Kintanti darbo vertė visuomenėje

Naujos darbo formos

Čia yra daugiausiai mano pamintijimai, bet taip pat – Zuora vadovo ir istoriko tezės. Čia – svajonių darbo ir profesinės aistros ideologijos kritika. Agentūra Eurofound atliko tyrimą apie ES šalyse plintančias lanksčias darbo formas.

Mindaugas Indriūnas interviu Euroblogui teigia, kad, sukūrus tinkamus įrankius, bus galima darbą mainyti į būsimo projekto vertės dalį:

Tarpusavyje mainomos sub-kriptovaliutos [panašiai kaip bitcoinai – aut.past.] gali būti sugeneruotos kiekvienam daiktui, taigi kiekvienas daiktas gali turėti savo „akcijų“. Jos gali turėti vertę, priklausomą nuo paties daikto vertės…

Prieš kelerius metus Naujosios kairės 95 kvietimu Lietuvoje apsilankęs dr. Jakob′as Rigi Delfi teigė, kad tokie vertės mainai galėtų vykti ir savanoriškai.

Euroblogas išleido mano interviu su maltiečiu Neville’iu, kuris, panašiai kaip aš, siekdamas savo tikslų, svyruoja tarp samdomo darbo ir darbo savarankiškai.

Dažnai kuo mažiau darbe prasmės, tuo daugiau pinigų. Ieškodamos prasmės, kai kurios dirba savanoriškai. Eurobloge – vienas iš mano tekstų apie savanorystę: „Savanorystės kaip linksmos ar naudingos, bet kuriuo atveju savirealizacinės veiklos įvaizdis jai padarė meškos paslaugą, prieš keletą metų diagnozavo mokslininkas Modestas Grigaliūnas. Savo disertacijoje apie savanorystės skatinimo komunikaciją jis aptiko, kad savanoris įsivaizduojamas kaip išimtinai jaunas žmogus, vedamas jaunatviškos energijos, idealizmo ir gausių laisvo laiko „atsargų“. Todėl pritraukti jaunimo į veiklas, kuriose mažiau tiesioginio „smagumo“ nei renginiuose, tapo sunkiau. Šias įžvalgas papildo Raudonojo kryžiaus savanorių pasakojimas, kad senjorams dažniau padeda vyresnio amžiaus žmonės, esą jaunimą labiau traukia apmokama savanorystė užsienyje.“

Darbo suprekinimas, darbuotojų išnaudojimas

Mano pamąstymai apie žaislinių darbų reiškinį (angl. playbour) sulaukė labai daug teigiamų atsiliepimų. Šiame tinklaraščio įraše – šaltiniai ir citatos iš straipsnių apie šį reiškinį.

Ši lentelė rodo, kad Lietuvoje pirmaisiais krizės metais padaugėjo nedirbančio ir nesimokančio jaunimo. Lyginamieji duomenys atskleidžia, kodėl asmenys neieško darbo (dėl sveikatos, šeimyninių aplinkybių ir pan.).

Tailande tyrinėjau amatininkių padėtį. Vienai paskaitai teko sukurti infografiką apie darbo santykius Rytų Azijoje.

Darbo migracija

Krizės sąlygomis keitėsi migracijos iš Vidurio ir Rytų Europos šalių tendencijos, bet ar žinojote, kad iš karto po įstojimo į ES lietuvės buvo vienos rečiausiai keičiančių gyvenamąją vietą dėl darbo?. Čia bandau skaičiuoti, kaip laike kinta nedarbas ir kaip – emigracija. Esė su pastebėjimais apie keliaujančias darbo migrantes iš Lietuvos tapo mėnesio skaitomiausiu tekstu Eurobloge.

Maltoje 2018 m. apžvelgiau pragmatišką požiūrį į migrantes kaip išteklius, požiūrį, kurio alternatyva, panašu, yra opozicijos auganti ksenofobija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.