Pasipuošimas ir susitvarkymas kaip moteriškumo rėmai

Feminizmo forume kilo įdomi diskusija apie tai, kad visuomenė iš moterų reikalauja viešumoje būti „pasipuošusioms“ ir „susitvarkiusioms“. Pastebėjimai buvo tokie, kad yra tam tikras atributų sąrašas, kuris atpažįstamas kaip gražus ir moteriškas, ir net nelabai svarbu, kiek jis estetiškai malonus. Tuo pat metu moterys baudžiamos už tą puošimąsi: vyrai skundžiasi, kad nežino, kaip jos iš tikrųjų atrodo, prikurta gausybė anekdotų apie ilgą partnerės kuitimąsi prieš kur nors einant.

Ta diskusija mane įkvėpė įsivaizduoti „pasipuošimą“ ir „susitvarkymą“ kaip du matmenis, pagal kuriuos galima sukurti moteriškumo standartų matricą. Pasipuošimas reiškia išorinių objektų dėjimą ant kūno: plaukų, nagų, blakstienų, lūpų ir odos dažymą, papuošalų segimą, movimą. dūrimą ir kabinimą, tam tikrus drabužius. Susitvarkymas reiškia gamtinių kūno gaivalų valdymą: iš moters tikimasi, kad ji pažabos natūralų plaukų polinkį veltis ir plaikstytis, natūralų odos polinkį ragėti ar įgauti nevienodą spalvą, natūralų kūno polinkį kaupti riebalus, natūralų gyvaplaukių polinkį augti, taip pat – kūno polinkį skleisti tam tikrus seksualinius signalus, kuriuos, visuomenės požiūriu, skleisti būtina, bet rezervuotai, laikantis standartų. Skardus balsas, bet kuriai lyčiai būdingas elgesys išgėrus ir pan. taip pat yra „netvarkingumo“ požymiai. Pirmame matricos langelyje „pasipuošusi ir susitvarkiusi“ būtų poniutės tipažas, žurnalas „Žmonės“ ir pan. Kalbant apie šias moteris, būdinga vartoti prieveiksmį „nepriekaištingai“ (nepriekaištingas manikiūras, figūra, spalvų derinys, nepriekaištingai išravėti antakiai ir pan. – tarsi viskas, kas nutolsta nuo standarto, būtų priekaištinga). Antrame langelyje „pasipuošusi, bet netvarkinga“ atsidurtų tam tikri ekscentriškų puošeivų tipažai ir tos moterys, kurias visuomenė laiko „palaido elgesio“, kurios neva provokuoja savo apranga. Apie jas dažnai sakoma „darkosi“. Trečiame langelyje „tvarkinga, bet nepasipuošusi“ būtų toks sekretorės tipažas – susukti plaukai, kostiumėlis, aukštakulniai, subtilus makiažas – visas kostiumas kaip tramdomieji marškiniai, viskas labai suvaldyta, – ir kuklios valstietės tipažas (kuri „stengiasi“, bet taip truputį). Galiausiai ketvirtame langelyje rastume moteris, kurios nei puošiasi, nei „tvarkosi“, todėl visuomenės būtų pavadintos suvyriškėjusiomis, apsileidusiomis ir pan.

Visuomenė labiausiai baudžia tas moteris, kurios atsiduria „netvarkingoje“ matricos pusėje. Jeigu jos nukenčia, laikoma, kad pačios prisišaukė (nesvarbu, kas tai būtų, nuo „paliko vyras“ iki patiriamo smurto). Tai tarsi rodo, kad tvarkingumas yra svarbesnis visuomenės leidžiamo moteriškumo atributas nei puošimasis. Ką manot?

1 komentaras

  1. Martynas

    Nelabai suprantu kovoti su neigiamu žmonių požiūriu į nevalas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*