Žymų Archyvai: žodžiai

Vertimo perliukai: naujos kalbos

Mokslininkai atrado naują kalbą, o LRT išrado naują kalbų grupę: „tibetiečių-burmano“. Delfis nekritiškai nusikopijavo šitą kvailystę. O tekste net angliškai pateiktas jos pavadinimas, kad net arkliui būtų aišku: Tibeto-Burman = tibetiečių-birmiečių. Turbūt lietuvių ir latvių šeimą reikėtų vadinti Baltiko kalbomis.

Apie kitas agentūrų reporterių vertimų vingrybes, kurių žiniasklaida, atrodo, net neperžiūri, rašiau čia.

Eurovizija operatyviai

Stebėjau šio renginio finalą netoli mano namų esančiame gėjų bare. Kaip žinia, tai pati ta vieta žiūrėti „Euroviziją“. Ir pasitaikyk tu man taip, kad Eurovizija šiemet dargi buvo itin metroseksuali: tik graikas buvo klasikinio vyriškumo vyras.

Kabake buvo du ekranai, viduje ir lauke. Suvilioti galimybe mėgautis drungnu vakaru, atsisėdome lauke (tarp britų staliuko, prie kurio buvo ir, ak, gioteburgietis, ir vokiečių staliuko). Tačiau lauko ekrane vaizdas vėlavo, tad susigrūdome smaksoti į ekraną viduje. Skaitykite toliau

Afrikos kolonizacija ir vokiečių istorikai

Perskaičiau va tokį poklaikį straipsnį apie vokiečių istoriką, įrodinėjantį, jog Europa altruistiškai vadavo pasaulį nuo vergovės, o kraugeriai musulmonai ją visur skatino. Būčiau praleidusi pro ausis, jei pabaigoje nebūtų parašyta, kad esą niekas jo argumentų taip ir neatrėmė. Na, tai pasiraitojame rankoves ir… Skaitykite toliau

Vertimo perliukas

Noriu pasidalyti retu automatinio vertimo perliuku iš „Delfi“:

„Neseniai vykusiuose rinkimuose Vengrijoje partija „Fidesz“ gavo daug balsų, kaltindama žydų sostinę noru užvaldyti visą pasaulį.“

Kurį laiką galvojau: kas ta sostinė? Na, akivaizdu, kad Google vertiklis nėra labai jautrus homonimams. Dar desertui nerangios struktūros sakinys:

„O dabar, po pasaulinio ekonomikos nuosmukio, ieškant ant ko suversti kaltę, vėl atsiranda nuodinga politika.“

Skirtingai nei žada antraštė, nieko neminima apie neapykantą Romos katalikams.

Dvejetas. Skirtingai nei „Atgimimas“ ir kiti leidiniai, „Delfi“ nemėgsta nurodyti šaltinio, iš kurio versta. Nenurodomi ir vertėjai. Laikausi nuomonės, kad jokio teksto geriau už blogą tekstą.

Ankstesnės „Delfi“ lingvistinės vingrybės čia. Atnaujinimas: dar vienas perliukas čia. Turbūt anksčiau Izraelio ir Palestiniečių savivaldos derybos būdavo labai agresyvios… Todėl labai svarbu, kad „derybos kaip galima greičiau turi tapti tiesioginėmis.“ 😀

Partizanai-civiliai, naivūs rusai ir prostitucija

Nesusiję dalykai. Pirma, kad ir kaip būtų gaila partizanų, gal kas galėtų man paaiškinti, kas nemoka skaityti? Ar aš, mokiusis, kad nusikaltimai žmoniškumui – tai „sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuldinėjimai“, o genocidas – žudymas, žalojimas, mirtinų gyvenimo sąlygų sudarymas, prievartinis gimstamumo ribojimas, prievartinis vaikų perdavimas, padaryti siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei? Ar tie, kas įpaišo čia kad ir kokių patriotiškai svarbių, bet visgi sukarintų darinių narių žudymą? Manau, partizanams civilio statusas neturėtų galioti, kaip nekaip, tai buvo sukarintos grupuotės. Cituoju: „Pagal tarptautinę humanitarinę teisę asmenys, kurie dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinami kovotojais (combatant)“ (sukilėliai įeina į šią sąvoką). Na, gal čia tik straipsnyje keistokai suformuluota, gal apačioje esantis „backgrounder’is“ nesusijęs su partizanais, o tik priminimas, kad yra pareikšta kaltinimų ir nusikaltimais žmoniškumui…

Antra keista istorija. Negaliu atsižavėti antrašte, po kuria slypi straipsnis apie nelegalius imigrantus – „Į Lietuvą atšliaužė du naivūs rusai„. Nepasakysi, kad antraštė meluoja, bet atkreipkit dėmesį į formuluotes. Ašliaužė – lyg šliužai. Naivūs – kvaileliai. Ne „du vyrai“, kaip būtų parašyta apie lietuvius, ne „du nelegalai“, o, kas antraščių redaktoriaus/ės laikoma labai svarbu, du tam tikros tautybės atstovai. Tautybės, kuri, deja, Lietuvos viešajame diskurse neretai minima kontekste, kuriame lengvai gali atsidurti šliaužimas ir kvailumas. Na, kiek gi galima?

Žinelė apie Britijoj atliktą kokybinį tyrimą, kurią nusikopijavau iš Mildos S. Buvo tiriama vyrų lankymosi pas prostitutes motyvacija. Geriausiai rezultatus susumuoja šis sakinys: „Discovering the women were ­trafficked, pimped or otherwise coerced would appear not to be so ­effective. Almost half said they ­believed that most women in prostitution are victims of pimps […]. The men knew, to some extent, about abuse and coercion in prostitution – they weren’t operating under the ­convenient illusion that women enter the trade because they love sex.

Japoniški radiniai

Niekada gyvenime taip dažnai nerašiau blogo, tikiuosi, ištikimiems skaitytojams neatsibodo.

Neseniai į savo gūglryderį užsiprenumeravau tinklaraščio japonukalba.wordpress.com naujienas. Šiandien jis pradžiugino japoniška kalėdine daina (kaip žinia, Izraelyje Kalėdos pasireiškia tik blizgučių išpardavimu rusiškose parduotuvėse). Skaitykite toliau

Vertimo subtilybės

Dauguma lietuvių tiki, kad puikiai moka anglų kalbą dėl to, kad jos mokėsi ir jiems mokykloje gerai sekėsi. Nepaisant to, kad anglų kalbos lygis mūsų šalyje palyginti neblogas, reikia pastebėti, kad trikdo įsitikinimas, jog bet kas gali išversti net ir nekasdienius žodžius. Todėl kai kuriose Vilniaus kavinėse meniu yra „miltingų patiekalų“ skyreliai. Bet labiausiai vertimo sugebėjimais mane žavi Delfi komanda.

Delfi yra portalas, kurį skaitau beveik kasdien, todėl iš karto pranešu: nesiekiu ant jo „užvaryti“. Tačiau kai kurie dalykai – nei juokis, nei verk. Pavyzdžiui, šiandien skaičiau apie gražiausių pasaulyje, o iš tikrųjų – JAV ir JK, įžymybių dvidešimtuką. Į akis pirmiausiai krito tai, kad nebuvo nė užsiminta apie šaltinį, iš kurio akivaizdžiai viskas pažodžiui nurašyta. Jei nejaučiate iš stiliaus, bet ką įtikins toks sakinys: „Jeigu tu netiki, kad Supermenas yra seksualus, vadinasi tu nesi amerikietė“. Joks autorius to nebūtų parašęs Lietuvos publikai. Na, čia jau etikos, o ne stiliaus dalykas.

Bet labiausiai pritrenkiantis vertimas yra apie Fergie: „Jos išorinis grožis tiesiog stulbinantis, bet dar didesnio šarmo prideda jos vidinė stiprybė bei konfidencialumas.“ Yra pagrindo spėti, kad originalas gyrė dainininkės confidence – pasitikėjimą savimi. O Delfi versijoj suprask, kaip nori, – gal talentingai nuo paparacių ginasi, gal apie asmeninį gyvenimą per daug nepasakoja.

Dar šiek tiek apie Rihanną: „Jos karamelės atspalvio oda, egzotiški veido bruožai bei šviesiai rudos akys, nepaisant jos balso, yra viena iš daugybės jos populiarumo priežasčių.“ Ar vertėjui/ai tikrai toks klaikus Rihannos balsas?

Mažesnis perliukas: „Zaco Efrono grožis nenupasakojimas. Kuri iš merginų nenorėtų atlikti su juo dueto, netgi apsivilkusi prakaituotą sportinę aprangą?“ Garantuoju, kad originale įžymybė vilkėtų sportinę aprangą, o ne dueto su juo trokštanti mergina.

Šitos nesąmonės atskleidžia ne tik primityvaus, apgraibinio vertimo iš anglų kalbos problemą. Blogiau tai, kad portaluose miega [lietuvių] kalbos redaktoriai. Ūūū, labas rytas.

Žmoga

Kartais vis pagalvodavau, kaip man patiuninguoti savo žodyną, kad atsispindėtų kai kurios mano vertybės. Konkrečiau – turiu problemų su žodžiu „žmogus“, kad jis yra akivaizdžiai vyriškos giminės. Iš vaikystės atsimenu, kai vyresni žmonės sakydavo „kažkoks žmogus eina“ tik apie vyrą, o apie moterį taip ir sakydavo – „moteris / mergaitė eina“. Apie moteris kalbant niekada nevartojami ir vediniai „žmogelis“, „žmogėnas“. Lietuvių kalba, tiesa, nėra šiuo požiūriu žiauri kaip kitos, kuriose žodis „žmogus“ jei ne sutampa su „vyras“, tai bent jau turi bendrašaknį komponentą (kita vertus, lt. k. nėra ir tokia šiuo požiūriu gera kaip japonų ar vengrų, kur nėra giminės ir taip pat nėra bendrašaknių komponentų). Tačiau anądien sugalvojau, kad galiu tiesiog sakyti „žmoga“ :} Ir tai nėra toks pats pasirinkimas, kaip kad tai, jog sakau „tekėti“ apie visus, ir nevartoju žodžio „vesti“. Tai iš esmės giminės požiūriu lankstus žodis, padarytas pagal analogiškus lietuviškus žodžius „neklaužada“, „pikčiurna“, „vėpla“, „pirdyla“, „nenuorama“, „rašeiva“ (kažkodėl sugalvoju tik neigiamų). Taip pat vyriškos giminės daiktavardžiai, linksniuojami kaip moteriškos giminės, dažni kai kuriuose aukštaičių tarmės variantuose (kaip ir garsusis „bratka“). Taigi sakyčiau „jis geras žmoga“ ir „ji gera žmoga“.