Priešraketinis skydas ir šauktiniai

Įdomiai sutapo: neseniai JAV pareiškė, kad nebekurs priešraketinės gynybos sistemos Rytų Europoje, o šiandien Konstitucinis Teismas turėtų išaiškinti, ar konstituciška buvo atsisakyti šauktinių kariuomenės. Šis sutapimas kviečia į pasvarstymus apie tai, ką reiškia gynyba ir saugumas šiandieninėje Lietuvoje.

Pirmas sugretinimas galėtų būti toks, kad jei jau buvo kalba apie tokį didelį, galingą ir technologiškai sudėtingą daiktą kaip priešraketinis skydas, tai daug mažesnę prasmę įgyja berniukai su sunkiomis kuprinėmis. Ar jie apgins nuo tokios technikos, prieš kurią reikėtų jei ne Steveno Seagullo, tai bent jau priešraketinio skydo?

Dėl skydo sąmyšis visiškai nereikalingas, tarsi mus nuo ko būtų galėjęs apginti, o dabar nebeapgins. Na, gi nepuls tas Iranas. Ką jis čia pametė? Kas per rytųeuropobambizmas įsivaizduoti, kad mes jam svarbūs? Bet niekas ir neįsivaizduoja – akivaizdu, kad ginkluotės žaisliukų išrikiavimas reikalingas Rusijai gąsdinti.

Tik jeigu jai gąsdinti reikia tokių sudėtingų technologijų, tai,būkim realistai, kaip apgins bėgiojantys berniukai su didelėm kuprinėm? Ką bandome prajuokinti? Ir jei neapgins, neatliks savo užduoties, tai kam tada tuos berniukus kankinti?

Vienintelis nesmagus dalykas dėl to priešraketinio skydo yra tai, kad JAV galėjo kiek labiau paspausti Rusiją dėl Gruzijos. Duoti suprasti, kad nebegalima pasitikėti buvusia pusiausvyra, nes vieną dieną JT pripažintas teritorinis darinys Gruzija buvo krimst krimst ir apkramsnota. Nesakau, kad tokie diplomatiniai žaidimai yra jėga. Tačiau valstybių makaulių repertuare jie dažnai naudojami, ir šįsyk tikrai galėjo būti panaudoti.

Atnaujinimas

KT išaiškino, kad šauktinių kariuomenės atsisakyta teisėtai. Tiesa, gali būti įvesti privalomi kariniai mokymai. Žinoma, jie neprilygsta prievolei bėgioti su kuprinėmis po purvynus ir įsigalėjusiai karinei praktikai ignoruoti šauktinių susirgimus bei žeminti šauktinius. Bet kuriuo atveju sveika, ir diskriminacinių nuostatų lyties požiūriu lieka mažiau. Neprieštaraučiau, jei mokyklose būtų įvedamas kelių savaičių privalomas civilinės saugos kursas, ir pritarčiau, kad jis būtų rimtesnis, nei mes gavome. Žmonės galėtų būti apmokomi, kaip elgtis kilus branduoliniam pavojui (jei ir toliau bus elektrinė), kaip slėptis, kaip užsitikrinti saugumą, prisidėti suvaldant paniką ginkluoto užpuolimo atveju, galų gale prireikus – kaip sabotuoti užpuoliko taktiką, partizanauti. Nepaisant to, kad man graudi iš valstybių, kurios tikrai yra rizikos grupėje, nukopijuota retorika apie „Irano grėsmę“, taip pat atrodo žalinga retorika apie neva karine jėga Lietuvą susigrąžinti vis dar pasvajojančią Rusiją (Rusija per tiek laiko patobulėjo ir žino, kad geriau įsiskverbti ekonomiškai), niekada negali nuspėti, kada kur koks trenktas režimas ateis į valdžią. Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad nukentėtų kuo mažiau civilių, o į tai įeina ir jų pačių pasirengimas. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad užpuolimas nebūtinai būna iš valstybių karinių pajėgų. Daug sunkiau valdomos (nors mūsų teritorijoje irgi sunkiai tikėtinos) sukarintos grupuotės, netgi (labiau tikėtinos) ginkluotos mafijos struktūros. Taigi gynybos pagrindai piliečiam nepakenktų, ir aš irgi juos lankyčiau, jei prireiktų.

Ir toliau pasilieku prie nuomonės, kad žinutė „nebandykit mūsų pulti, nes paimsim savo abu lėktuvus bei šimtą berniukų su kuprinėmis ir jums parodysim“ nėra gera gynybos strategija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*