Diskusija apie vyriškumą

Vieną dieną, perskaičiusi V.Laučiaus atsaką M.Jankauskaitei dėl mačizmo žalos, sėdau rašyti tinklaraščio. Tačiau po to pamąsčiau, kad bus geriau, jei tekstą išgryninsiu ir pateiksiu platesnei auditorijai. Štai jis. Tai mano pirmas tiesiogiai Delfi parašytas tekstas – anksčiau kelios mano skiltys ir straipsniai buvo perspausdinti iš „Atgimimo“.

Labai smalsu, ar bus koks nors atsakymas. V.Laučių gerbiu kaip sąžiningą konservatorių, bet šitos temos jis ryškiai nėra labai gerai apmąstęs. Prieš kelias dienas gavau vieno pažįstamo laišką su komentarais mano tekstui, kuriame aiškinama, kur pasireiškia prigimtis. Išties, niekas neneigia biologinių skirtumų ir to, kad gimdo tik moterys. Tačiau gimdo ne visos moterys, nuo ko jos nenustoja būti moterimis. Net Naująjame Testamente (1 Kor 7) parašyta, kad geriau likti „mergaite“ (atitinkamai ir vyrams geriau „neliesti moters“), o santuoka šeima yra pusėtinas pasirinkimas, jeigu negali susilaikyti, siekiant išvengti ištvirkavimo. Taigi absoliučiai neleistina, kad moteriškumą apibrėžtų gimdymas. Niekada taip nebuvo ir geriau niekada ir nebūtų. Ankstyvojoje krikščionybėje moterys kartu su vyrais drąsiai pakeldavo kankinimus ir dirbdavo, skleisdamos savo religiją, ir niekas joms neaiškino, kad geriau eitų gurkšnoti „Baileys“ ir gimdyti vaikų, nes biologija taip liepia.

Dar daugiau, turint galvoje, kad žmoga dirba apie 40 metų, 2-3 metai kūdikiams auginti yra tik mirksnis. Tad kodėl tie 2-3 metai turėtų labiau apibrėžti moters padėtį visuomenėje nei 40 metų, kuriuos ji dirba už šeimos ribų? Senovės Lietuvoje taip ir būdavo. Lietuvės valstietės dirbo ūkyje kaip ir vyrai, o mažus vaikus prižiūrėdavo senelės ir kitos išplėstinės šeimos narės. Penkiametės galėdavo eiti žąsų ganyti, o ne tikėdavosi, kad mama aukos darbą, kad jas apšokinėtų. Aristokratės samdydavo žindyves ir aukles. Žydės moterys neretai sukdavo verslus ir išlaikydavo šeimas, jei vyrai pašvęsdavo gyvenimą šventraščių studijoms. Moteris-namų šeimininkė yra absoliutus industrializacijos ir urbanizacijos produktas. Tiek tos biologijos.

2 komentarai

  1. Lina

    Daiva, gal nereikejo reaguoti i Lauciu… Nes ten tokio pobudzio tekstas ir tokios tirstai rasistines ir homofobiskos nuotaikos jo FB sienoje, kad neverta veltis. Geriau kazka kuriancio rasyt, nei atsimusineti, kai tai nepadeda. Moteru balsu Delfi Nuomoniu ringe labai reikia, tiesa. Linkejimai.

  2. pui

    Aš labai retai pasisakau šiais klausimais, bet iš tiesų pritariu minčiai, kad moteris – namų šeimininkė, gali būti industrializacijos produktas.
    Man įdomus dar vienas dalykas. Gyvendama Skandinavijoje atkreipiau, kad čia labai dažnai iki kraštutinumų, taip pat ir perlenkimų, stengiamasi vardan lyčių lygybės. Tuo tarpu turiu daug draugų švedų, kurių mamos – namų šeimininkės, arba jomis tapo susilaukusios vaikų. Močiutės daugelio buvo tokios.. Ir niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvoje taip aršiai pasisakoma prieš bet kokį straipsnį lyčių lygybės tema. Juk praktiškai Lietuvoje jau trečia moterų karta neįsivaizduoja „namų šeimininkės“ vaidmens. Visos dirba. Žinoma, problema tai, kad grįžusios namų kai kurios turi daugiau „moteriškų“ pareigų, nei vyrai. Bet ir tai tampa atgyvena…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*