Mėnesio archyvas: vasario 2014

BTV suteikė eterį naciams ir niekam tai neužkliuvo?

Štai ko galima nesužinoti, nežiūrint televizoriaus. Šiuo metu, prieš 9 val. vakaro, rodoma BTV laida „Yra kaip yra“, kurioje svečias pareiškė „aš dievinu nacizmą“, o vedėjai papriekaištavus, kad nacizmo vardu buvo žudoma, pasakė „o kuri valstybė, kuris diktatorius nežudė?“ Paskui jis dar teigė, kad laukia, kol ateis nacizmas. Eteris netiesioginis, vadinasi, laida buvo montuojama. Niekas nenutraukė filmavimo už neapykantos kurstymą ir Lietuvos įstatymų draudžiamų ideologijų propagavimą. Bet kuriai valstybei sunku išvengti, kad rastųsi ir savo idėjas kur nors pogrindy skleistų nusikalstamos ideologijos. Tačiau čia televizija sąmoningai tokius legitimuoja ir net propaguoja, jei leidžia teisinti žudymą ir lyg niekur nieko toliau diskutuoja. Tai jau nebe žodžio laisvė. Tai jau nebe taip manančios žmogos, o televizijos, kurioje dirba specialistės, atsakomybė. Už tokį neatsakingą skandalų vaikymąsi – gėda BTV. Jei vedėja nemoka vesti laidų, balansuojančių ant įstatymo pažeidimo ribos, tai ji neturėtų vesti tokių laidų. Televizijoms metas baigti vadovautis iliuzija, kad pasisodinus tris feministes, du žydus ir asmenį, kuris ‘dievina nacizmą’, išeina demokratija.

Siūlau žurnalistėms prieš kiekvieną laidą pagalvoti:

  1. Kas yra svarstomo klausimo šalys, kiek jų?
  2. Kas gali joms atstovauti ir kas iš galinčių atstovauti galėtų eteryje kalbėtis ir susikalbėti?
  3. Kokiame vaidmenyje pasirodys paribio ideologijų atstovės? Kokie jų interesai?
  4. Ar visos laidos dalyvės jausis saugios tokiame „asorti“?

Ką daryti prieš stereotipų žalą ir kas jau padaryta

Štai dar viena mini paskaita apie lyčių stereotipų, konkrečiai – seksualizacijos (mano straipsnis apie tai čia) žalą:

Jei neturite laiko, pažiūrėkite nuo dešimtos minutės apie tai, ką kiekviena žmoga gali pakeisti savo aplinkoje. O dabar pasidalysiu pavyzdžiu, kaip tai vyksta.

Skaitykite toliau

Proga pagerinti mokyklas visoms

Seniai sakiau, kad ne vien romės turi integruotis į nusistovėjusias švietimo praktikas, bet įvairios jų patiriamos problemos galėtų tapti proga pasvarstyti, ką galima pakeisti mokyklose ir kaip geriau organizuoti švietimą. Mano bičiulė dr. Vita Petruškauskaitė apie tai komentuoja žiniasklaidai. Lietuvos moksleivių pasiekimai mažėja. Pagal UNICEF gerovės indeksą Lietuva tarp turtingų šalių yra pačiame gale (nors matau daug problemų su tuo indeksu). Pagal tarptautinius pagrindinių gebėjimų vertinimus (žemėlapyje paspauskite Lietuvą) Lietuvos moksleivės atsilieka nuo vidurkio ir patiria daugiau streso nei dauguma vadinamojo pirmojo pasaulio moksleivių. Problemos, apie kurias kalba Vita tame interviu (mokyklų tingėjimas prisitaikyti, socialinių santykių ignoravimas, patyčios) yra bendros visoms, tik dėl kultūrinių, socialinių ir kitokių priežasčių tarp kitų tautybių moksleivių statistiškai yra mažesnis noras priešintis sistemai.

2011 m. lankiausi Airijoje (straipsnis Delfi), kur mus nuvežė į sėkmingą itin sudėtingame rajone dirbančią Dublino mokyklą. Dauguma moksleivių auga bedarbių šeimose, tame rajone klesti narkotikų gaujos. Tačiau protingas ir jautrus švietimo paslaugų planavimas padėjo įspūdingai padidinti lankomumą ir pagerinti rezultatus. Kai kada nuo švietimo sistemos nutolusias moksleives sudomina sportas ir kitokia veikla, tai padeda priprasti prie mokyklos. Tokia, kokia yra, ugdymo sistema išlieka daugiausiai dėl to, kad visos esame prie tokios pripratę. Tai jokiu būdu nereiškia, kad ji neturėtų keistis.