Mėnesio archyvas: liepos 2012

Socializmas ir kultūra: reformos ir revoliucijos

Ankstesnis mano įrašas apie socializmą išprovokavo labai įdomią diskusiją su vienu tinklaraščio skaitytoju, už ką jam dėkoju. Ši diskusija padėjo man geriau apgalvoti ir išsigryninti savo poziciją ir susisteminti įspūdžius iš dviejų socialistinių renginių, kuriuose neseniai teko lankytis. Socialiste savęs nelaikau, bet tai yra ideologija, kuri kai kuriais klausimais geriausiai atitinka mano pažiūras, todėl, pavyzdžiui, Europos Parlamente nedvejodama remiu socialistų frakciją. Kita vertus, puikiai suprantu, kad nekritiškas požiūris į kai kuriuos tiek XIX a., tiek šių laikų teiginius ne jungia, o skiria nuo darbininkių. Nusprendžiau, kad šiems klausimams reikalingas dar vienas tinklaraščio įrašas, kad mano ir skaitytojo Vlado diskusija neliktų tik komentaruose, kuriuos tikriausiai mažai kas seka. Pagrindiniai klausimai, kuriais diskutavome, yra švietimo ir paveldėjimo reikšmė. Mano nuomone, vaikystė yra etapas, kuriame viešojo sektoriaus intervencija gali padaryti didžiausią poveikį, todėl viskame, kas susiję su vaikais, socialistinių principų valstybės valdyme turėtų būti daugiausia. Vladas tuo tarpu laikosi požiūrio, kad pirmiausia visuomenė turi įgalinti šeimas ir bendruomenes pasirūpinti savo vaikais ir vengti resursų centralizacijos bei racionalizacijos kaip savaiminio gėrio. Skaitykite toliau

London Pride ir pasvarstymai apie Lietuvą

Prieš savaitę buvau Londone ir turėjau progą stebėti grandiozinį LGBT solidarumo renginį – World Pride. Kaip matyti, Londonui ambicijų netrūksta. Negalėčiau sakyti, jog buvo toks jausmas, kad Londone susirinko visas pasaulis, bet buvo ganėtinai įspūdinga. Tik neaukštos tvorelės ir kelių policininkių saugomos žygiavo ne tik homoseksualų bendruomenių ir tinklų narės, translytinės tapatybės žmogos, LGBT teisių aktyvistės, bet ir LGBT draugiškos profsąjungos (bendros, valstybės tarnautojų, Britų oro linijų…), Socialistų darbininkų partijos atstovės, moksleivės su mokytojomis, netgi grupė leiborisčių, bandančių susirinkti pritarimo balsų. Moksleivės dainavo „Our teachers might be gay, might be gay…“  Kai kurios stambios firmos nusiuntė savo atstovių, pvz. Barclays bankas, veikiantis ir Lietuvoje (įdomu, ar rems kitą Baltic Pride?). Didžiąją eisenos dalį sudarė eilinės, paprastai apsirengusios žmogos, išėjusios į gatves parodyti solidarumo, bet akis ir fotoaparatus labiausiai traukė spalvingi ekscentriški persirengėliai. Kaip ten bebūtų, visoms užteko vietos. Skaitykite toliau