Mėnesio archyvas: gegužės 2013

Lia Kroasy – dūz pua

Ne be nuotykių, bet visgi pasiekiau Dubrovniką. Įvažiavom mašina, ir jos vairuotojas, kroatas, gavo rodyti pasą, į kurį buvo įtupdytas antspaudas, o man užteko pakišti tapatybės kortelę. Kažkaip keistoka. Bet greitai tai išsispręs – kroatai po kiek daugiau nei mėnesio bus ES ir galės keliauti tokiom pat teisėm, kaip kad mes vykstam tarpti iš jų gero.

Google maps negalėjo man pasufleruoti, kad į viešbutį teks kopti >100 laiptelių. Kai pridususi su lagaminu pasiekiau duris, išsigandau, nes nebuvo jokio viešbučio logotipo, o duris atidariusi šeimininkė ėmė kalbėti su manim kroatiškai ir nesuprato, ką sakau. Pagaliau ji suorganizavo vertimą telefonu. Bet vargti buvo verta, viešbutukas vienas jaukiausių, kiek yra tekę apsistoti.

Turistų čia nesveikai daug ir kainos požiaurės. Tačiau šalia jūra, akiratyje kalnai, o konferencijos  organizatoriai apdairiai paliko begėdiškai ilgas pietų pertraukas.

image

Dubrovnik

Lietuviškas filmas „Aurora“: „Soliaris“ + „Avatar“ + „Inception“ + ?

Jau prieš kurį laiką pažiūrėjau filmą „Aurora“, bet šiandien perskaičiau, kad jis buvo apdovanotas, ir nusprendžiau aprašyti tada užfiksuotus pastebėjimus. Šiaip filmą žiūrėti gana įdomu, nenuobodu. Man patinka mintis, kad lietuviškas filmas gali būti apie kažką moksliško ir šiuolaikinio, ne tik apie kaimą ir gamtą. Man patinka, kad, patekęs į užsienį, filmas kurs įspūdį, jog Lietuvoje vyksta, su prancūzų pagalba, inovatyvūs tyrimai. Tęsiant komplimentų sąrašą, man padarė įspūdį, kad nebuvo lietuviškiems filmams tarsi privalomų elementų: garsiai lašančio vandens, ūbaujančio vėjo, atodūsių, lakstančių vaikų ir pan. Aktorės gerai vaidino. Čia mano komplimentų sąrašas baigiasi.

Skaitykite toliau

Kodėl Lietuvoje padaugėjo nesimokančio ir nedirbančio jaunimo?

ES institucijos nuolat seka jaunimo, kuris nesimoko ir nedirba, dalį visoje ES. Tai patikimesnis rodiklis nei jaunimo nedarbas, kuris užgriebia tik registruotas bedarbes. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15-24 m. amžiaus žmogų dalis) labai nevienodai jautri krizei įvairiose valstybėse. Prieš krizę buvome vienoje lygoje su Vokietija, Belgija ir Suomija, bet per dvejus metus priartėjome prie pietiečių (beje, Estija taip pat). Skaitykite toliau

Apšepęs Vilnius – ką rodyti?

Kai buvau studentė, mėgaudavausi landžiodama po Užupio kiemelius, šniukštinėjau senų bažnyčių aplinką, žvalgiausi į nuo laiko pavargusių namų balkonus. Visa tai man labai patiko – dvelkė kažkuo nesutvarkytu, tikru, nemeluojančiu. Atrodė, ir mano draugės taip mano – visos mėgome fotografuotis apšepusiuose Užupio kampeliuose. Pirmą kartą su faktu, kad ne visiems tai turi kažkokią estetinę vertę, susidūriau gal trečiame kurse, kai per vieną socialinį tinklą man parašė toks japonas ir sutikau jam pagidauti. Rodžiau visokius man įdomius kampelius, o jis tik žvelgė tuščiu žvilgsniu ir nė kiek nesigrožėjo visa šita „autentika“. Skaitykite toliau