Posts Tagged ‘žinių visuomenė’

Wonderland: Tourist joys and locals’ struggles in Malaga

Cross-posted from Wonderland – the Cafe Babel blog.

Malaga, in South Spain, on the Mediterranean cost, turns out to be a particularly attractive place to settle for all kinds of people, especially Germans looking for a nice place to retire. But, according to my friend there, people from all over Spain say they would choose it as a place to live. It was the first city I visited in Spain, and I think I know now why Spain appeals to so many people in my life. Malaga has it all: the sea and mountains, cultural life and comfortable, walkable city spaces. Continue Reading »

Lytinis švietimas kaip viešosios politikos sritis

Turėčiau užsiimti visai ne tinklaraščiu, bet sudomino šis tekstas. Autorė lygina „biurokratinės“ pakraipos lytinį švietimą su religinės/vertybinės pakraipos lytiniu ugdymu, neslėpdama, kurį propaguoja. Pabaigoje ji siūlo „specialistų“ parengtas lytinio ugdymo programas ištraukti iš stalčių ir naudoti. Spėju, kai kurie iš Jūsų sakys, kad tokiems autoriams neverta gaišti laiko, kiti teigs, kad čia yra teisinga pozicija ir mano kritika – feministinis kabinėjimasis, bet pirma siūlau paskaityti šį tinklaraščio įrašą iki pabaigos. Beje, kai rašau, mechaninis pirštų įprotis vis stumia vietoje šaknies „lyt-“ rašyti „lyg-“, prie to dar sugrįšime.

Continue Reading »

Kas svarbu

Pirmoji metų diena. BBC naujienos mano Mozilla naršyklės išskleidžiamame meniu (neskaičiau straipsnių, rašau tik tiek, kiek galiu spręsti pagal antraštes):

  • Politika – 11 antraščių
  • Įdomybės – 2
  • Gyvenimas, kultūra – 5
  • Mirtis, ligos, smurtas, nelaimės – 18
  • Gamta (išskyrus nelaimes) – 2
  • Buržujų naujienos – 8

Itin savotiškai skamba: “The men who made headlines“.

Žurnalistų apklausa: mirtis, nelaimės – 2, politika – 2, ekonomika – 1.

Delfi skaitytojų atrinkti svarbiausi įvykiai: sportas – 3, mirtis, nelaimės – 6, gyvenimas, kultūra – 1.

Prisipažinsiu, savo laiku tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau „Atgimime“ iš užsienio politikos skyriaus pereiti prie socialinių klausimų. Gana sunku greitai surasti įdomių ir patikimų šaltinių, sugalvoti gerų temų apie tai, kas vyksta užsienyje, kai neturime nei savų korespondentų, nei fotografų (korespondentauja žmonės, kurie šiaip atsiduria įvairiose šalyse, ne su tikslu parašyti). O pagrindinės naujienų agentūros daugiausiai siūlo informaciją apie tai, ką nuveikė buržujai ir kur, kas bei kaip mirė (aš niekaip nesuprantu, kodėl traukinio katastrofa Argentinoje svarbiau nei, pavyzdžiui, išaugęs raštingumas tenai). Ir čia kalbama ne apie saldų, „teletabišką“, kaip ironizavo V.Laučius savo vedamajame, žurnalistų teigiamumą. Čia kalbu apie naujienų atsirinkimą, mąstant, kas bus svarbu, įdomu skaitytojams ir užsiliks jų galvose. Na, be buržujų ir nelaimių dar yra politika, kuri yra svarbi, nes veikia mūsų gyvenimus, turime žinoti, ką mūsų vardu daro valdantieji. Tačiau ar nepasiklystame sraute tokių naujienų kaip „susitiko X ir Y valstybių vadovai“, „X pasmerkė Y veiksmus ir paragino nedelsiant imtis visų priemonių, kad…“? Tai informacija, bet ar galime ją vadinti žiniomis? Ar tikrai tai, ką A.Bell’as vadino „elito žinių gamyba“ (angl. elite news-making), yra aktualiausia informacija?

Naujųjų metų proga skelbiu tostą už pozityvų mąstymą ir geresnę komunikaciją.

Nesitikėjote? + pseudosociologiškai apie moteris

Visoje ES moterys sudaro pusę matematikos ir statistikos absolventų/čių, o Estijoje – net 86 proc. Bulgarijoje ir Graikijoje pusė diplomuotų informatik(i)ų – moterys. Tiesa, inžineriniuose moksluose lygybės teks palaukti. Šaltinis – čia.

Tuo tarpu mano kolegė E. atkreipė mano dėmesį į šitą straipsniapalaikį, kuriame apklaustas tik vienas, bet, matyt, susidvejinęs sociologas (žr. antraštę). Nagi, ELTA, ir kaip tau negėda? Juk tai paistalai (ir kadangi tai mano tinklaraštis, o ne straipsnis, leidžiu sau taip pasakyti). Continue Reading »

Socioekonominė padėtis ir išsilavinimas

Neturiu laiko daugiau pakomentuoti, bet darbe aptikau tokią studiją (žargonas vietomis gali būti suprantamas tik sociologams), pagrindžiančią, kaip polinkis stoti į universitetą iš karto po vidurinės priklauso nuo socio-ekonominės padėties, ir net akademiniai pasiekimai menkai sumažina šią priklausomybę.

Feminizmas pagal IQ (+ skaitytojų pageidavimu: protingo žmogaus įvaizdžiai)

Vakar skaičiau tokį komentarėką apie feminizmą ir seksualinį gyvenimą. Nemėgstu tokių “amerikoniško” stiliaus išpažinčių, bet tema man įdomi, taigi, tarpais tik skenuodama, perskaičiau abu puslapius. Vienas dalykas ne visai į temą užkliuvo. Autorė kelis kartus savo feministinę tapatybę demonstruoja darydama nuorodas į savo protą ir pasiekimus. Pagrindinė straipsnio mintis: tai, kad nesiekiu dominuoti lovoje, nedaro manęs mažiau feministės. Įrodymai: esu protinga, gabi, ambicinga ir daug pasiekusi. Mano nuomone, tokia argumentacija daro žalą feministiniam judėjimui, o užsiciklinimas ties ja – trigubą žalą. Tuoj paaiškinsiu, kodėl. Continue Reading »

Kaip tikrinamos kalbos žinios

Neseniai nutiko šis tas, kas pakeitė mano gyvenimą Izraelyje į gera. Kaip manote, kas gi tai galėtų būti? Nieko itin pikantiško. Tiesiog hebrajų kalbos mokykloje kolegė papasakojo apie tokią NVO, susisiekiau su ja ir pradėjau savanoriauti. Mokau du afrikiečius pabėgėlius anglų kalbos. Tai suteikia mano gyvenimui naują prasmę, kurios ilgai ieškojau. Pagaliau mano turimos žinios ne tik kažkiek įdomios tokiems kaip aš, bet ir gali pagerinti kažkieno gyvenimą. Mokyti man teko ir anksčiau – visus savo mokinius prisimenu su nostalgija.

Abu mano nauji mokiniai labai šaunūs. Apie vieną iš jų papasakosiu vėliau. Šiandien – apie kitą mokinį, jo ambicijas ir tai, apie ką jos verčia mane susimąstyti. Continue Reading »

Metų apibendrinimas – o taip! Pirma dalis: pasaulis

Skaitydama lietuvišką spaudą, pastebėjau primirštą dalyką: argi ne prieš dešimtmetį pasaulis drebėjo dėl kompiuterių kracho, tikėjo globalizacija ir kiek nusivylė, kad dar neturi skraidančių mašinų, kaip buvo pranašauta? Štai čia apžvelgiami svarbiausi pasaulio įvykiai, kaip juos mato tam tikri autoriai. O kaip matau aš? Continue Reading »

Ko galėtume pasimokyti iš izraeliečių

Kai kurie dalykai žavi ir stebina:

  1. Verslumas. Sutikau daug jaunuolių, kurie su draugais ar vieni atidarė barą, marškinėlių paišyklą ar kokią nors dizaino studiją. Žinau, kad yra ir daug IT kompanijų, kurias sukuria keli draugai ir jų kompai :) Po to daugelis išsiplečia, jas nuperka didelės kompanijos, arba jos nepasiteisina ir užsidaro, o steigėjai bando ką kita. Izraelyje nedominuoja ir prekybcentriai, labai daug mažų tiekėjų ir pardavėjų, siūlančių sultis, sumuštinius, šluotas, šlamštą, knygas… Kita vertus, bijau, kad visas šitas kūrybingas jaunimas ir vyresni žmonės neturi sveikatos ir socialinio draudimo…
  2. Paslaugumas. Jei papuolėte į bėdą, čia nepražūsite.
  3. Gebėjimas pratęsti jaunystę. Po mokyklos visi tarnauja armijoje, o po to pusmetį, metus ar dvejus keliauja. Tada imasi padirbėti Izraelyje arba užsienyje ir galiausiai apsisprendžia, ką studijuoti. Studijos brangios, tad joms reikia užsidirbti arba prieš jas, arba studijuojant. Taigi į ketvirtą dešimtį tuoj bekopsiantis jaunimas subrendęs, daug matęs, bet veržlus ir jaunatviškas.

Savaime suprantama, iš izraeliečių tikrai nereikia mokytis stovėjimo eilėje kultūros, vairavimo ir flirtavimo :)

Ką turi mokėti kiekvienas europietis

Kolega Donatas man užrodė šituos pasiūlymus ES valstybėms narėms apie tai, kokių žinių ir įgūdžių turėtų išsiugdyti kiekvienas ES gyventojas.

Vieni iš jų yra techniniai:

  • Bendrauti gimtąja kalba žodžiu ir raštu,
  • Bendrauti užsienio kalbomis žodžiu ir raštu, įskaitant tarpininkavimą ir tarpkultūrinį supratimą. Nenurodyta, keliomis kalbomis;
  • Matematikos įgūdžiai ir baziniai mokslo bei technologijos gebėjimai: matematiškai susigaudyti kasdienėse situacijose, taikyti mokslo žinias;
  • Skaitmeninės kompetencijos: IT naudojimas.

Čia, rodos, nėra ko diskutuoti. Tačiau esmė yra tai, kad negalima užleisti nei tiksliųjų mokslų, nei kalbų, kas yra skatinama Lietuvoje vos pabaigus mokyklą. Mano interpretacija:

  1. Kiekvienas idealus žmoga turėtų mokėti taisyklingai kalbėti išmoktomis kalbomis, jų kiek įmanoma nemaišyti, išmokti išreikšti savo mintis visomis kalbomis, kurias rašo į savo CV. Tai, kad kažkuri kalba yra gimtoji, nereiškia, kad galima jos nebesimokyti. Iki šiol kraupstu kai kuriais tekstais, kuriuos kai kada darbe tenka skaityti, ir noriu tuos žmones siųsti atgal į pradinę mokyklą.
  2. Kiekvienas toks žmoga turėtų žinoti, kaip naudoti esmines matematikos funkcijas, o perskaitęs/usi kosmetikos gaminio sudėtį, padėti tą gaminį atgal į lentyną, radęs/usi naftos produktų. Jų, beje, naudoja ir L’Occitane’as, besigiriantis natūralumu.

Kiti yra iš idėjos ir asmeninio tobulėjimo atributai:

  • Mokymasis mokytis – mokymosi organizavimas savarankiškai ir grupėse, metodų ir galimybių žinojimas,
  • Iniciatyvos ir verslumo gebėjimai: rizikavimas, kūrybingumas ir inovatyvumas.

Šiedu paremti dviem ideologinėmis nuostatomis: (a) mokytis yra gerai, (b) verslauti yra gerai. ES supratimu, idealus pilietis nuolat tobulina kvalifikaciją, ieško, kaip čia įgijus dar kokių nors kompetencijų, savarankiškai ieško savo nišos tarp darbų ir dirbančiųjų. Mano interpretacija: pirmiausia, žinoma, reikėtų nusistatyti tikslus, kam tai reikalinga, nes šie du dalykai nėra tikslai ir gėris savaime. Jie tiesiog padeda laviruoti toje aplinkoje, kurią turime.

Kita grupė dar labiau ES-ideologinė – tuo ir žavi, ir diskutuotina:

  • Socialiniai ir pilietiniai įgūdžiai: gebėjimas dalyvauti socialiniame ir darbiniame gyvenime, elgesio normų ir papročių supratimas (!), socialinių ir politinių struktūrų, tokių kaip demokratija, teisingumas, lygybė, pilietybė, pilietinės teisės, pažinimas;
  • Kultūrinis sąmoningumas ir raiška: gebėjimas įvertinti kūrybinę raišką, patirtis ir emocijas įvairiose kultūrinės raiškos priemonėse.

Vėlgi preziumuojant, kad visi žino, kas tai yra ir kodėl tai yra gėris. Šiame sąraše nėra, pavyzdžiui, istorijos procesų ir jų logikos išmanymo, kritinio mąstymo, tinklų mezgimo (nuo jų priklauso ir gebėjimas mokytis, ir įsidarbinimas, ir verslumas), kritiškos duomenų atrankos, taupymo (išteklių ir pan.), galų gale – gynybos pagrindų (nekalbu vien apie fizinę savigyną, veikiau apie galimybę individualiai ir kolektyviai gintis nuo išnaudojimo, teisių pažeidimo, kišimosi ir kt.

Nesupraskite manęs klaidingai – esu už ES ir palaikau daugelį net naiviausių jos iniciatyvų, kur alternatyvos joms nėra, bet žiūrint į šį sąrašą man prieš akis iššoka superteigiamas apsiskaitęs biurgeris ar biurgerienė. Tarkim, apsistokime ties pastarąja. Ji yra tikra europietė tuo požiūriu, kad su žaviu akcentėliu tarška angliškai ir prancūziškai, supranta, ką reiškia infliacijos kilimas 5 proc., dirba nuo 8 iki 5, o po to užsiima savišvieta: skaito apie Centrinę Afriką, vaikšto į šiuolaikinio meno parodas. Savo darbdaviui ji nuolat pasiūlo, kaip tobulinti, optimizuoti darbo procesą, su draugėmis aptaria politiką ir šypsodamasi meta į dėžę biuletenį, pasisako už demokratijos sklaidą pasaulyje. Ji turi daug draugų kitose šalyse ir entuziastingai pasakoja, kiek kultūrų pažino, bendraudama su [viduriniosios klasės išsilavinusiais] kitų šalių gyventojais. Švarus, tvarkingas ir mielas viduriniosios klasės pasaulėlis. Nieko tame blogo, bet ir nieko savaime pakankamo. Tokie žmonės labai svarbūs, bet geidžiami politinio elito dėl to, kad lengvai valdomi. Jie yra tokioje padėtyje, iš kurios galima švelniai parodyti savo kritišką požiūrį, bet neabejoti tuo, kad būtina eiti į darbą, nes tai svarbiausias saviraiškos komponentas, kad būtina rinktis tarp vienodų partijų, nes tai yra demokratijos esmė, ir pan. Išvardyti įgūdžiai reikalingi, kad asmuo galėtų prisitaikyti prie dabartinės ES situacijos, įsilieti į darbo „rinką“, tapti vienetu.

Visą šitą šviečiamąją emancipaciją galima timptelėti dar vienu žingsniu į priekį: įgūdžiai gali būti tokie, kad leistų ne prisitaikyti, o išsilaisvinti. Kaip jau užsiminiau, pakankamai chemijos žinių leistų išvengti mus nuodijančių verslų rėmimo. Pakankamai kalbos žinių leistų skaityti, tarkim, kinų žiniasklaidą, užuot pasikliovus mūsiškės apkramtytais ir supakuotais stereotipais. Pakankamai IT žinių leistų daugelį dalykų pasidaryti pačiam, užuot kvietusis konsultantą arba pasikliovus Microsoft ir kitų monopolininkų sprendimais. Gebėjimas mokytis ir įrodyti savo kvalifikacijas leistų apeiti formaliojo švietimo sistemą. Verslumas ir inovatyvumas leistų tykiai kiūtoti užsidirbant daugmaž pakankamai, bet neįsisukant į samdomo darbo mašiną. Kultūrinis sąmoningumas leistų neturėti meno ir kultūros stabų, iškristi iš įvaizdžių produkcijos ir vartojimo aparato. Socialiniai ir politiniai įgūdžiai leistų pareikalauti savo teisių – jei reikia, ir trinktelint į stalą, ir mokėti individualiai ir kolektyviai dalyvauti tvarkant savo aplinką, taip pat – pareikalauti atsakomybės iš tų, kurie dedasi kompetentingesni už mus tą aplinką tvarkyti. Pareikalauti erdvės būti tiek vienam/ai, tiek su kitais. Nebereikėtų mokytis, ką reiškia būti piliečiu, greičiau – kaip peržengti pilietybę. Visam tam būtų reikalingas nepriklausomas, kritinis mąstymas, sveiko įtarumo bei pasitikėjimo derinys.

Ar nuo to sugriūtų ES, nacionalinės valstybės? Bent jau tikrai radikaliai pasikeistų. Dabartiniai politikai, žinoma, nežinotų, kur dėti tokius piliečius.