Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2008

Žmoga

Kartais vis pagalvodavau, kaip man patiuninguoti savo žodyną, kad atsispindėtų kai kurios mano vertybės. Konkrečiau – turiu problemų su žodžiu „žmogus“, kad jis yra akivaizdžiai vyriškos giminės. Iš vaikystės atsimenu, kai vyresni žmonės sakydavo „kažkoks žmogus eina“ tik apie vyrą, o apie moterį taip ir sakydavo – „moteris / mergaitė eina“. Apie moteris kalbant niekada nevartojami ir vediniai „žmogelis“, „žmogėnas“. Lietuvių kalba, tiesa, nėra šiuo požiūriu žiauri kaip kitos, kuriose žodis „žmogus“ jei ne sutampa su „vyras“, tai bent jau turi bendrašaknį komponentą (kita vertus, lt. k. nėra ir tokia šiuo požiūriu gera kaip japonų ar vengrų, kur nėra giminės ir taip pat nėra bendrašaknių komponentų). Tačiau anądien sugalvojau, kad galiu tiesiog sakyti „žmoga“ :} Ir tai nėra toks pats pasirinkimas, kaip kad tai, jog sakau „tekėti“ apie visus, ir nevartoju žodžio „vesti“. Tai iš esmės giminės požiūriu lankstus žodis, padarytas pagal analogiškus lietuviškus žodžius „neklaužada“, „pikčiurna“, „vėpla“, „pirdyla“, „nenuorama“, „rašeiva“ (kažkodėl sugalvoju tik neigiamų). Taip pat vyriškos giminės daiktavardžiai, linksniuojami kaip moteriškos giminės, dažni kai kuriuose aukštaičių tarmės variantuose (kaip ir garsusis „bratka“). Taigi sakyčiau „jis geras žmoga“ ir „ji gera žmoga“.