Žymų Archyvai: biurokratija

Lytinis švietimas kaip viešosios politikos sritis

Turėčiau užsiimti visai ne tinklaraščiu, bet sudomino šis tekstas. Autorė lygina „biurokratinės“ pakraipos lytinį švietimą su religinės/vertybinės pakraipos lytiniu ugdymu, neslėpdama, kurį propaguoja. Pabaigoje ji siūlo „specialistų“ parengtas lytinio ugdymo programas ištraukti iš stalčių ir naudoti. Spėju, kai kurie iš Jūsų sakys, kad tokiems autoriams neverta gaišti laiko, kiti teigs, kad čia yra teisinga pozicija ir mano kritika – feministinis kabinėjimasis, bet pirma siūlau paskaityti šį tinklaraščio įrašą iki pabaigos. Beje, kai rašau, mechaninis pirštų įprotis vis stumia vietoje šaknies „lyt-“ rašyti „lyg-“, prie to dar sugrįšime.

Skaitykite toliau

Medikobiurokratija

Vakar gydytojai (primenu: esu registruota valstybinėje įstaigoje) pasakiau, kad panešiojus sunkią kuprinę pastaruoju metu skauda klubo sąnarį. Į tai ji atsakė: „O ką, pamiršai, kad tavo stuburas pakrypęs?“ Porą kartų mirktelėjusi iš netikėtumo, pabandžiau mandagiai pasakyti, jog iš šio teiginio logiškai seka, kad reikėtų gydyti. Į tai ji atsakė, kad poliklinikoje tokios paslaugos neteikiamos, turiu ieškoti pati.

Iki šiol neatpratau stebėtis tokiu cinizmu. Pagal jos logiką išeina, kad turiu dvi išeitis: 1) lietuviška išeitis – pasikarti, nes su amžium sveikata tik blogės, 2) buržujiška išeitis – eiti į privačią kliniką, susimokėti ir gauti paslaugas. Nesuprantu, ką daro žmonės, kurie neturi pinigų ne tik gydytis privačiose klinikose, bet ir „pagarbaus“ kyšio gydytojams nupirkti? Nejaugi valstybinės įstaigos reikalingos tik tam, kad pasakytų žmogui „tu sergi“, ką žmogus ir pats žino, ir pasiųstų kuo toliau?