Bendravimas socialiniuose tinkluose: kaip elgtis geriau?

Kodėl socialiniuose tinkluose lengviau pasielgti nejautriai ir neatsargiai? Apie tai susimąsčiau, įsivėlusi į konfliktą. Jo pasekmės buvo proga kai ką permąstyti ir patobulinti. Norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais ir pakviesti komentaruose pasiūlyti daugiau šaltinių ir įžvalgų.

Iš socialinių tinklų gaunu daug naujų idėjų, įkvėpimo ir nagrinėtinų temų, todėl kasdien juos naudoju, nors ir labai kritiškai žiūriu į jų verslo modelį. Kadangi nuolat šviečiuosi apie emocijų valdymą, paskutiniais metais laikiau save pakankamai stipria, kad neleisčiau negatyviam socialinių tinklų turiniui naujienų sraute manęs paveikti ar išprovokuoti, todėl nieko neunfollowinau, net jei jų įrašai būdavo toksiški. Tačiau tam tikri įvykiai šiek tiek išmušė iš vėžių, sukėlė įtampą ir nė nepajutau, kaip tinkle Facebook pasielgiau spontaniškai ir neapgalvotai – dėl to gailiuosi.

Naujienų sraute pamačiusi vienos akademikės, mėgstančios tyčiotis iš įvairių žmogų, eilinį įrašą, viešai suabejojau viena jo detale. Nors paprastai į diskusijas veliuosi tik tada, kai turiu daug informacijos, paneigiančios išsakomą mintį, šiuo atveju taip nebuvo. Tiesiog neseniai buvau plačiau apmąsčiusi ir aprašiusi su ta detale galimai susijusią tendenciją. Minėtai akademikei komentaras pasirodė anaiptol ne smulkmena, o sąmoningas planas viešai klibinti pasitikėjimą ja ir jos išsakomomis įvykių versijomis, ją pažeminti.

Dr. Nida Vasiliauskaitė yra rašiusi, kad socialiniai tinklai leidžia su ištarmėmis elgtis kaip su tekstu, savaičių savaites analizuoti, narstyti, demaskuoti jų logines klaidas, atsiribojus nuo neverbalinių užuominų ir tarpasmeninio bendravimo ritualų. Jos nuomone, tai teigiamai veikia diskusijų kultūrą, Tačiau tekstas dažnai turi potekstę ir kontekstą. Šiuo atveju, nors ir magėtų sakyti, kad aš diskutavau tik su tekstu, negaliu neigti, kad po mano parašytu tekstu yra ir potekstė – aš kartais abejoju įrašo autorės išsakomomis įvykių versijomis. Taip pat yra ir kontekstas – mes jau anksčiau esame susiginčijusios, tarp mūsų nėra geranoriškumo. Dėl potekstės ir konteksto įtampa eskalavosi. Kai asmeniškai atsiprašiau jos, ji tai priėmė kaip vengimą palikti ją ramybėje ir mane užblokavo.

Po šio nutikimo skyriau laiko savirefleksijai ir sąmoningumui (mindfulness). Nors konfliktas nepakeitė mano nuomonės, kad mano tekstas yra teisingas, dėl jo konteksto aš savo įsitraukimu į diskusiją nieko nepakeičiau ir nepagerinau. Priešiškumas tik pagilėjo, tikriausiai įskaudinau minėtą žmogą ir man dėl to labai gaila. Tai buvo galima numatyti, tad kodėl to nepadariau? Kodėl vis tiek susigundžiau pasisakyti? Ką aš jaučiu, kai Facebook sraute perskaitau ką nors erzinančio ar toksiško? Kodėl tai jaučiu? Ar dėl to, kad ištarmė atrodo taip arti – ne kažkur viešojoje erdvėje, iš kurios galima pareiti namo, o mano telefone, kuris visados su manimi? Ar dėl to, kad taip lengva leptelėti kažką – bet ką? Ar trokštu būti teisi? Jaustis teisi? Atrodyti teisi?

Paieškojusi šaltinių apie socialinių tinklų poveikį, radau labai įtikinamą versiją, kad socialiniai tinklai veikia kaip alkoholis. Jų struktūra atpalaiduoja, sumažina inhibicijas, todėl lengviau leptelėti kažką, dėl ko paskui gailimės. Kita versija – kad internete užmatytas negatyvumas išmuša mus iš vėžių ir „užkrečia“ – kyla noras kerštauti. Taip pat yra parašyta pamąstymų apie tai, kad turinio kūrimas socialiniuose tinkluose padeda atkreipti dėmesį į save, taip pat – skatina lyginti save su kitomis ir, kad ir kokie to palyginimo rezultatai, jaustis prasčiau.

Nepasakysiu nieko naujo, kad reikia devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti, nes socialiniuose tinkluose nesunku nukirpti trapias geranoriškumo gijas mūsų ir taip sudėtingame ir įtampų pilname pasaulyje. Jei turite kokių nors įdomių šaltinių apie diskusijas internete, pasidalykite komentaruose.

1 komentaras apie “Bendravimas socialiniuose tinkluose: kaip elgtis geriau?

  1. Ollex

    Nežinau, man tai geriausias būdas – užblokuoti. Nenaudoju nei fb, nei insta nei jokio kito soc. tinklo, nes paprasčiausiai negaliu savęs kontroliuoti. Aš tas tipas, kuriam iškart sukyla pyktis ir noras baisius komentarus rašyti. Visaip bandžiau – ir apeiti nepatinkančius postus ir tvardytis, bet niekas nepadėjo, kol tiesiog nepašalinau savęs iš visos tos erdvės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.