Keisčiausios gyvenime Kalėdos

Sveiki, su Kalėdomis visus, kad švenčia ar kam šiaip gera per šią šventę.

Na, turbūt nenustebinsiu, kad mano pirmosios Kūčios ne Europoje buvo labai keistos, bet galiausiai baigėsi gražiai. Draugai krikščionys iškurnėjo į Betliejų, o aš tuo tarpu turėjau net du akademinius susitikimus. O po to visą laiką praleidau prie interneto, plepėdama su A. ir A. Iš Lietuvos kilusi M. trumpame pokalbyje sakė, kad prisiminė, jog dabar Kalėdos, tik kai mama paskambino ir pasveikino.

Po vakarienės nusliūkinau pas kaimynus, kurių šunį neseniai sterilizavo, tai guodėm liūdną šunį, o paskui kaimynai užrodė štai tokį klipą, kuris sužadino mano sociologinę vaizduotę:

Atkreipkite dėmesį, kad jis sulaukė pusantro tūkstančio komentarų. Jis labai turtingas stereotipų (kaip tik su jais ir žaidžia), o šiuos, kaip pastebėjote, aš mėgstu krimsti.

Šiaip šis klipas nebūtų manęs užkabinęs, bet jis dailiai iliustruoja kai kurias Izraelio visuomenės manijas.

Obsessions

Pradėkime nuo „pasaulio pagal blondines“. Visi rodomi ir implikuojami (nujaučiami) veikėjai čia atstovauja vienam abstrakčiam tipažui ir yra geidžiami kaip kolektyvinis vienetas (daugiskaita) ar bent jau absoliučiai tarpusavyje pakeičiami vienas kitu. Jų atributai – pinigai, šlovė ir tam tikras neva tai savitas žavesys. Beje, žodis „shtik“, mano jidiš kalbos žiniomis, reiškia „gabalas“, pavyzdžiui, duonos. Ką galima pasiūlyti veikėjams? Jie tikrai susivilios blondinėmis, kurios pasivargino išmokti kokį vieną kultūros atributą (uždegti (ar, šiuo atveju, užgesinti) menorą ar pasakyti „šalom“).

O dabar įsivaizduokime tai, ką vizualinės antropologijos kurse vadinome „gaze“ – žvilgsnis, spoksojimas iš tikro ir menamo žiūrovo perspektyvos. Kitaip tariant, kokias stygas turėtų užkabinti šitas klipas žiūrovui, pagal viską išskyrus kišenę priklausančiam „tikslinei grupei“? Visų pirma, šis klipas yra įdomi šventinės situacijos inversija (apvertimas). Kalėdos – tai tokia šventė, kuri, anot vieno budapeštiečio, prieš porą metų žadėjusio nusivesti mane į žydišką ‘tūsą’ a la „Kalėdos – tai klaikuma“, kartą per metus primena apie šiaip jau asimiliuotos mažumos skirtumą nuo, anuo atveju, „meinstryminės“ vengrų visuomenės. Kalėdos, kad ir kaip „išplautos“, sukomercintos, vienus pakviečia dalyvauti tarsi nuoširdžiai, o kitus – tik „na, prisijunk, jei taip nori“. Čia situacija apverčiama: kažkoks sumitologintas ‘žydų’ tipažas tampa Kalėdų šventės centru, geidžiamiausiu objektu. Blondinės maldavimas įkūnija abstrakčią svajonę būti dievinamam nežydžių moterų ir niekuo joms į tai neatsakyti.

Beje, lyg tyčia vakar universitete skaičiau prof. Dafnos Lemish iš TA straipsnį apie imigrančių iš buvusios TSRS įvaizdį Izraelio žiniasklaidoje. Profesorė, remdamasi tyrimu, teigia, kad pagrindinis stereotipas – „kekšė blondinė iš Rytų Europos“. Kaip rašoma straipsnyje (išgirdau tai pirmą kartą), religiniuose įstatymuose nėra absoliutaus prostitucijos draudimo, yra tik nuostata, kad žydės negali verstis prostitucija. Manau, išvadas jau padarėte. Daugelis prekybos žmonėmis aukų Izraelyje – nežydės (kilmės šalys – kaip ir visur: Rusija, Ukraina, Moldova…). Apklaustos jos pasakoja, kad reikliausi, bet ir dosniausi klientai – itin religingi Izraelio visuomenės nariai. Tačiau žiniasklaida, filmai dažnai tai nutyli, ištrina ribas tarp prekybos žmonėmis aukų ir apsigyventi Izraelyje nusprendusių moterų iš buvusios TSRS. Visuomenei pateikiami tokie teiginiai kaip kad šios moterys linkusios verstis prostitucija, per savo gyvenimą pasidaro milijoną abortų, daugelis jų išsiskyrusios ar vienišos augina vaikus… Žodžiu, ištvirkusios moterys, prastos motinos ir netikusios žydės, dėl ko senbuvių visuomenė, anot tyrėjos, gali mėgautis savo teisuoliškumu. Na, bet čia buvo tik šiaip ekskursas į fantazijas, siejamas su nežydėmis blondinėmis.

Tai, ką bandau čia pasakyti, yra štai kas. Klipas yra sukurtas tam, kad būtų juokingas ir pasišaipytų iš klišių. Tačiau fantazija per Kalėdas būti geidžiamam patvirkusios blondinės – ganėtinai tikra ir populiari. Kalbantis su jaunais, išsilavinusiais ir pakankamai atviro proto izraeliečiais, mane kartais trikdo jų simboliniai kompensaciniai mechanizmai. Pavyzdžiui, iš vieno draugo girdėjau tokį teiginį: „Galėčiau vesti kokią vokietę nacio palikuonę vien tam, kad ji atsiverstų į judaizmą ir jos senelis nacis vartytųsi grabe.“

Gerai, kol juokinga, ir įvairūs žmonės gali iš to pakikenti, kaip mes su kaimynais. Tačiau nieko čia nereiškiančių švenčių proga visgi norėčiau izraeliečiams palinkėti, kad žmonės jų visuomenėje vis labiau būtų daugiau žmonės, mažiau – žydai ir visi kiti. Niekas nesako, kad lengva. Niekada nėra lengva pakeisti mąstymą po to, kai mokykloje mokyta tam tikrais būdais, kai iš senelių girdėtos tam tikros istorijos… Bet jau sutikau žmonių, kuriems puikiai pavyksta nedėlioti kitų individų į lentynas. Liūdna, bet sutikau ir žmonių, kurie savo kelionėse buvo patys dėliojami į atitinkamas lentynas. Pvz., vienam švedas susiraukė, išgirdęs, iš kur jis atvyko, nes pats aistringai palaiko palestiniečius.

Na, ok, priimu kritiką, kad užteks įsivaizduoti, jog esu Žižekas, nagrinėjantis kokį filmėką per psichoanalizų prizmę. Su šventėm dar kartą 😉

2 komentarai

  1. Daiva Įrašo autorius(-ė)

    @ jurate
    Na, nedaug išmanau apie Amerikę, bet tai kad gvelbia, ir ten, skirtingai nei Izraelyje, pripažįstami ir neortodoksiniai atsivertimai į judaizmą, taigi gerokai lengviau. Manau, tas rašytojas truputį susireikšmina. Turbūt nepažįsta nė vieno iš tų tuntų JAV žydų, kurie bent kartą yra draugavę su Rytų azijietėmis. Čia įdomus atvejis, nes kadangi senovėje esą nebuvo kontakto, tai Rytų azijiečiai į ‘gojų’ sąvoką siaurąja prasme neįeina, taigi galima jaustis teisiu prieš… nežinia ką.

    Beje, kartą iškritau iš klumpių išgirdusi svajingą čia apsigyventi atvykusio amerikono pasakymą (be jokios ironijos balse): „Tel Avivas – tai kaip Niujorkas be nežydų“. Be kita ko, žmogus didžiai klysta: šiandien keliavau kartu su neįtikėtinai gausiu būriu filipiniečių.

    Teisybės dėlei būtina priminti, kad vis daugiau sutinku žmonių, kuriems tos tapatybių lentynėlės giliai dzin.

  2. jurate

    Su šventėm!

    Bet vat tai tau! O aš visai kitaip priėmiau: juk hot box comedy turi būti kažkur Š.Amerikoje? Tenykščiai identifikuojantys save žydais patiria begales spaudimo gyventi „stereotipinį“ Amerikos žydo gyvenimą (daugiau daryti karjerą nei žinoti kalbą ir pan.), santykius megzti su kitais tokiais pat. Blondinė amerikietė ne žydė turi šiaip jau mažai šansų nugvelbti žyduką (remiuosi Evan Mark Katz – įdomus toks ‘dating coach’ kuris pats pripažįsta, kad jo santuoka su ne žyde – anomalija).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*