Antradienį mirė žinomas Izraelio tapytojas Aleksandras Bogenas. Prieš beveik metus dar turėjau progos jį pakalbinti apie kūrybą ir ryšius su gimtine Vilniumi. Interviu yra čia.

Skubu paplatinti NK95 pareiškimą dėl prekybos centrų oligopolijos. Komentuokite čia arba NK tinklalapyje – užsukime diskusiją.

Prezidentė pamiršo daugumą – pažemintus ir nuskriaustuosius

Naujosios Kairės 95 (NK95) ir “DEMOS” kritinės minties instituto priminimas Lietuvos Respublikos prezidentei

Pirmadienį į susitikimą pakviestiems keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovams Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė pelnytą kritiką ir priminė jiems apie moralinę ir socialinę prekybininkų atsakomybę. Prezidentė pareikalavo, kad didieji prekybininkai surastų būdų sumažinti maisto kainas, bet visos naštos neperkeltų ant tiekėjų pečių. Tačiau Prezidentė pamiršo paminėti, kad taipogi negalima eilinį kartą naštos užkrauti ir darbuotojams. Lietuvos Prezidentės paskelbtas karas maisto kainoms yra svarbus politinis žingsnis, tačiau jame slypi niekur viešoje erdvėje neaptarinėjamas pavojus: ekonomika gali dar labiau smukti, nes gyventojų perkamoji galia mažėja ne tik dėl kainų didėjimo, bet ir dėl nuolat mažėjančių algų.

Po prekybininkų susitikimo su Prezidente išsakyta mintis, kad prekybos tinklų vadovai ieškos „vidinių resursų“ maisto kainoms sumažinti. Tačiau ar galime sau leisti naiviai tikėti, jog bus sumažintos pelno maržos? Kaip rodo praktika, prekybininkų „vidiniai resursai“ – tai beveik visada alinantį darbą už grašius dirbantys kasininkai, krovėjai, kulinarai, apsaugininkai. Būtent darbuotojų sąskaita prekybos tinklai šalina krizės padarinius ir sumažėjusius pelnus..Beteisiai supermarketų darbuotojai jau metai po metų „atpirkinėja“ visas supermarketų klaidas ir nuostolius. Net jei nuostoliai parduotuvėje patiriami dėl aukščiausio rango vadovų klaidų, algos karpomos kasininkams. Darbuotojai taip pat neretai apmoka nurašytų ir sugedusių prekių nuostolius, kompensuoja įmonei pirkėjų sugadintą įrangą ar pavogtas prekes. Tačiau būdami beteisiais matyt nelabai rūpi ir šalies vadovei, kuri ne taip seniai, vienoje iš konferencijų, yra pareiškusi, kad mūsų šaliai nereikalinga gerai organizuota darbo jėga ir stiprios profsąjungos, nes jos tik pridaro daugiau problemų.

Prezidentė pamiršo, kad ekonomikos pagrindas ne tik konkurencija, bet ir perkamoji galia. Ketvirtadienį konferencijoje M. Romerio universitete Prof. R. Lazutka paminėjo šiurpią statistiką, kad 24% privačiame sektoriuje dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą. Verta priminti Prezidentei, kad “Maxima”, “IKI”, “Norfa” ir “Rimi” yra ne tik mažmenines prekybos kainas diktuojantys oligopolininkai. Šios įmonės taip pat yra didžiausi, beveik šimtą tūkstančių žmonių įdarbinantys Lietuvos darbdaviai. Todėl jie netiesiogiai diktuoja rinkai ne tik prekių kainas, bet ir darbo algų standartus. Nuo krizės pradžios prekybos tinklų darbuotojų profsąjungų skaičiavimais algos sumažėjo 30-40 proc., vyko masiniai darbuotojų atleidimai, didėjo likusių darbuotojų išnaudojimas.

Ekonomikos teorija moko, kad vienas svarbiausių krizės faktorių – sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Problema ne tik tai, kad žmogus negali nusipirkti pieno už 3 litus. Problema tame, kad ištisus dešimtmečius stambiausi darbdaviai, naudodamiesi valdžios abejingumu ir profsąjungų silpnumu, beveik nedidino darbuotojų algų. Gilėjančią spragą tarp gaunamų atlyginimų ir vartojimo iki šiol kamšė įvairiausi kreditai ir… emigracija.
Lietuvoje tarp daugiausia žmonių įdarbinančių įmonių nėra vakaruose savaime suprantamos kasmetinės algų indeksavimo praktikos, o kolektyvinių susitarimų skaičius yra beviltiškai mažas. Lietuvoje nėra nė vieno (!) sektorinio kolektyvinio susitarimo. Tai reiškia, kad joks darbdavys nesiims algų didinimo vien todėl, kad jo konkurentai nedarys to paties. Už sektorinių kolektyvinių sutarčių atsiradimo skatinimą yra tiesiogiai atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kitaip tariant, tai valdžios pareiga, ir šios problemos neįmanoma nurašyti rinkos dėsniams, nematomai rankai ar kitoms laisvosios rinkos dogmatikų „šventosios karvėms“. Laikome nedovanotina, kad krizės sąlygomis, dangstantis liberalizacija, toliau bloginamos pažeidžiamiausiųjų darbo sąlygos, ir kviečiame, užuot tarusis tik su stambiausiais darbdaviais, atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius.

Per vieną e-konferenciją gavau tokį pranešimą, pasidalinu:

2010 metų rugsėjo 22 d. buvo įsteigtas Baltijos – Amerikos laisvės fondas (The Baltic American Freedom Foundation, BAFF), siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos studentams dalyvauti stažuotėje JAV ir  artimiau susipažinti su JAV verslu. BAFF yra privati struktūra. Ji suteikia puikias galimybes talentingiems Lietuvos studentams, dėstytojams ir tyrinėtojams dalyvauti verslo stažuotėse, studijų programose ir tyrinėjimų procesuose Jungtinėse Valstijose.

Viena pagrindinių sąlygų pretendentams – pasibaigus stažuotei JAV, grįžti į Lietuvą  ne trumpesniam, kaip 2 metų laikotarpiui, ir čia dirbti  pritaikant įgytas žinias.

Kviečiami dalyvauti visi ypač gerai besimokantys studentai! Esamieji arba busimieji geriausių verslo mokyklų, mokslo ir technologijų programų dalyviai, teisės ir medicinos studentai, kurie mokosi ypač gerai.

Kviečiame visus, kurie norėtų dalyvauti šioje programoje, susipažinti su detalia informacija, kurią rasite adresu www.BalticAmericanFreedom Foundation.org

Siekdami gauti stipendijas, teikite paraiškas. Paskutinis teikimo terminas – 2011 m. balandžio 1 d. 16 val.

Štai naujausi Eurostat duomenys apie vidurkį, kiek vaikų turi 20-40 metų amžiaus europiečiai.

Šaltinis: Eurostat

Ryškia salotine spalva pažymėtas ES vidurkis, oranžine – Lietuva, žalsva – šalys, kuriose vyksta natūrali kartų kaita. Žinoma, prisideda vaikai, kurių susilaukia vyresni ir jaunesni žmonės. Kaip matome, daugiau vaikų šioje amžiaus grupėje turi turtingų valstybių, turinčių išplėtotą socialinę politiką, gyventojai. Vokietijoje motinystei/tėvystei sąlygos nepalankios, taigi gimstamumas vienas žemiausių. Lietuva maždaug atitinka ES vidurkį.

Mokslininkai atrado naują kalbą, o LRT išrado naują kalbų grupę: “tibetiečių-burmano”. Delfis nekritiškai nusikopijavo šitą kvailystę. O tekste net angliškai pateiktas jos pavadinimas, kad net arkliui būtų aišku: Tibeto-Burman = tibetiečių-birmiečių. Turbūt lietuvių ir latvių šeimą reikėtų vadinti Baltiko kalbomis.

Apie kitas agentūrų reporterių vertimų vingrybes, kurių žiniasklaida, atrodo, net neperžiūri, rašiau čia.

Seniai seniai užsiregistravau portale Klasė.lt. Tiesą sakant, niekada jo pernelyg nenaudojau, bet kažkaip neišsitryniau. Per tą laiką jame įvyko visokiausių pokyčių. Klasė.lt tapo bendros platformos “E-pasas” dalimi. Na, ką darysi, užsiregistravau kaip E-paso vartotoja. Toliau nesinaudojau portalu, nes viskas persikėlė į Facebook, bet peržiūrėdavau el. paštu atsiunčiamas naujienas. Anot tinklalapio, “Šiuo metu su savo ePasu galite jungtis prie visų www.klase.lt posistemių (Mano klasė, Mano grupė, Mano bičiuliai, Mano pažintys), prie skelbimų svetainių www.skelbimai.lt ir www.skelbikas.lt, svetainės studentams ir moksleiviams www.studijos.lt, portalo mamoms www.mama.lt, video svetainės www.supervideo.lt, prie skundų svetainės www.skusk.lt, prie orų svetainės www.orelis.lt, taip pat prie www.daineles.lt, www.tostai.lt, www.zaiskim.lt, www.valiutos.lt”. Tiesą sakant, taip ir neužfiksavau, kada Klasė.lt naujienlaiškį su pagrindiniais bendraklasių veiksmais ėmė papildyti E-paso naujienlaiškis, ir kada pastarasis tapo kažkada neblogo, bet dabar į “Respublikos” lygį nusiritusio Balsas.lt portalo naujienlaiškiu. Portalą seniai nustojau skaityti – tos kelios tikros naujienos nevertos kapstymosi po mėšlynus. Balsas.lt priglobė visokius kraštutinius dešiniuosius ir net atvirus nacionalistus. Tačiau vakar gautas naujienlaiškis pranoko pats save. Gavau laišką nuo E-pasas sistemos, pavadinimu “Krizė Lietuvoje paankstino studenčių-prostitučių darbą”. Continue Reading »

Nežinau, ar kas nors vyko mokyklose. Savojoje rugsėjo 23-ųjų neatsimenu. Nežinau, ar kas nors vyko kapinėse, nes nesidomėjau. Prieš porą dienų atlikau interviu (laukite rezultato) apie tai, kodėl Lietuvai nesiseka taikytis su savo atmintimi. Dėl to taikymosi, tai visko tiek daug, kad žmogus ir nupušti gali, ką jau ten valstybė… Ir aš anaiptol nepretenduoju į galinčius kažką svaraus pasakyti. Kažkada turėjau idėją pasisiūlyti vesti Holokausto dienos istorijos pamoką savo buvusioje mokykloje, bet paskui pagalvojau: ai… O juk tyla labiausiai ir susideda iš “ai”.

Netylėjo užtat portalas Bernardinai.lt – net trys komentarai: Andriaus Navicko, Zigmo Vitkaus ir Vytauto Landsbergio. Gerai, kad rašo. Bet mane visada nepatogiai pasijusti priverčia vienas daugumos rašinių apie Holokaustą aspektas. Kažkodėl tiek Lietuvos politikai, tiek publicistai, tiek šiaip visokie žmogos visada skuba pabrėžti, kad Holokaustas sunaikino intelektualiai turtingą ir kūrybingą visuomenės sluoksnį, Lietuvą praturtinančią kultūrą ir “mūsų” piliečius. Kitaip – nė pro kur, visa tai būtina paminėti. Nors šie įvaizdžiai įtaigūs ir tikriausiai veiksmingi (atspirties taškas – (neo)nacių teiginiai, kad buvo sunaikinta “mažiau, nei rašoma” svetimos kultūros asmenų), man jie problematiški ir verčia susigūžti.

Continue Reading »

Dabar galite sekti mano greitas naujienas per Twitter: http://twitter.com/daiva_hadiva

Lietuvių ir anglų kalbomis. Užsiprenumeruokite!

“Atgimimas” paklausė mano (ir ne tik, spėju) seniai seniai duoto pasiūlymo ir savo svetainėje sukūrė profilį kiekvienam skiltininkui. Nuo šiol visus mano komentarus galite skaityti čia. Sudėti tik šių metų, užtat nuolat pildomi.

Sukruskite – galima gauti pinigų ir užsitikrinti tarptautinę publikaciją. Paskelbtas štai toks konkursas Vidurio ir Rytų Europos piliečiams, neseniai apsigynusiems disertacijas. Subalansuota socialiniams mokslams.