Jo Nesbo „The Son“

Aš ir kriminaliniai romanai (vokiškai meiliai vadinami Krimis)? Nepasakyčiau, kad dažnas derinys. Bet, kai į mano rankas pateko šį geros plytos storumo knyga, nedvejodama kibau į ją, mėgaudamasi tuo, kad paskutiniu metu turiu daug laiko. Knyga nebuvo tokia užkabinanti ir nepaleidžianti, kad negalėčiau jos padėti į šalį. Tai gerai, nes tokio storio knygą reikia dozuoti nedideliais kiekiais bent savaitę. Į antrą jos pusę atspėjau, kas paaiškės, bet vis tiek buvo malonu kartu su veikėjomis šokinėti per siužeto elementus lyg per sraunios upės akmenis.

Knyga parašyta dabar madingu daugialypės perspektyvos principu, kai matome įvykius iš vis kitos veikėjos perspektyvos, nors ir trečiu asmeniu. Visažinystės jausmą suteikia žinios, ką tuo metu veikia kitos veikėjos. Tačiau knygoje tiek daug vardų ir taip dažnai šokinėjama, kad nesunku susipainioti. Jei pradėsite skaityti, o po to grįšite po pertraukos, daug ko nebeatsirinksite. Todėl geriausia romaną skaityti per atostogas.

Kadangi mane labai domina miestų literatūroje tema, labai patiko pagal siužeto vingius klaidžioti po du kartus, rudenį ir vasarą, aplankytą Oslą. Tik J.Nesbo Oslas visai kitoks nei mano turistinis – čia knibžda narkotikų prekeivių, kažkur sudaromi vergovės sandoriai, ten pasprunka žudikas, dar kitur stūkso prasisiekėlių verslininkų pilaitės… Korumpuota policija nesusitvarko su visa ta koše. Neišvengiamai nusikaltimų peizaže atsiduria Rytų europietės. Transseksualė iš Lietuvos komanduoja socialiniame centre, skirtame turinčioms priklausomybių. Baltarusė sprunka iš prostitucijos vergijos. Čekijoje auginami draudžiami šunys. Aršiausias blogiukas gimęs Ukrainoje…

Siužeto ašis – kerštas ir pareiga. Dalyvauja pagrindinis veikėjas, mainais už narkotikus kitų bausmes atsėdintis Sonny’is ir taisykles laužyti mėgstantis kietas detektyvas Simon’as. Prie kiekvieno po moterį – prie pirmojo atsiduria idealistė socialinė darbuotoja Martha, prie antro – stažuotoja Kari. Pastaroji atlieka Vatsono, per kurį dalykai aiškinami skaitytojoms, vaidmenį, bet autorė akivaizdžiai demonstruoja, kad stažuotoja gudresnė už eilinį vatsoną. Ji apskritai protinga, ambicinga, teisinga – tikras šiuolaikinės moters idealas. Nusikaltėliai, žinoma, vyrinantys vyrai ir galiausiai viskas sukasi apie santykių aiškinimąsi tarp jų ir pagrindinių veikėjų. Nuo vyrinančių vyrų, aptinkamų vyrų rašytojų romanuose, jie skiriasi tuo, kad nė vienas nėra pabrėžtinai sekso gigantas. Santykių aiškinimasis kūrybingai žiaurus, bet ne tiek, kad eilinė skaitytoja negalėtų užmigti.

Biblinės paralelės (sūnus atpirkėjas) plėtojamos sistemiškai ir įkyriai. Epizodas su į žaizdą šone kišamais pirštais netgi pernelyg prikišamai perša biblinį motyvą. Man, gyvenusiai Skandinavijoje, daug kultūrinių detalių buvo jaukiai pažįstamos, bet vertėja nesivargino net paaiškinti, kas yra snus, ir nemanau, kad visos kultūrinės užuominos yra aiškios bet kam. Tačiau tai netrukdo pasimėgauti ne itin sunkia kriminaline istorija. Kaip minėjau, atostogoms puikiai tinka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*