Mėnesio archyvas: kovo 2013

„Sveiko proto patriotas“ pasakoja apie neonacius

Labai svarbus ir reikalingas interviu: „Tačiau per daugiau kaip metus net nelabai intensyvaus bendravimo su tais žmonėmis spėjau įsitikinti, kad tarp jų yra tokių lyderių, kurie nė akimirkos nedvejodami garbina Hitlerį, šlovina nacizmą ir jo priešakinį būrį – esesininkus. Apie žydus jų draugijoje galima kalbėti tik kaip apie kokius išsigimėlius ir niekaip kitaip. Esu girdėjęs, kaip Hitlerio klaida buvo vadinamas žydų vaikų žudymas – suprask, jeigu jis būtų apsiribojęs vien jų tėvų naikinimu, viskas būtų buvę gerai. Tai ko verti tie visi vieši atsiribojimai?“

Įdomu tai, kad pašnekovas pasakoja įgijęs išsilavinimą Vakaruose, kur nejaukiai jautėsi dėl savo pažiūrų. Manau, jis toks ne vienas. Tačiau kokybiškai išlavintas kritinis mąstymas nepalūžo iš pažiūros bendraminčių aplinkoje.

Žinios apie būtent tokias kai kurių „patriotų“ vertybes mane pasiekdavo savais kanalais, bet, saugodama šaltinių privatumą ir neturėdama tvirtų įrodymų, niekur neviešinau. Dabar asmuo iš vidaus viską pasakė. Laikas atsibusti.

Susiję įrašai – satyra „Lietuvoje nėra neonacių“, analizė „Lietuvoje – „pašnekint nacionalistą“ mėnuo?“, „Antisemitizmas Lietuvoje – iš neišmanymo?“

Pasipuošimas ir susitvarkymas kaip moteriškumo rėmai

Feminizmo forume kilo įdomi diskusija apie tai, kad visuomenė iš moterų reikalauja viešumoje būti „pasipuošusioms“ ir „susitvarkiusioms“. Pastebėjimai buvo tokie, kad yra tam tikras atributų sąrašas, kuris atpažįstamas kaip gražus ir moteriškas, ir net nelabai svarbu, kiek jis estetiškai malonus. Tuo pat metu moterys baudžiamos už tą puošimąsi: vyrai skundžiasi, kad nežino, kaip jos iš tikrųjų atrodo, prikurta gausybė anekdotų apie ilgą partnerės kuitimąsi prieš kur nors einant.

Ta diskusija mane įkvėpė įsivaizduoti „pasipuošimą“ ir „susitvarkymą“ kaip du matmenis, pagal kuriuos galima sukurti moteriškumo standartų matricą. Pasipuošimas reiškia išorinių objektų dėjimą ant kūno: plaukų, nagų, blakstienų, lūpų ir odos dažymą, papuošalų segimą, movimą. dūrimą ir kabinimą, tam tikrus drabužius. Susitvarkymas reiškia gamtinių kūno gaivalų valdymą: iš moters tikimasi, kad ji pažabos natūralų plaukų polinkį veltis ir plaikstytis, natūralų odos polinkį ragėti ar įgauti nevienodą spalvą, natūralų kūno polinkį kaupti riebalus, natūralų gyvaplaukių polinkį augti, taip pat – kūno polinkį skleisti tam tikrus seksualinius signalus, kuriuos, visuomenės požiūriu, skleisti būtina, bet rezervuotai, laikantis standartų. Skardus balsas, bet kuriai lyčiai būdingas elgesys išgėrus ir pan. taip pat yra „netvarkingumo“ požymiai. Pirmame matricos langelyje „pasipuošusi ir susitvarkiusi“ būtų poniutės tipažas, žurnalas „Žmonės“ ir pan. Kalbant apie šias moteris, būdinga vartoti prieveiksmį „nepriekaištingai“ (nepriekaištingas manikiūras, figūra, spalvų derinys, nepriekaištingai išravėti antakiai ir pan. – tarsi viskas, kas nutolsta nuo standarto, būtų priekaištinga). Antrame langelyje „pasipuošusi, bet netvarkinga“ atsidurtų tam tikri ekscentriškų puošeivų tipažai ir tos moterys, kurias visuomenė laiko „palaido elgesio“, kurios neva provokuoja savo apranga. Apie jas dažnai sakoma „darkosi“. Trečiame langelyje „tvarkinga, bet nepasipuošusi“ būtų toks sekretorės tipažas – susukti plaukai, kostiumėlis, aukštakulniai, subtilus makiažas – visas kostiumas kaip tramdomieji marškiniai, viskas labai suvaldyta, – ir kuklios valstietės tipažas (kuri „stengiasi“, bet taip truputį). Galiausiai ketvirtame langelyje rastume moteris, kurios nei puošiasi, nei „tvarkosi“, todėl visuomenės būtų pavadintos suvyriškėjusiomis, apsileidusiomis ir pan. Skaitykite toliau

Lietuvoje nėra neonacių

Kad ir kas būtų kalbama, Lietuvoje neonacių nėra. Pati prezidentė pasakė, kad yra tik tautinis jaunimas, premjeras pareiškė, kad „Lietuva – lietuviams“ nėra nacionalistinis šūkis, jei tariamas su šypsena. Neonacių nėra, nes neonaciai būna linkę į smurtą, o Lietuvoje niekas niekam negrasina.

Tautinis jaunimas atrodo štai taip. Ir čia visai ne neonacių saliutas, tiesiog, kaip matyti fotografijoje, labai jau ryškiai suspindo saulė iš vienos pusės, ir tautiniam jaunimui prireikė vaiskias akeles prisidengti. Tautinis jaunimas rengiasi tautiniais drabužiais. Kur liaudies dainose minimas bernelis dobilėlis, ten va toks įsivaizduojamas. Ir visai nesvarbu, kad kitose Europos šalyse taip atrodo neonaciai. Lietuva ne koks Briuselis, kad tos pačios taisyklės galiotų ir tie patys simboliai tą patį reikštų. Ir čia visai ne anuos laikus primenantis raištis, o tautinė juosta – nes protėviai tautines juostas ant žasto ryšėjo, o ne ant juosmens. Skusta galva – visai ne visoje Europoje paplitęs skinų simbolis, o simbolizuoja baltą dobilėlį iš liaudies dainų. Ir šiek tiek paornamentuota svastika, žinoma, nieko bendra su naciais neturi – tai tik senovės baltų simbolis. Kaip gi kitaip, juk senovės baltai per dienas vėliavas su savo simboliais plaikstė. O be to, tautinis jaunimas svastikos iš kitų simbolių visai neišskiria – neretai pamatysi ant vėliavos ar amulečiuko ir žaltuką, ir tulpikę, ir gyvybės medį su paukščiukais, skustagalvių meiliai nešamą. O kerzai irgi nė kiek nepanašūs į tuos, kuriuos visoje Europoje dėvi neonaciai, – Lietuvoje tautinis jaunimas jais apsiavė tik todėl, kad Nepriklausomybės atkūrimo diena tokį šaltą mėnesį išpuolė. Skaitykite toliau

Lietuvoje – „pašnekink nacionalistą“ mėnuo?

Kaip grybų po lietaus užderėjo visokių pokalbių su radikaliais nacionalistais. Visoms smalsu, kas gi nutiks Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Turiu milijoną kitų darbų ir neskirčiau savo laiko analizei, bet va, šiandien pakraupti privertė interviu su Juliumi Panka „Kauno dienoje“ – laikraštyje, kurį anksčiau su malonumu skaitydavau. Pakraupti ne dėl turinio, o dėl to, kaip konstruojamas pasakojimas ir link kokios nuomonės kreipiamos skaitytojos.

Kokios kyla asociacijos, perskaičius, kad J.Panka „kelia nerimą“ E.Zuroff’ui? Turbūt kad J.Panka labai garsus. O gal – kad E.Zuroff’as Lietuvos skaitytojoms žinomas kaip labai piktas, tai tegu ir kelia tą nerimą? Prieš interviu – klausimas: „Kas jis – fašistas, neonacis ar tiesiog žmogus, mylintis tėvynę?“ Interviu eigoje J.Panka išsigins neonacizmo, pasistengs parodyti, kad fašistas irgi nėra. Vadinasi, turime patikėti, kad jis tiesiog „tėvynės mylėtojas“. Įsivaizduokime panašų interviu su A.Paleckiu, kurį Lietuvos tautinio jaunimo centras gerokai pranoksta radikalumu. „Kas jis – slaptasis agentas, komunistas ar tiesiog darbininkų mylėtojas?“ Atmetame pirmus du ir paliekame tą mylėtoją. Skaitykite toliau

Kaip poetę-reklamščikę į Prokrusto lovą grūdo

Perskaičiau labai įdomų interviu su Ilze Butkute, dirbančia reklamos srityje ir rašančia eiles. Ji neseniai išleido patarimų knygą darbuotojoms, kurios greitai neteks darbo, apie tai, kaip išsikovoti kuo daugiau iš darbdavio ir išvengti išnaudojimo. Interviu pasirodė žurnale „Moteris“ – turbūt progresyviausiame į moteris orientuotame žurnale Lietuvoje. Todėl truputį nusviro rankos matant, kaip žurnalistė, tam tikru būdu tarsi flirtuodama su pašnekove, stumia ją apibrėžti savo santykį su stereotipais. Neklijuodama etikečių, leisdama pašnekovei atskleisti savo individualybę, bet visgi nė per žingsnį neatitrūkdama nuo stereotipų ir taip tarsi patvirtindama jų aktualumą. Skaitykite toliau