Vedžiojimas už nosies – ar tikrai reikia?

Tęsiu tradiciją iš feministinės perspektyvos aptarti įvairius popkultūros ir populiariosios psichologijos tekstus ir vaizdus. Šiandien Delfi skaičiau patarimų rinkinį apie tai, kaip intriguoti, stūmtraukio principu vilioti ir prie savęs išlaikyti vyrus. Siūloma demonstratyviai flirtuoti su kitais vyrais, vaidinti nuotaikų kaitą, apsimestinai pasiūlyti atvirus santykius, nutylėti šį bei tą apie savo gyvenimą, aiškiau išreikšti savo nuomonę ir norus. Nurodoma, kad už tokį elgesį bus sulaukta štai kokios naudos: vyras pajus konkurencinę dvasią, apipils gėlėmis ir komplimentais, puls tvirtinti santykius, domėtis ir spėlioti. Blogos mergaitės įvaizdžiui iliustruoti būtinai pasirinkta raudonai apsirengusi juodaplaukė.

Visokiausi tokio pobūdžio patarimai „moteriškuose“ žurnaluose itin dažni. Toks požiūris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai emancipacinis. Skatinama aktyviai reikšti savo nuomonę ir poreikius, nesilaikyti stereotipo, kad moteris turi būti meili ir paklusni. Taip pat skatinama išlaikyti tam tikrą asmeninę autonomiją, nepririšti viso gyvenimo prie partnerio. Į santykius kviečiama žiūrėti ne per fizinio ir dvasinio „atsidavimo“ (vienas mano nemėgstamiausių lietuvių kalbos žodžių), o per tam tikro ritualinio žaidimo prizmę. Realiai juk taip tipinėse situacijose vyksta flirtas: imituojamas neprieinamumas, nesidomėjimas, bet kartu laidomos koduotos žinutės „nagi, pasistenk“. Klasikinio flirto komponentai yra tokie: pirma, parodoma savo vertė (psichologai prirašę traktatus apie tai, kaip demonstruojami dantys, akių obuoliai, bet kartu – erudicija, automobilis ir bet kas, ką žmogos laiko esant aktualu), antra, išsiaiškinamas suderinamumas, ir trečia, provokuojama siekti artumo. Šis procesas dažnai būna manipuliatyvus, bet nebūtinai.

Vienaip ar kitaip, šiuo atveju emancipacinis potencialas anaiptol nereiškia feministinio. Primenu: pagrindiniai feminizmo idėjų komponentai yra šie: (1) pastebėjimas, kad lytis visuomenėje laikoma esminiu žmogas skirstančiu faktoriumi, ir tai lemia moterų padėtį visuomenėje, (2) pripažinimas, kad moterys visuomenėje yra nepalankesnėje padėtyje nei tokių pat parametrų vyrai ir (3) iššūkis tokiai padėčiai ir pastangos perskirstyti galią1. Liberalus feminizmas paprastai tikina, jog užtenka lygių galimybių ir teisių apsaugos (taip pat – smurto aukoms ir pan.). Radikalus feminizmas (iš lot. šakninis), kurį propaguoju ir aš, teigia, jog tam, kad būtų pasiekta lygybė, reikia peržiūrėti ir perkeisti visuomenės struktūras ir sistemas, įskaitant švietimą, žiniasklaidą, etiketą. Taigi, grįžtant prie porų santykių, nieko nepadės, jei nuo vieno moters stereotipo bus peršokta prie kito, iš snieguolės bus pasiversta į raganą. Juolab kad dažnai toks elgesys, nors skamba patraukliai, neišplaukia iš konkrečios žmogos norų ir polinkių – jei plauktų, tai nereikėtų patarimų rinkinių. Kaip jau rašiau, aš neturiu atsakymo, ką daryti, kai buvimo su mylimu žmogumi kaina yra dalies savo asmenybės atsisakymas. Tačiau manau, kad visos pagal galimybes turim propaguoti ir kurti lygesnius, atviresnius ir nuoširdesnius „aš-tu“, o ne „vyras-moteris“ santykius. Kitaip tariant, tam tikras elgesio modelis kažkuriai iš partnerių neturėtų būti priskiriamas pagal lytį. Jei kažkam norisi flirtuoti su kitais vyrais ar būti paslaptingai, puiku, tegu sau, bet jei kita tai daro tik dėl to, kad jaučiasi nesaugi ir kitaip nepajėgi sudominti ir išlaikyti partnerio, jau bėda. Juk šitiek laiko praleidžiame, kol identifikuojame kuo didesnę mūsų asmenybės dalį (išsilavinimą, vertybes, fizinius poreikius) atitinkantį/čią partnerį/ę! Ir jei po to toliau reikia apsimetinėti ir save pritempinėti, kaip pritempinėjame pokalbyje dėl darbo, socialiniuose tinkluose, klasės susitikimuose, tai kokia tada santykių vertė? Kur tada ta erdvė, kur nebereikia būti sėkmingai, atitinkančiai lūkesčius, paslaptingai? Kur žmogos, prie kurių galima nebijant prisirišti, atsiverti, parodyti silpnumą ir nebijoti, kad pasinaudos? Internetinių pokalbių svetainėse? Su „chebra“? Z.Bauman’o ir kitų pastebėjimas, kad šiais laikais santykiai tampa nepastovūs, paviršutiniški, žmogos bijo atsiverti, yra tiesiogiai su tuo susijęs. Kiek pažįstate tvirtų, harmoningų porų, kuriose kažkas bandytų erzinti ir žaisti? Paprastai šios žmogos viena kita labai pasitiki, nebijo pasirodyti kvailos, pasimetusios, nesusitvarkiusios… Jeigu tai neprieinama (primenu, kad sėkmingi santykiai nėra universali žmogos teisė, nes visada reikalauja dviejų. Teiginys, kad galima kryptingai dirbant tokius sukurti, taip pat nelaikytinas teisingu, nes lydekai paliepus neatsiras partnerė su tokia pat idėja), romantiškiems santykiams suteikiama labai ribota prasmė – fiziniams poreikiams tenkinti, visuomenei parodyti, socialiniam kapitalui pelnyti (maždaug, „su mano gyvenimu viskas gerai: diplomas – √, vaikinas/mergina – √, prestižinis darbas – √…“).

Kitaip tariant, vedžiojimas už nosies su siekiu išlaikyti partnerį – tam tikra savidisciplinos forma, kylanti iš visuomenės spaudimo ir nesaugumo santykiuose. Ji nepadeda žmogoms išsilaisvinti iš lyčių stereotipų.

1 Solveig Bergman (2004) “Contextualising and Contrasting Feminisms: Studying Women’s Movements from a Cross-country Perspective.” Kn Crossing Borders: Re-mapping Women’s Movements at the Turn of the 21st Century, red. Hilda Rømer Christensen, Beatrice Halsaa and Aino Saarinen. Odense: University Press of Southern Denmark, p. 28.

6 komentarai

  1. nemo

    Tikslumo dėlei reikia pridurti, kad straipsnio autorius yra miręs 1935 metais, straipsnis rašytas, ko gero, dar anksčiau, ir jis apeliuoja į savo laikmečio, o ne į šiandienos pažinimo lygį. Kita vertus, įdomu, kad „islamo.lt“ puslapio kūrėjai nesugebėjo surasti naujesnio teksto. O gal priklauso srovei, kuriai šis tekstas svarbus.

    Daugelis argumentų, žinoma, juokingi, nors socialinųs istorijos požiūriu ir yra tiesos grūdų. Pavyzdžiui, apie poligamiją, kai trūksta vyrų, o moterų daug. Esą jei nebūtų poligamijos, daug moterų atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje. Kažkur kažkada skaičiau straipsnį apie situaciją kai kuriuose Rusijos kaimuose po II Pasaulinio karo. Žuvus labai daug jaunų ar brandžių vyrų, keli grįžę praktiškai gyveno poligamiškai su pačių moterų sutikimu. Nes o ką daryt?

    Kita vertus, straipsnio autorius primygtinai nutyli ir nesvarsto tikros ar hipotetinės situacijos, kai vyrų daug daugiau nei moterų:) O ir šiaip nemini, kad sveikose visuomenėse vyrų ir moterų skaičius vienodas.

  2. Aisuru

    Ir aš pasinaudojau duotąja nuoroda. Paskaičiau. Tik kuo toliau, su tuo didesne šypsena. Ir įdomiausia tai, kad ne tik man, bet ir mano vyrui tos pačios vietos kėlė juoką…
    Pvz.:
    dėl vakariečių „perdėto moters garbinimo“,
    „taip pat moteriai yra skaudu, kai mato vyrą – kad ir seną vyrą ar vienuolį, atsisakiusį šio pasaulio – kurie nejaučia jai potraukio, nepasiduoda jos kerams ir nereaguoja į jos žavesį“ – hm, dėl įdomumo apklausiau šiuo metu skype esančias savo drauges, visos baisiai nustebo, nes kaip ir aš, apie tai nebuvo pagalvoję.
    „nepriklausomas gyvenimas yra per dielė užduotis jai [moteriai], jau nekalbant apie vadovavimą ir vyrų valdymą“

    Sakykit ką norit, bet ir šį straipsnį paskaičius didžioji dalis jame pateikto bandymo argumentuoti už poligamiją tikrai neįtikina. 🙂

  3. nemo

    Čia kaip įdomybė: apologija už poligamiją islame. Idomu tai, kad argumentuojama ne Koranu, o įvairiomis prigimtinėmis, psichologinėmis ir socialinėmis prielaidomis, nuo kurių, turbūt, silpnesnių nervų feministėms trombas kaip mat iš kojos iki širdies pakiltų:)

  4. nemo

    Situacijos dar labiau komplikuojasi, kai įvedi dar vieną kintamąjį – dalis mūsų asmenybių neabejotinai yra „netikros“ ta prasme, kad išsivystė kaip atsakas į žaizdas, kaip kompleksai, traumos ir jų nulemti iškraipytos logikos elgsenos modeliai. Netikros asmenybės dalys ta prasme, kad nors prisidengia patirties, įgyto protingumo ir atsargumo kaukėmis, iš tikro trukdo užmegzti ir išlaikyti sąžiningus ir pagarbius „aš-tu“ santykius. Priešingai, neretai iš partnerio reikalaujama taikytis prie tų traumų. O tai nėra „aš -tu“ santykis, bet skylių kaišymas kitų sąskaita.

  5. Gytis

    Visiškas nesąmones deflis rašo. Tuos patarimus būtų teisingiau vadinti „skubaus santykių sugriovimo pradžiamoksliu“ 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*