Žymų Archyvai: feminizmas

Moters grožis kaip antibiologiškumas

Neseniai socialiniame tinkle Facebook pamatyta nuotrauka priminė daug diskusijų apie vadinamąjį grožį. Jau esu rašiusi, ką reiškia būti „susitvarkiusiai“, kaip tai veikia paaugles, kaip tai susiję su saviraiška ir kt. Tačiau pamatyta nuotrauka padėjo visa tai apibendrinti: visuomenės reikalaujamas moters grožio standartas – kuo toliau nuo gyvo homo sapiens biologinio kūno su visomis jo funkcijomis (nors didžiąją šio apibendrinimo dalį skolinuosi iš filosofės Dr. Nidos Vasiliauskaitės, kuri jau seniau pastebėjo, kad grožio standartas – kuo panašiau į lėlę ir kuo nepanašiau į gyvą, funkcionuojantį veidą/kūną). Skaitykite toliau

Mano straipsnis apie vaisingumo kontrolę Japonijoje

Feministinis žurnalas „Dilgėlė“ užsakė straipsnį apie Japoniją. Šiek tiek prisiminusi pastarųjų metų aktualijas, parašiau.

Vykstant diskusijoms Lietuvoje, įdomu žinoti, kad Japonijoje abortai oficialiai draudžiami, išskyrus jei, be įprastų priežasčių, socialinės ar ekonominės aplinkybės verčia nėščiąją priimti tokį sprendimą. O į šią sąvoką telpa praktiškai bet kas. Kaip ir dažnai būna Japonijoje, paradinės durys užtrenktos, o šoninės tyliai atvertos.

Ką daryti prieš stereotipų žalą ir kas jau padaryta

Štai dar viena mini paskaita apie lyčių stereotipų, konkrečiai – seksualizacijos (mano straipsnis apie tai čia) žalą:

Jei neturite laiko, pažiūrėkite nuo dešimtos minutės apie tai, ką kiekviena žmoga gali pakeisti savo aplinkoje. O dabar pasidalysiu pavyzdžiu, kaip tai vyksta.

Skaitykite toliau

Piktoji grožio industrija neveikia be tarpininkių

Vadinamojo grožio industrijos poveikis mergaitėms – tema, dėl kurios gali sutarti feministės ir konservatorės. Nepasitikėjimo savimi dėl išvaizdos sukeltos ligos nužudo daugiau žmogų nei teroristinės grupuotės ir vis dažniau tai pripažįstama kaip visuomenės sveikatos klausimas, o ne individualus pasirinkimas ar estetikos reikalas. Esu dalyvavusi daugybėje feministinių diskusijų šia tema, taip pat truputį apie tai rašiau. Tačiau paskutiniu metu vis dažniau mąstau apie tai, kas dingsta tarp eilučių.

Skaitykite toliau

Mano tinklaraščio įrašas apie mažų mergaičių seksualizavimą – jau ir Delfi

Pagal susitarimą su Euroblogu, kuriam neseniai pradėjau rašyti, Delfi atsirenka straipsnių specialiam projektui „myEP“. Džiugu matyti, kad jau antrą kartą atrenkamas mano straipsnis. Šį kartą – pozicija už vaikų „grožio“ konkursų uždraudimą – štai. O čia – originalus įrašas Eurobloge. Kviečiu „palaikinti“ Euroblogo svetainėje.

Žmogžudystė Panevėžio rajone – smurtas lyties pagrindu

Ne veltui sakoma – Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kol kas nors nežūva. Išaiškėjus kai kurioms kraupaus nusikaltimo Panevėžio rajone aplinkybėms, susizgribta ir kad Bendrasis pagalbos centras neprieina prie telefonų identifikacinių duomenų, ir kad policija kartais ne itin veiksmingai reaguoja, ir kad socialinės problemos provincijoje išsikerojusios. Lyg tarp kitko minėta, kad visų pirma mergina buvo „užkabinta“ jaunuolių su automobiliu ir išžaginta. Kadangi merginą dar ir nužudė, subruzdo visokios teisybės ir moralės sergėtojos, kai kas net ragina Lietuvoje grąžinti mirties bausmę. Kur visos tos žmogos buvo, kai vienas po kito buvo skelbiami teismų sprendimai, kad dėl patirto smurto apkaltintos nepilnametės? Kur buvo šita straipsnių gausybė, kai pareigūnės spango, kad nepilnametės kažkada su patinkančiomis žmogomis savo noru turėti lytiniai santykiai gali apskritai būti argumentas, svarstant, ar ji patyrė smurtą? Panašu, kad pareigūnėms, visuomenei ir apžvalgininkėms smurtas prieš moterį yra aiškus tik tada, kai pasibaigia jos mirtimi.

Skaitykite toliau

Dienos radinys: stresas dėl lyčių vaidmenų menkina mergaičių gebėjimus

Labai įdomi studija visuomenių ir individų lygmeniu. Turbūt nėra nieko kvailesnio, beprasmiškesnio ir absurdiškesnio visuomenėje, nei bausti tam tikras žmogas už tai, ką sugeba, vien dėl to, kad tas sugebėjimas toms žmogoms neva nepriskirtinas pagal lytį. Lygiai taip pat kvaila skatinti konkurenciją ar nesutarimus lyties pagrindu. Bet tai vyksta. Net tie žodžiai, kurie tariami kaip komplimentai, gali nuodyti augančias žmogas.

Delfi apie konvenciją prieš smurtą

Parašiau komentarą į Delfi. Šiaip neturiu laiko užsiimti atsakinėjimais ir netgi žiniasklaidinę veiklą paskutiniu metu stengiuosi orientuoti kitur, bet buvo baisu pagalvoti, koks iškreiptas vaizdas nusės Delfi skaitytojų galvose po G.Vaitoškos teksto. Jis nepasivargino pagūglinėti, kas yra postfeminizmas ir kas yra radikalusis feminizmas, o jo skaitytojos dar mažiau pasivargins. Taigi parašiau šį tekstą ir pabandžiau paaiškinti, kas yra kas. Tačiau jau gavau pastabą, kad rašau per daug akademiškai.

Blogai. Aš neįsižeidžiu, jei kas pasako, kad akademinis mano tekstas per daug publicistinis. Publicistinį stilių vertinu labiau nei akademinį, o suprantamumas ne specialistams man – didelė vertybė. Žinoma, konsultaciniame darbe, jei man sako, kad stilius – ne politikos analizės, tai reiškia, kad reikės perrašyti. Tačiau iš visų stilių labiausiai vertinu publicistinį ir būtent juo noriu geriausiai rašyti. Taigi mane neramina, jei net išsilavinusiai žmogai mano tekstas sunkiai suprantamas. Taip ir išeina, kai dirbi kelis nesusijusius darbus…

Pasipuošimas ir susitvarkymas kaip moteriškumo rėmai

Feminizmo forume kilo įdomi diskusija apie tai, kad visuomenė iš moterų reikalauja viešumoje būti „pasipuošusioms“ ir „susitvarkiusioms“. Pastebėjimai buvo tokie, kad yra tam tikras atributų sąrašas, kuris atpažįstamas kaip gražus ir moteriškas, ir net nelabai svarbu, kiek jis estetiškai malonus. Tuo pat metu moterys baudžiamos už tą puošimąsi: vyrai skundžiasi, kad nežino, kaip jos iš tikrųjų atrodo, prikurta gausybė anekdotų apie ilgą partnerės kuitimąsi prieš kur nors einant.

Ta diskusija mane įkvėpė įsivaizduoti „pasipuošimą“ ir „susitvarkymą“ kaip du matmenis, pagal kuriuos galima sukurti moteriškumo standartų matricą. Pasipuošimas reiškia išorinių objektų dėjimą ant kūno: plaukų, nagų, blakstienų, lūpų ir odos dažymą, papuošalų segimą, movimą. dūrimą ir kabinimą, tam tikrus drabužius. Susitvarkymas reiškia gamtinių kūno gaivalų valdymą: iš moters tikimasi, kad ji pažabos natūralų plaukų polinkį veltis ir plaikstytis, natūralų odos polinkį ragėti ar įgauti nevienodą spalvą, natūralų kūno polinkį kaupti riebalus, natūralų gyvaplaukių polinkį augti, taip pat – kūno polinkį skleisti tam tikrus seksualinius signalus, kuriuos, visuomenės požiūriu, skleisti būtina, bet rezervuotai, laikantis standartų. Skardus balsas, bet kuriai lyčiai būdingas elgesys išgėrus ir pan. taip pat yra „netvarkingumo“ požymiai. Pirmame matricos langelyje „pasipuošusi ir susitvarkiusi“ būtų poniutės tipažas, žurnalas „Žmonės“ ir pan. Kalbant apie šias moteris, būdinga vartoti prieveiksmį „nepriekaištingai“ (nepriekaištingas manikiūras, figūra, spalvų derinys, nepriekaištingai išravėti antakiai ir pan. – tarsi viskas, kas nutolsta nuo standarto, būtų priekaištinga). Antrame langelyje „pasipuošusi, bet netvarkinga“ atsidurtų tam tikri ekscentriškų puošeivų tipažai ir tos moterys, kurias visuomenė laiko „palaido elgesio“, kurios neva provokuoja savo apranga. Apie jas dažnai sakoma „darkosi“. Trečiame langelyje „tvarkinga, bet nepasipuošusi“ būtų toks sekretorės tipažas – susukti plaukai, kostiumėlis, aukštakulniai, subtilus makiažas – visas kostiumas kaip tramdomieji marškiniai, viskas labai suvaldyta, – ir kuklios valstietės tipažas (kuri „stengiasi“, bet taip truputį). Galiausiai ketvirtame langelyje rastume moteris, kurios nei puošiasi, nei „tvarkosi“, todėl visuomenės būtų pavadintos suvyriškėjusiomis, apsileidusiomis ir pan. Skaitykite toliau

Kaip poetę-reklamščikę į Prokrusto lovą grūdo

Perskaičiau labai įdomų interviu su Ilze Butkute, dirbančia reklamos srityje ir rašančia eiles. Ji neseniai išleido patarimų knygą darbuotojoms, kurios greitai neteks darbo, apie tai, kaip išsikovoti kuo daugiau iš darbdavio ir išvengti išnaudojimo. Interviu pasirodė žurnale „Moteris“ – turbūt progresyviausiame į moteris orientuotame žurnale Lietuvoje. Todėl truputį nusviro rankos matant, kaip žurnalistė, tam tikru būdu tarsi flirtuodama su pašnekove, stumia ją apibrėžti savo santykį su stereotipais. Neklijuodama etikečių, leisdama pašnekovei atskleisti savo individualybę, bet visgi nė per žingsnį neatitrūkdama nuo stereotipų ir taip tarsi patvirtindama jų aktualumą. Skaitykite toliau