Darbai ir įgūdžiai

Kairiųjų žurnale Jacobin pasirodė postdarbo visuomenės idėjos kritika – ilgas straipsnis, bet rekomenduoju paskaityti. Jį skaitant, iškilo įvairių klausimų apie skaitytus filosofus – akivaizdžiai neatkreipiau dėmesio į kai kuriuos jų teiginius arba ne tas knygas skaičiau.

Tuo tarpu FB man priminė trejų metų senumo mintis, kurias surašiau ir po to nebegrįžau prie jų. Tai dar vienas argumentas rimtus dalykus kaupti čia, o ne FB. Mintis buvo tokia: postindustrinėje visuomenėje daugumą darbų apibūdina kurios nors iš šių užduočių dominavimas:

  • Gaminti (tai gali būti kūrybinis arba rutininis procesas): šią funkciją vykdo amatininkės, siuvėjos, programuotojos ir t.t.
  • Palaikyti: taisyti, išlaikyti kokybę, tikrinti (šis sektorius traukiasi materialių daiktų srityje, nes materialių daiktų vis mažiau taisoma, bet užtat vis daugiau darbų reikalauja palaikymo funkcijų internetinių produktų ar įvairių paslaugų srityje): šią funkciją vykdo automobilių remontininkės, skambučių centrų darbuotojos, programinės įrangos testuotojos ir t.t.
  • Įtikinėti ką nors pirkti: pardavimai, reklama, ne pelno siekiančios kampanijos, SEO ir kt.
  • Nurodyti ką nors daryti: vadovavimas, administravimas, mokymas, lobizmas ir kt.
  • Versti: ne tik lingvistine prasme, bet ir tarp skirtingų žargonų, kultūrų ir subkultūrų.

Bet kuriuo iš šių gebėjimų paremtas darbas gali būti tiek prasmingas, tiek žaislinis, tiek niekinis (bullshit job). Taip suklasifikuoti darbus įkvėpė perskaityta mokytojos istorija puslapyje Humans of New York. Pagalvojau, kad tokia klasifikacija, kaip ką tik aprašiau, daug prasmingesnė nei darbų skirstymas į fizinius ir protinius, aukštos, vidutinės ar žemos kvalifikacijos. Darbuotojos gebėjimų atitikimas išvardytoms funkcijoms daug daugiau pasako apie tinkamumą konkrečiam darbui nei įgytos žinios.

Darbe būna ir kilnesnių funkcijų: rūpintis, saugoti, kurti, ieškoti tiesos. Dėl jų dažniausiai mėgstame vieną ar kitą darbą, jos augina pagarbą tos srities darbuotojoms. Tačiau šios funkcijos vis dažniau virsta tik papuošimu rutinai, sudarytai iš anksčiau nurodytų funkcijų. Pavyzdžiui, didžioji dalis dėstymo yra nurodinėjimas, ką daryti, siekiant tam tikrų rezultatų, taip pat į dėstymą įeina vertimas (iš sudėtingos mokslinės kalbos į supaprastintą), įtikinėjimas (patrauklaus kurso kūrimas). Kaip neseniai pasakojau, laisvai samdomos žurnalistės rutina – vertimas iš biurokratinio, patirtinio ir mokslinio žodynų į publicistinį plius pardavimai (įtikinėti redakcijas užsakyti straipsnį) ir saviadministravimas. Gydytojų darbas dažnai taip pat yra tyrimų ir receptų administravimas su taisymo elementu.

Gaila, kad to nežinojau, būdama mokinė. Manau, būčiau kitaip rinkusis savo kelią. Pagal šias įgūdžių grupes lengviau keisti darbus – net ir tarp skirtingų sektorių. Taip pat tai būtų padėję išvengti tam tikrų idealistinių pasirinkimų, kuriems iššvaisčiau daug laiko. Kai rašiau apie tai FB, buvau bebaigianti kankinantį dėstymo nemotyvuotai auditorijai procesą, kurio dėka supratau, jog nenoriu, kad reikšmingą mano darbo dalį sudarytų dėstymas auditorijai, kuri manęs paklausyti renkasi iš pareigos. Dėstymui reikalingas gebejimas (ir pomėgis) nurodyti publikai, ką daryti. Todėl studentės dažnai mėgsta ir net garbina autoritariškas dėstytojas. Iš aukšto į publiką žiūrėjęs prof. Vytautas Radžvilas TSPMI buvo labai mėgstamas, o štai kelios labai horizontalią kolegišką atmosferą sukurti bandžiusios jaunesnės dėstytojos perdegė ir nesulaukė publikos įvertinimo. Taip pat labai populiarios būna verslininkės ir vadybininkės iš privataus sektoriaus, nes moka įtikinti, įteigti. Kartais į savo dalykus kviesdavausi privataus sektoriaus atstoves, ir studentės su pasimėgavimu jų klausėsi. Aš tuo tarpu nemėgstu nurodinėti, ką daryti, todėl bet kokios vadovaujančios pareigos (savanoriškos ar darbinės) visada privesdavo prie išsekimo ir gilaus nusivylimo.

Tokia funkcijų klasifikacija leistų paaiškinti ir reiškinį, kai itin abstrakčių mokslų absolventės nutaria imtis verslo ir kurti kažką labai paprasto. Akivaizdžiausias pavyzdys galėtų būti filosofiją baigęs Dominykas iš Keulė rūkė. Taip pat – pažįstamos socialinių mokslų absolventės, kurios save realizuoja nerdamos ar gamindamos saldumynus. Kaip rašė Matthew Crawford’as, palikęs darbą tyrimų centre ir nutaręs verčiau taisyti motociklus, daugiausia pasitenkinimo teikia darbai, kuriuose yra galimybė kažką kurti ar taisyti, o tai atlikus – matyti savo darbo poveikį (pvz., asmuo norėjo durų – pagaminau jas – einu gatve ir matau fasade savo gamintas duris, arba motociklas neužsivedė – pataisiau jį – motociklas užsiveda). Šiaip labai daug kas savo darbe ilgisi galimybės kažką gaminti arba taisyti, bet netrūksta ir darbuotojų, kurios kaifuoja gavusios progą vadovauti ar įtikinėti.

Daugybė problemų visuomenėje kyla dėl horizontalios ir vertikalios hierarchijų tarp mano išvardytų darbinių funkcijų. Horizontali hierarchija – tai kai, pavyzdžiui, nuobodus darbas biurokratijoje vertinamas labiau nei bandelių kepimas, nes biurokratė labiau išsimokslinusi už kepėją. Vertikali hierarchija – tai spaudimas, jei gerai sekasi kažkurioje srityje, pereiti joje į vadovaujančias pareigas. Dažnai kalbuosi su mokslininkėmis, taikomųjų tyrimų ekspertėmis, žurnalistėmis ir programuotojomis, kurios labai norėtų tobulėti savo srityje, o ne imtis vadovauti. Viename iš mano darbų paaukštinimas tapo galvos skausmu, o štai tarp žurnalistikos ir vertimų persijungti man visada buvo labai lengva.

Grįžtant prie Jacobin straipsnio, mano išvardytų įgūdžių skirtumai pasireiškia ir ne kapitalistiniuose mainuose. Visuomeninėje veikloje, bendruomenėse ar mėgėjiško meno kolektyvuose taip pat vienoms labiau patinka gaminti, kitoms – taisyti ar prižiūrėti, trečioms – vadovauti, ketvirtoms – įtikinėti. Vargstame, kai dirbame ne pagal savo stipriausią polinkį. Todėl bendrai veiklai (nebūtinai susvetimėjusiam kapitalistiniam darbui) sudėtingose visuomenėse organizuoti reikės pasitelkti šiuos įvairius gebėjimus ir pagal juos paskirstyti individualias veiklas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.