Feminizmas kreivame veidrodyje

Jau kaip nemėgstu va tokios vaizduotės apie feminizmą… Tekstas įdomus, apie tą organizaciją nieko nežinojau. Bet feminizmo baubo lipdymas ne tik kad banalus, bet tiesiog nė nebando suvokti tam tikrų feministinių krypčių elgesio priežasčių. Jau kurį laiką iš mados išėjęs feminizmas, siekęs pasisavinti tradiciškai vyrams priskiriamas veiklos sritis (rūkymą, kelnes, netgi terorizmą), gal dabar atrodo keistokas, bet savo laiku buvo adekvatus. Jo tikslas buvo „išlytinti“ tiek teigiamus (pasirinkimą, išsilavinimą), tiek neigiamus, bet geidžiamus (galią), tiek neigiamus (keiksnojimąsi, smurtą), tiek neutralius (kelnės) dalykus – atskirti juos nuo, kaip suformuluotų Nida V., testosterono dominavimo organizme. Būti švelniai ir supratingai pagal feministes – puiku, bet nebūtina ir nesusiję su chromosomų kombinacijomis.

Kodėl šis feminizmas ar šiuolaikinės jo atšakos yra būtinos? Bendrai paėmus, feminizmas griežtai pasisako už besąlyginį savarankišką moters pasirinkimą, ką daryti su savo kūnu, gyvenimu, protu ir t.t. Kaip matyti, nors yra tam tikras savybių rinkinys, priskiriamas vyrams, praktinis vyriškumas paprastai yra lyg tuščias indas, kuris užpildomas laike ir erdvėje kintamu turiniu. Kažkada krikščionims buvo draudžiama imti palūkanas, o žydams – įsigyti žemės, kažkada katalikams buvo draudžiama stoti į Ku Klux Klaną, kažkada iš rusų buvo imamas barzdos mokestis, kažkada protestantų kunigams tapo nebebūtina laikytis celibato, kažkada kai kuriems lietuvių valstiečių sūnums pasidarė prieinamas aukštasis mokslas… Daiktai ir elgesiai vyrams lipo tarsi savaime, priklausomai nuo klasės, tautybės, religijos, bet tik ne nuo lyties. Moterų teisės bei galimybės taip pat keitėsi, priklausė nuo klasės ar kitokio statuso (pvz., vergovės), bet kai kurie draudimai, visuomenės lūkesčiai bei pareigos ir paplitęs įsivaizdavimas apie moterį liko nepavaldus nei laikui, nei kintančiam erdvės naudojimo būdui. Nes visada žmonėms reikėjo gimti ir augti, visada iš kažkur turėjo atsirasti valgis ir dingti purvas. Sistemai buvo patogu, kad tam tikra žmonių grupė visada būtų priskirta atlikti šiuos darbus – priskirta būtent pagal kūno struktūrą. Ir dabar taip tebėra, tik dabar Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje verda valgį, prižiūri vaikus ir senus žmones, valo namus azijietės moterys, galinčios pasiguosti nebent tuo, kad šie darbai jiems ne priskiriami pagal lytį, o suderami rinkoje. Tarp lyčių šie darbai kiek labiau pasiskirstė, bet, deja, vis dar nežymiai.

Pasaulyje niekada nebuvo lygybės tarp moterų anei tarp vyrų. Grafienės ir baudžiauninkės teisės ir galimybės, taip pat savo moteriškumo suvokimas nesulyginami. Bet Europos istorija paženklinta niekur nedingstančios nelygybės: moterys kiekvienoje klasėje turėjo mažiau laisvės ir pasirinkimo nei vyrai toje pačioje padėtyje. Feodalės negalėjo paveldėti (anot vienos istorijos mokytojos, Lietuvoje galėjo, ir lenkų bajorai tai laikė ištvirkimu), miestiečių verslumui dažnai buvo įvairiausių apribojimų, be to, niekad negirdėjau, kad kas nors turėtų teisę prieš vestuves išprievartauti baudžiauninką. Šiais laikais moterys neproporcingai kenčia nuo prekybos žmonėmis, jų maža Davoso forume ir panašiuose galios spektakliuose, jos paprastai suvokiamos per brūkšnį: moteris-politikė, moteris-sportininkė… Tarp vyrų yra visokiausių galios skirtumų – vienaip visuomenė traktuoja turtingus, kitaip neturtingus, vienaip homo, kitaip hetero, bet tokioje pačioje padėtyje esančias moteris – visada su įtarumu.

Teiginys, kad Bažnyčia visada laikė moteris lygiomis tame tekste yra pritempimas: argi nebuvo viduramžiais teiginių apie „nenuplaunamą Ievos žymę“? Argi nuo raganų medžioklės labiausiai nenukentėjo moterys? Tačiau labai šaunu, kad stipriai su bažnyčia besitapatinančios moterys ieško stiprybės savo viduje, savo organizacijose ir savo istorijoje. Istorija visada rašoma atgaline data, todėl ką jau čia, tegu kažkas parašo ir taip.

Bet niekaip nesutiksiu, kad vartotojiška moteris yra feminizmo triumfas. Tai – ženklas, kad feministinis projektas įgyvendintas ne iki galo. Tai, kaip sakant, arklą, knygą, lyrą, ir… 🙂

Su ValentinoS diena 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*