Atrodo, nieko daugiau neveikiu, tik baksnoju pirštais į netikusius komentarus spaudoje. Tačiau tai smagu – rytą pradėti nuo kelių minučių spaudos apžvalgos, atsidaryti naršyklėje sudominusius tekstus, tada per likusias pietų pertraukos minutes paskaityti, o baigus darbus – parašyti sugromuliuotą savo nuomonę. Šiandien man užkliuvo niekuo neypatingas ir gana tipiškas komentarėkas – paburbėjimai apie gender mainstreaming. Pradedama taip: “Gender Mainstreaming – tai ne kas kita, kaip pavojinga, gerai užslėpta ideologija, kuri turi sugriauti žmogų iš vidaus.”

Continue Reading »

Visoje ES moterys sudaro pusę matematikos ir statistikos absolventų/čių, o Estijoje – net 86 proc. Bulgarijoje ir Graikijoje pusė diplomuotų informatik(i)ų – moterys. Tiesa, inžineriniuose moksluose lygybės teks palaukti. Šaltinis – čia.

Tuo tarpu mano kolegė E. atkreipė mano dėmesį į šitą straipsniapalaikį, kuriame apklaustas tik vienas, bet, matyt, susidvejinęs sociologas (žr. antraštę). Nagi, ELTA, ir kaip tau negėda? Juk tai paistalai (ir kadangi tai mano tinklaraštis, o ne straipsnis, leidžiu sau taip pasakyti). Continue Reading »

Delfis nekritiškai išvertė rusišką  šaltinį apie vieną savotišką būrėją. Įdomu iš tiesų, kas ten per viešnamis. Turint galvoje, kad Japonijos, kad ir ką manytume apie jos kultūros rafinuotumą, vyrai tam tikru kampu nesiskiria nuo visų kitų, tiek viešnamis, tiek klientai paprastai šios paslaugos kontekste taupo ir laiką, ir pinigus. Taigi vargiai tokioms pareigoms samdytų geišą, ir dar klausimas, kaip jiems pavyktų (tam tikri vyrai, tiesa, tikriausiai sutiktų mokėti daugiau, jei žinotų, kad juos aptarnaujanti prostitutė yra geiša, o užsieniečiai klientai, žinoma, spirgėtų iš džiaugsmo). Kita vertus, moteris lygtai japonė, ne imigrantė, kūrybingas požiūris į darbą rodo, kad greičiausiai dirba ne vergijoje ir ne kad atidirbtų narkotikams, bet taip pat nėra pati sau bosė, nes aiškiai parašyta, kad dirba viešnamyje. Pagal tai, kad ši moteris kūrybinga ir puikiai išmano žmogų psichologiją, galbūt ji ir geiša, ar bent jau kažkada pradėjusi mokymus, iškritusi pakeliui ir patekusi į viešnamį.

Beje, nežinantiems galbūt bus įdomi tokia detalė, kad Japonijoje prostituciją draudžiantys įstatymai labai tiksliai nusako, jog draudžiama “tradicinė” sueitis. Įstatymai “netyčia” nieko nepasako apie santykiavimą oraliniu būdu, ir tai yra būdas steigti daugybę legalių viešnamių, teikiančių itin anonimiškas paslaugas. Kad jie kur reklamuotųsi, Tokijuje nemačiau, bet mano japonų kalba ir nėra tokia pažengusi, kad būčiau galėjusi atpažinti atitinkamą žodyną.

Štai čia toks komentarėkas, kuriame dėstomi labdaros pranašumai prieš valstybės ar kitų viešųjų institucijų organizuojamą socialinę paramą. Cituodama garsų politikos ir kitko teoretiką, komentaro autorė teigia, jog “priverstinės paramos atveju tokie [emocinės sąsajos-dėkingumo - D.R.] duodančio ir gaunančio žmonių moraliniai ryšiai dingsta, jie yra panaikinami – iš vieno yra paimama per prievartą, todėl paramos gavėją jis vertina kaip godų, o gavusysis [taisyklinga lietuvių kalba reikėtų sakyti "gavėjas" ir vengti visokių "-sysių", bet čia šiaip - D.R.] „nejaučia jokio dėkingumo už pašalpą, kurios niekas negali jam atsakyti ir kuri bet kuriuo atveju negali jo patenkinti“. Šie samprotavimai man priminė mano diskusiją su bičiuliu F. – brazilu, kurio patirtis su valstybe ir viešuoju sektoriumi kitokia nei mano, ir, dėl visokiausių priežasčių, jis dažnai pasisako už minimalią valstybę, kurios kitas funkcijas turėtų perimti privačios iniciatyvos. Continue Reading »

Na, kaip čia nesusigundysi pasidalyti tokiu atradimu… Ieškodama socialinės statistikos darbui, aptikau, kad nuo 1990 iki 2000 m. santuokų, iširusių per pirmus savo metus, sumažėjo net 20 kartų: nuo 476 iki 27. Mažiausias šis skaičius buvo 2004 m. – tik 18, nuo to laiko augo ir 2008 m. (paskutiniai duomenys) pasiekė 78. Nors senų duomenų nėra, 2000 m. 258 (net? tik?) porų išsiskyrė, pragyvenusios kartu 35 ar daugiau metų, tačiau šis skaičius tolydžio mažėjo ir nebesiekia 200. 2004 m. (paskutiniai duomenys) daugiausiai santuokų subyrėdavo 5-9 šeimyninio gyvenimo metais (2624), nedaug atsilieka 10-14 šeimyninio gyvenimo metai (2541). Prieš 50 m. maždaug tiek skyrybų Lietuvoje būdavo iš viso. Nuo 1990 m. skyrybų skaičius svyruoja apie 10-11 tūkst. Labai rekomenduoju peržiūrėti šią statistiką tiems, kurie sako, kad griūva tradicinė šeima. Būtų galima spėti, kad skyrybų turėtų padaugėti apie 2006-07 m., vienam šeimos nariui porą metų pragyvenus ir įsitvirtinus emigracijoje. Bet tais metais skyrybų skaičius panašus kaip 1990 m.

Švedijoje, kurios gyventojų skaičius kiek mažiau nei trigubai didesnis už Lietuvos, skyrybų yra dvigubai daugiau, o mažiau nei metus trunkančių santuokų skaičiumi Švedija aplenkė Lietuvą tik nuo 2004. Santuokos veteranų išsiskiria dvigubai daugiau, o didžioji dalis skyrybų įvyksta tarp 1 ir 4 arba 5 ir 9 santuokinio gyvenimo metų.

Šaltinis: Eurostat

Skaitau straipsnį: Bolzendahl, Catherine I. ir Myers, Daniel J.,”Feminist Attitudes and Support for Gender Equality: Opinion Change in Women and Men, 1974-1998.” Social Forces; Dec2004, Vol. 83 Issue 2, p759-789

Kadangi apklausų klausimai retai būna suformuluoti tiksliai pagal tyrėjų poreikius, autoriai pasirinko kelis klausimus: požiūris į abortus, požiūris į lytinius santykius už santuokos ribų, požiūris į moterų dalyvavimą politikoje ir požiūris į darbų pasidalijimą namuose. Vyrai iki neseniai daug labiau palaikė teisę į abortą, na, o iki santuokos intymaus gyvenimo džiaugsmais pasimėgauti visuomenei teisę būtų entuziastingai davę dar 8-ame dešimtmetyje. Įdomu tai, kad 9-ojo dešimtmečio viduryje ankstesnis liberalumas apnyko, bet atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų nuomonių išliko. Moterų politikoje klausimu atotrūkis buvo mažesnis, ir tam tikrais tarpsniais vyrai pirmavo. Kaip ir galima tikėtis, namų ūkio darbus dalytis gerokai labiau buvo linkusios moterys.

Išsilavinimas vidutiniškai stipriai lėmė moterų teigiamą požiūrį į visus minėtus dalykus. Baltosios moterys konservatyviau žiūrėjo į namų ūkio darbų dalijimąsi, o iki 1986 – ir į moteris politikoje. Miestietės buvo ženkliai liberalesnės dėl aborto ir ikisantuokinių santykių, katalikės mažiau dėl abortų, protestantiškų sektų narės konservatyviau žvelgė praktiškai į viską, žydės pasižymėjo gerokai liberalesniu požiūriu nei vidutiniškai į ikisantuokinius santykius, bet į moteris politikoje bei darbų pasidalijimą jų požiūris su laiku konservatyvėjo. Įdomu tai, kad mamos išsilavinimas itin menkai paaiškino pažiūrų skirtumus. Labai įdomi statistika, norėčiau tokios apie Lietuvą.

Linksma: čia. Liūdna – čia.

Man nepatinka, kaip rašo čia.

Paskui parašysiu daugiau, dar esu darbe.

Izraelyje – dar vienas diskusijų sukėlęs teismo sprendimas, apie kurį perskaičiau iš šaunaus žurnalisto D. FB statuso (naujiena turėtų tuoj pasirodyti laikraščiuose). Apskrities teismas nagrinėjo bylą, kai ištekėjęs (nuorodoje – paaiškinimas, kodėl vartoju šį žodį) arabas surezgė planą suvilioti žydę ir apsimetė netekėjusiu žydu. Planas pavyko – moteris su juo permiegojo, o netrukus išaiškėjo tiesa. Žinoma, šlykštu ir apgailėtina. Tačiau teismo sprendimas privertė žagtelėti ne vieną: melagis buvo nuteistas už išžaginimą ir gavo 18 mėn. kalėjimo.

Continue Reading »

Viena naujiena įdomi. D.Britanijoje apklausa rodo, kad kadaise kairuoliškai maištavę, asmenys laiko save kairiosios stovyklos atstovais net tada, kai jų gyvenimo būdas suburžuazėja, o pažiūros – sudešinėja. Na, banalus teiginys, kad su pažiūromis tai atsitinka, kai žmonės tampa vyresni, augina vaikus, nori saugumo, ramybės. Kita vertus, turiu daug aistringai dešiniųjų pažiūrų draugų, o kartu – vaikus auginančių ir pažiūrų nė trupučio nekeičiančių kairiųjų. Ką manote? Ar išties (dėdė Marx’as šypsosi į ūsą) ekonominiai pokyčiai lemia besikeičiančias pažiūras?

Kita naujiena – darbų pamokos nebėra skirstomos pagal lytį – kas buvo didžiausias absurdas mokyklose. Labai sveikinu, nes šiuo požiūriu berniukai būdavo savotiškai nuskriausti. Mokėti pasidaryti daiktų iš medžio ar metalo – smagu, bet gyvenime gali taip ir neprireikti. Tuo tarpu užsilopyti drabužius, kad nesimatytų, ar sumesti greitas salotas gali prisireikti kiekvienam. Pažiūrėjus, kaip maitinasi be tėvų gyvenantys vyrai, tampa nebenuostabu, kad jų sveikata nėra puiki, o gyvenimo trukmė – gerokai trumpesnė nei moterų. Nepasakyčiau, kad per darbus išmokome kažin kokių šedevrų, bet tai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis maistas plius derinimo principai. Siuvinėjimo ir mezgimo pamokų laukdavau su dideliu džiaugsmu. Vėliau jos kartais praversdavo, prireikus dekoruoti kam nors ruošiamą dovaną. Tuo tarpu medžio ir metalo darbams reikia įrankių ir… daugiau talento. Vis tiek būčiau jų mielai pasimokiusi mokykloje.

Neturiu laiko daugiau pakomentuoti, bet darbe aptikau tokią studiją (žargonas vietomis gali būti suprantamas tik sociologams), pagrindžiančią, kaip polinkis stoti į universitetą iš karto po vidurinės priklauso nuo socio-ekonominės padėties, ir net akademiniai pasiekimai menkai sumažina šią priklausomybę.