės ir stereotipų paveiktose visuomenėse pinigai palieka tas pramonės šakas, kuriose susitelkia daug moterų. Sekretoriaus, mokytojo, galų gale žurnalisto ir humanitarinių mokslų dėstytojo profesijos gaudavo daugiau lėšų ir prestižo, kol dar buvo laikomos ‘vyriškomis’. Šalyse su stipria pramone, kuriai nuolat reikia tiksliukių, vyrai, tikėtina, labiau veršis į tokius mokslus, aršiau kovos dėl vietų. Na, o jei baigus tiksliuosius mokslus laukia akademinė karjera arba darbas valstybės sektoriuje, vyrai verčiau verslaus be jokių mokslų ar dar ko nors prasimanys. Šalyse, kur vyrai gerai uždirba iš statybų, žemės ūkio ar smulkios prekybos, daugelis jų apskritai anksti iškrinta iš švietimo sistemos.
  • Lyčių stereotipų pobūdis. Vienokių ar kitokių stereotipų galima rasti bet kurioje visuomenėje, tačiau jie anaiptol nevienodi. Nelygiose visuomenėse daug stereotipų lyties pagrindu, bet galbūt jie siejami su tam tikrais vaidmenimis, priskiriamais pagal lytį. Pvz., ortodoksės žydės gyvena labai nelygioje ir joms nepalankioje aplinkoje, bet joms normalu dirbti, verslauti ir išlaikyti šeimą, kol vyrai studijuoja Torą, nes visą dieną skaityti Torą – prestižiškiau nei dirbti. Taigi itin patriarchališkai nusiteikęs ortodoksas, tikėtina, manytų: „programuok sau, bet nė nesvajok skaityti Toros“. Jei darbą laikome savaiminiu gėriu, statistiškai tokioje bendruomenėje matysime teigiamus lyčių lygybės rezultatus (kažkiek vyrų irgi dirbs, nes kitaip negalės išsilaikyti).
  • Istorija ir paveldas. Šalys, kurios tik neseniai šoktelėjo ekonomiškai ir sukūrė ar reikšmingai išplėtė kompleksiškos visuomenės institutus (pvz., mokslų akademijas), nepaveldėjo šimtmečių praktikos, kai tokiose institucijose renkasi vyrai ir vyrina. Viską reikėjo sukurti iš naujo, todėl, tikėtina, vyrai ir moterys galėjo tame kūrybiniame procese dalyvauti. Dekolonizacijos eigoje moterys gavo balso teisę pagal nutylėjimą, o kitais požiūriais itin demokratiškoje Šveicarijoje to neįvyko iki aštunto dešimtmečio.

Gali būti, kad klystu, bet norėčiau, kad šiuos faktorius kas nors įtrauktų į analizę.

Comments 1

  1. Na, manau tikrai reiktų patikrinti pateikiamą informaciją šiame straipsnyje. Lyčių ligybė nereiškia, kad ir statistiškai turi jaustis moterų didelis įsitraukimas į „Vyriškus”reikalus. Juk šitą pasiskirstymą moterų, kiek lengvesnėse srityse daugeliu atveju lemia ir žmogaus prigimtis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.