Žymų Archyvai: turgus

Įdomioji statistika ir truputis Briuselio

Per pastarąjį mėnesį net penki šio tinklaraščio skaitytojai jį surado įvedę paieškos žodžius „daiva repeckaite izraelis vedybos“ – stebiuosi, kad šitaip identiškai ieškota. Deja, Izraelyje praktiškai nė vienų vedybų nemačiau ir papasakoti negaliu.

Briuselis šįkart nustebino tuo, kad Rue de Brabant, kuri prieš dvejus metus man įkūnyjo„ rytietišką“ turgų, dabar visai kitokia – daug juvelyrikos, drabužių, buities prekių parduotuvių, beveik nebėra tų mažų linksmų parduotuvyčių, kur rasi visko nuo kruopų iki šviestuvų. Rytoj planuoju stebėti demonstraciją už Belgijos vienybę (šalis jau pusmetį neturi nacionalinės vyriausybės). TIkiuosi, bus, apie ką rašyti.

Įdomiausias nutikimas buvo, kai, apžiūrinėjant lentynas parduotuvėje, turkas pardavėjas paklausė, ko ieškau, ir, išgirdęs, kad norėčiau rasti kiek kitokios duonos, užklausė: „Ar jūs iš Lenkijos?“

Briuselis, antras kartas

Balandžio 9

Su šeimininkų, pas kuriuos apsistojau, pagalba įsigijau mėnesinį bilietą ir įkroviau pinigų į telefono kortelę, todėl jaučiuosi beveik briuselietė 😀 Pastebėjau, kad kai ko kainos kaip litais, tik eurais 🙂 O bet tačiau kai kurie dalykai, pavyzdžiui, šviežios braškės ar obuoliai, gerokai pigesni nei Vengrijoj. Apžiūrėjau keletą mielų spalvotų saldaininių namukų, kai netingėsiu, įkrausiu foto. Taipogi pamaklinėjau ES kvartale, pasivaikščiojau parke su šeimininke, žodžiu, subalansuota diena. Mane suparino tik tai, kad, nepaisant to, jog moku kelias išgyvenimo frazes prancūziškai, kai atsitrenkiu į ką nors metro ar kai šeimininkas man kažką prancūziškai pasako, kažkodėl noriu atsakyti vengriškai… Kažkaip ši kultūra įaugo į mane labiau nei galvojau. Būtų daugiau nei juokinga, jei vidury Briuselio metro į kažką atsitrenkusi pasakyčiau „bocsanat“, o kol sugalvoju prancūziškai, jau nebelieka prasmės to sakyti išvis… Skaitykite toliau

Kijevo blyksniai

Pažintis su Kijevu prasideda anksčiau, nei pro lėktuvo langą bandome žvilgsniu apibrėžti jo kontūrus. Ji prasideda nuo slaviškai pasidažiusių stiuardesių, kurios mums neduoda imigracijos kortelių, kol nepaprašome, nes nelaiko mūsų užsienietėmis. Ji prasideda nuo karštos vištienos gabaliukų su daugybe bulvių dosnių avialinijų lauknešėlyje. Nuo pusiau suprantamų užrašų.

Mus sutikusi komanda bando visu kuo įrodyti, kad bus įdomu, turininga ir tvarkinga; Vakarų europiečiai paskutiniu punktu ryškiai abejoja. Suomijos švedas juokauja, kad ukrainiečiai neskiria autobuso nuo saunos – už nekantrumą jam vėliau teks brangiai sumokėti. Nesulaukęs instruktažo dėl nepatikimų bankomatų, jis ilgai putojosi, kai vienas iš tų aparatų nesiteikė jam duoti pinigų. Skaitykite toliau