Mėnesio archyvas: sausio 2010

Pop dainų dekodavimas

Sąmokslo teorija apie Rihanna dainą „Umbrella“. Norit tikėkit, norit ne, kai kurie paaiškinimai skamba pritemptai, bet su išvadomis visiškai sutinku – per klipus į mūsų pasąmonę farširuojami visokie simboliai, kurių mes šiaip gal nevartotume. Pirmą kartą taip atidžiai pažiūrėjau klipą, kai kurių kadrų trumpas sumirgėjimas tikrai primena dvidešimt penktą kadrą…

Tiesa, man asmeniškai Jay-Z eilutės pasirodė akivaizdžiai apie krizę, tuo tarpu jų susiejimas su šėtonu – naivokas ir abejotinas. Reikia pripažinti, kad pop kultūra išnaudoja kiekvieną archetipinę (t.y. iš pasakų, istorijų ir t.t. iki skausmo pažįstamą) temą (išvarymą iš rojaus, raganas ir užkerėjimą, angelus, stebuklus, prisikėlimą…), todėl apsėdimas galėtų būti viena iš jų, nes tai jaudina, suteikia paslaptingumo. Apsėdimas kaip beprotiško įsimylėjimo metafora taip pat yra klišė, o šiuo atveju eilutės apie krizę leidžia ir tokią interpretaciją: sielos pardavimas velniui simbolizuoja parsidavimą stambiajam kapitalui, kurį pop kūrėjai kritikuoja maždaug tokiam lygmenyje kaip „Avataras“ kritikuoja JAV imperializmą.

Šabas, gal paskui pridėsiu daugiau

Viskas labai paprasta. Tingus rytas, saulė. Marškinėliai, bridžai ir įsispiriamos šlepetės. Sodri arabiška kava su prieskoniais terasoje. Knyga rankoje ir pro Jens’o Lekman’o melodijas ausinuke prasimušantis besipešančių kačių klyksmas ar iš kaimynų karaoke automato sklindančios dainos. Purplelių flirtas ant elektros laidų. Kuskusas su pomidorais, sumaišytas su trintų alyvuogių pasta ir šlakeliu neaštraus tabasco. Nepriekaištingas dangus, įrėmintas šiferio stogo su apačioj pakibusiais kregždžių atitikmenų lizdais, balkonus palaikančių vamzdžių, lietvamzdžio viršaus su išsiklaipiusia Dovydo žvaigžde ir mano terasos stogo kraštelio. Taip turi būti.

Partizanai-civiliai, naivūs rusai ir prostitucija

Nesusiję dalykai. Pirma, kad ir kaip būtų gaila partizanų, gal kas galėtų man paaiškinti, kas nemoka skaityti? Ar aš, mokiusis, kad nusikaltimai žmoniškumui – tai „sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuldinėjimai“, o genocidas – žudymas, žalojimas, mirtinų gyvenimo sąlygų sudarymas, prievartinis gimstamumo ribojimas, prievartinis vaikų perdavimas, padaryti siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei? Ar tie, kas įpaišo čia kad ir kokių patriotiškai svarbių, bet visgi sukarintų darinių narių žudymą? Manau, partizanams civilio statusas neturėtų galioti, kaip nekaip, tai buvo sukarintos grupuotės. Cituoju: „Pagal tarptautinę humanitarinę teisę asmenys, kurie dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinami kovotojais (combatant)“ (sukilėliai įeina į šią sąvoką). Na, gal čia tik straipsnyje keistokai suformuluota, gal apačioje esantis „backgrounder’is“ nesusijęs su partizanais, o tik priminimas, kad yra pareikšta kaltinimų ir nusikaltimais žmoniškumui…

Antra keista istorija. Negaliu atsižavėti antrašte, po kuria slypi straipsnis apie nelegalius imigrantus – „Į Lietuvą atšliaužė du naivūs rusai„. Nepasakysi, kad antraštė meluoja, bet atkreipkit dėmesį į formuluotes. Ašliaužė – lyg šliužai. Naivūs – kvaileliai. Ne „du vyrai“, kaip būtų parašyta apie lietuvius, ne „du nelegalai“, o, kas antraščių redaktoriaus/ės laikoma labai svarbu, du tam tikros tautybės atstovai. Tautybės, kuri, deja, Lietuvos viešajame diskurse neretai minima kontekste, kuriame lengvai gali atsidurti šliaužimas ir kvailumas. Na, kiek gi galima?

Žinelė apie Britijoj atliktą kokybinį tyrimą, kurią nusikopijavau iš Mildos S. Buvo tiriama vyrų lankymosi pas prostitutes motyvacija. Geriausiai rezultatus susumuoja šis sakinys: „Discovering the women were ­trafficked, pimped or otherwise coerced would appear not to be so ­effective. Almost half said they ­believed that most women in prostitution are victims of pimps […]. The men knew, to some extent, about abuse and coercion in prostitution – they weren’t operating under the ­convenient illusion that women enter the trade because they love sex.

CEU vasaros mokykla – pats laikas ruošti popierius

Artėja paraiškų pridavimo terminas į CEU vasaros mokyklą. Tai – didelis daugiadisciplinis ir tarpdisciplininis sambūris, į kurį kasmet pakviečiami ne tik CEU akademikai, bet ir mokslininkai iš pačių įvairiausių valstybių. Į šią poros savaičių vasaros mokyklą kviečiami visų pirma jauni akademikai, norintys gauti naujo įkvėpimo savo tyrimams ar dėstomiems kursams, doktorantai, bet taip pat – magistrantai ir magistrai, tyrimais užsiimančių institucijų ir privačių įstaigų darbuotojai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, žurnalistai ir kiti. Rytų europiečiams dažnai skiriamos stipendijos.

Skaitykite toliau

Atidaroma nauja kategorija – mokslai

Tadadadam tadadadam 🙂 Norėdama padaryti šį tinklaraštį ne tik savo narcisizmo iškrova, o ir kažkuo, kas būtų naudingas žmonėms. Idėja skelbti man prieinamas žinias apie studijas kilo po diskusijos, kurią užkūriau savo feisbuke paplatinusi nuorodą į šį straipsnį.

Taigi iškilmingai atidarau kategoriją „Mokslai“, kurioje skelbsiu naujienas apie studijų galimybes įvairiose šalyse, savo ir kitų patirtis įvairiose akademinėse sistemose ir pan. Tikiuosi, bus naudinga.

Kažkada daviau tokį ilgą ir išsamų interviu, iš kurio išlesiojo turbūt ‘sultingiausias’ citatas. Lieku prie nuomonės, kad puiku bakalaurą baigti Lietuvoje, bet ten, kur jau prasideda mokslinė veikla, reikia ieškoti, kur tai daryti kokybiškiau.

Apklausa: merginų pavardžių trumpinimas socialiniuose tinkluose

Man kaip sociologei pasidarė įdomi tendencija merginoms savo feisbuke trumpinti pavardes, paprastai iki vieno skiemens. Jei jūs nieko prieš, norėčiau užduoti kelis klausimus apie šitą veiksmą.

  • Kaip pasirenkate, kaip trumpinti? Kodėl palikti būtent tiek raidžių, kiek paliekate? Ar pagalvojate apie skambesį, palikdamos tam tikrą raidžių skaičių? Ar manote, kad jūsų pasirinkta pavardė skambesnė už tikrąją? Skamba žaismingiau? Primena trumpas įsimintinas garsenybių pavardes?
  • Kodėl soc. tinkluose naudojate sutrumpintą pavardę? Beje, ar naudojate tokią pat formą visuose soc. tinkluose? Ar taip bandote išvengti lietuviškų raidžių vartojimo? Ar manote, kad lietuviškos pavardės apskritai per ilgos, sunkiai ištariamos, sudėtingos įsiminti užsieniečiams? Ar jums tiesiog patinka, kad sutrumpinta pavardė skamba universaliau, tarptautiškiau? Geriau dera prie vardo?
  • Ar manote, kad jūsų bendraklasiai, kolegos, etc. gali jus čia surasti su sutrumpinta pavarde? Gal ji lengviau surandama užsieniečiams draugams? O gal jums išvis neaktualu, kad kas nors jūsų čia ieškotų, tiesiog palaikote ryšį su draugais, kurie jau prijungti prie draugų sąrašo?
  • Ar kada nors pagalvojote apie pavardės keitimą? Sutrumpinimą iki ‘feministinės’ formos? Ar dar kur nors pasirašinėjate sutrumpinta pavarde?
  • Jei turite seserų, kokias pavardžių formas jos naudoja soc. tinkluose?

Atsakykite komentarais ar man asmeniškai (priimu atsakymus ir per FB, frype :)) Taip pat būtų labai įdomu, jei persiųstumėte klausimus kitoms merginoms, trumpinančioms pavardes soc. tinkluose 🙂 Ačiū

V.Landsbergis mintija apie vaikus

Atsitiktinai radau šiuos garsiojo nepriklausomybės veikėjo pasisakymus apie gyvenimo prasmę ir Vakarų civilizacijos bėdas. Nekalbėsiu apie pagraudenimus, kad demografijos imsis „visokie juodukai su skarelėmis“. Šiuo atveju man įdomiau tai, kaip profesorius dalyvauja tipiškame kalbėjime apie vartotojišką visuomenę.

Visiškai nesislėpdamas, V.Landsbergis teigia, kad gyvenimo prasmė yra darbas ir vaikų auginimas. Teisėtas pareiškimas, kai kalbama apie save, betgi šiuo piktinimusi jis rodo, kad nori šiuos du pasirinkimus universalizuoti. Tampa visai nebesvarbu žmogos pašaukimas ir pasiruošimas prisiimti tokias atsakingas pareigas kaip neseniai gimusių žmonių auginimas ir ugdymas (apie tai – ankstesniame įraše). Bet čia ilga kalba. Labiausiai mane asmeniškai nervinantis dalykas yra tai, kad V.Landsbergis visus, nejaučiančius pašaukimo auginti vaikų ir negarbinančius darbo kaip savo buvimo žemėje įprasminimo, automatiškai nurašo į „vartotojus“. Apie panieką vartojimui ir vartotojams išsamiai rašo Karolis savo tinklaraštyje. Jei nesutinkate su konkrečiais jo teiginiais, kreipkitės tiesiogiai į jį komentarais 😉

Kaip sužinotumėte, kokios V.Landsbergio vertybės? Greičiausiai yra du būdai: pirmas – pasiklausti jo paties, antras – žiūrėti, kiek tai, ką jis deklaruoja, atitinka jo elgesį. Jokiu būdu nesutiksiu, kad apie asmens vertybes galima spręsti tik užmetus akį į jo/s elgesį. Galbūt kažkam plaukimas nėra didžiausia vertybė, bet įkritęs į upę, žmoga plauktų. Tuo tarpu V.Landsbergis bando įtikinti, kad jei asmuo vartoja daug televizijos ar vaikšto į klubus, tai „televizija ar klubai tampa aukščiausia laimės viršūne“ ir pakeičia jo propaguojamas vertybes. Tai yra labai tipiška laikysena, kalbant apie vadinamąsias mases. Apie save ar panašius į save kalbantysis taip nesakytų. Pvz., jei kas matė V.Landsbergį besimėgaujant, tarkim, raudonu vynu, jie nedrįstų teigti, kad profesoriui tai aukščiausia laimės viršūnė. Ir pats profesorius norėtų, kad jo paties kas pasiklaustų, kas jam yra ta viršūnė. Šiame tekste jis pats pasako: bent viena iš laimės viršūnių yra vaikų auginimas. Tačiau tikimybė pamatyti profesorių besimėgaujantį taure vyno ar kuo kitu (nežinau, ką jis mėgsta) yra daug didesnė nei pamatyti jį besirūpinantį vaikais. Todėl kas nors, žiūrintis iš šalies, galėtų padaryti tokią pat išvadą, kokią jis daro apie „mases“, kad vynas politikui yra laimės viršūnė. Darydamas išvadą apie kitus žmogas, jis neklausia ir nesiremia jokiomis apklausomis apie tai, kas žmonėms svarbu, tiesiog daro išvadas, kad anapus jų vartojimo struktūros nieko nėra, tuo tarpu anapus viešai matomos jo vartojimo struktūros slypi turtingas vidinis pasaulis. Be kita ko, įsivaizduojama, kad spontaniškos, emocinės ir kūniškos pramogos yra kažkokių suplanuotų vertybinių pasirinkimų pasekmė.

Tačiau pamąstykime ir kitu lygmeniu. O kas, jei taip? Kas, jei televizija ir klubai yra aukščiausia laimės viršūnė? Kas, jei daugybei visuomenės narių neprieinamos jokios kitos pramogos? Kas, jei, skirtingai nei europarlamentaro, šiems visuomenės sluoksniams prieinamas kasininko/ės, padavėjo/s, mokytojo/s darbas reiškia stresą ir išnaudojimą, o ne malonumą? Kas, jei vaikų auginimas neteikia malonumo ir ‘pramogos’, nors tu ką? Kas, jei vadinamoji aukštoji kultūra niekaip neišmoksta tapti demokratiškesnė, suprantamesnė ir finansiškai įkandamesnė? Ir kas, jei iš tiesų po ilgos darbo dienos (ir vaikų priežiūros), nors priplok, išeina žiūrėti tik „Sexą ir miestą“, o ne kokią giliamintišką analitinę laidą? Tai ką daryt?

Valstybė ir vaikai

A.Račo tinklaraštyje skaičiau jo nuomonę apie susiorganizavusių tėvų surengtą ‘laidotuvių’ akciją prie prokuratūros, kuria norima pošiurpiu būdu pasakyti, kad tėvystė ir motinystė yra toks šventas reikalas, kad jei ja užsiimantis žmogus sukčiauja, neturi būti baudžiamas. Visiškai sutinku su A.Raču, kad neleistina valstybės pastangomis užtikrinti, kad aukštesniosios-viduriniosios klasės asmenys toliau liktų aukštesniojoje-viduriniojoje klasėje, kai tuo tarpu esą trūksta pinigų varganoms bedarbių pašalpoms. Žinoma, yra ir kitų niuansų.

Skaitykite toliau

Susizgribo

Po publikacijos „Lietuvos ryte“ (2010 m. sausio 6 d. / Dalia GUDAVIČIŪTĖ: Bedarbiams – plėšikų ir vagių etiketė) lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą, ar savigynos kursų reklama nediskriminuoja bedarbių. Aš apie tai rašiau dar rugsėjį. Tiesa, tai buvo komentaras, neįvardijęs konkretaus sporto klubo, nes tuomet man rūpėjo kitkas – bendresnės tendencijos. Džiugu, kad valstybinės institucijos susiprato patikrinti bent jau tada, kai apie tai parašė didelis dienraštis.

Dar truputis iš žiniasklaidos temos.

Skaitykite toliau