Sis tinkaraštis yra mano saviraiškos priemonė, nevaržoma jokių publicistinio teksto įpareigojimų, todėl yra naudojamas kalbiniams eksperimentams. Juos pradėjus, ne visos skaitytojos į juos žiūrėjo palankiai, bet, panašu, ilgainiui priprato ir dabar naudoja savo komentaruose. Kalbos politiką pristačiau keliuose įrašuose, tačiau atsirado poreikis patogiai išdėstyti ją kaip visumą.

Taigi pirma, kaip jau tikriausiai pastebėjote, šiame tinklaraštyje bendriniu atveju, kai subjektės lytis nėra žinoma arba yra nesvarbi, vartojama moteriškoji giminė. Kitaip tariant, apverčiama bendrinė lietuvių kalbos taisyklė. Čia perskaitysite apie verslininkes, giminaites, premjeres, ir tai visai nereikš, kad būtinai kalbama apie moteris. Gali būti apie vyrus ir moteris, arba ir vienus, ir kitas.
- Tiesa: moteriškoji giminė vartojama ir ten, kur tema tradiciškai siejama su vyrais: nežinomos nusikaltėlės apiplėšė banką.
- Netiesa: moteriška giminė vartojama visur ir visada, iškraipant lietuviškus žodžius, pvz., stalą paverčiant stale. Moteriškosios giminės bendrumas taikomas tik žmogiškoms subjektėms.
- Motyvas: mesti išūkį įsivaizduojamam vyriškos patirties universalumui, atskleisti, kokie šališki kasdieniai pasirinkimai mūsų kalboje.

Antra, vietoje ‘žmogus’ čia rašoma ‘žmoga’. Tai labai svarbus žodis su didele unversalumo ambicija, todėl jis turėtų būti kuo neutralesnis. Kad to pasiekčiau, naudojuosi niekatrosios giminės rudimentais lietuvių kaboje (neklaužada, pikčiurna, padauža).
- Tiesa: ieškau, kaip transformuoti ir kitus strategiškai svarbius žodžius, tokius kaip ‘vaikas’.
- Netiesa: ‘žmoga’ yra rašymo moteriškąja gimine dalis. Tai daug senesnis eksperimentas, ir ne veltui pasirinkimas ne ‘žmogė’, ‘žmonė’ (dgs. ‘žmonės’).
- Motyvas: panaikinti šio svarbaus žodžio lytinį šališkumą.

Be to, kalbat apie santuoką, atsisakoma žodžio ‘vesti’, o vyras ir žmona, jei tik galima, vadinami sutuoktinėmis.

Tiesioginės citatos, institucijų ir dokumentų pavadinimai (pvz., Visuotinė žmogaus teisių deklaracija) šiame tinklaraštyje nekeičiami.