Kolega Donatas man užrodė šituos pasiūlymus ES valstybėms narėms apie tai, kokių žinių ir įgūdžių turėtų išsiugdyti kiekvienas ES gyventojas.
Vieni iš jų yra techniniai:
- Bendrauti gimtąja kalba žodžiu ir raštu,
- Bendrauti užsienio kalbomis žodžiu ir raštu, įskaitant tarpininkavimą ir tarpkultūrinį supratimą. Nenurodyta, keliomis kalbomis;
- Matematikos įgūdžiai ir baziniai mokslo bei technologijos gebėjimai: matematiškai susigaudyti kasdienėse situacijose, taikyti mokslo žinias;
- Skaitmeninės kompetencijos: IT naudojimas.
Čia, rodos, nėra ko diskutuoti. Tačiau esmė yra tai, kad negalima užleisti nei tiksliųjų mokslų, nei kalbų, kas yra skatinama Lietuvoje vos pabaigus mokyklą. Mano interpretacija:
- Kiekvienas idealus žmoga turėtų mokėti taisyklingai kalbėti išmoktomis kalbomis, jų kiek įmanoma nemaišyti, išmokti išreikšti savo mintis visomis kalbomis, kurias rašo į savo CV. Tai, kad kažkuri kalba yra gimtoji, nereiškia, kad galima jos nebesimokyti. Iki šiol kraupstu kai kuriais tekstais, kuriuos kai kada darbe tenka skaityti, ir noriu tuos žmones siųsti atgal į pradinę mokyklą.
- Kiekvienas toks žmoga turėtų žinoti, kaip naudoti esmines matematikos funkcijas, o perskaitęs/usi kosmetikos gaminio sudėtį, padėti tą gaminį atgal į lentyną, radęs/usi naftos produktų. Jų, beje, naudoja ir L’Occitane’as, besigiriantis natūralumu.
Kiti yra iš idėjos ir asmeninio tobulėjimo atributai:
- Mokymasis mokytis – mokymosi organizavimas savarankiškai ir grupėse, metodų ir galimybių žinojimas,
- Iniciatyvos ir verslumo gebėjimai: rizikavimas, kūrybingumas ir inovatyvumas.
Šiedu paremti dviem ideologinėmis nuostatomis: (a) mokytis yra gerai, (b) verslauti yra gerai. ES supratimu, idealus pilietis nuolat tobulina kvalifikaciją, ieško, kaip čia įgijus dar kokių nors kompetencijų, savarankiškai ieško savo nišos tarp darbų ir dirbančiųjų. Mano interpretacija: pirmiausia, žinoma, reikėtų nusistatyti tikslus, kam tai reikalinga, nes šie du dalykai nėra tikslai ir gėris savaime. Jie tiesiog padeda laviruoti toje aplinkoje, kurią turime.
Kita grupė dar labiau ES-ideologinė – tuo ir žavi, ir diskutuotina:
- Socialiniai ir pilietiniai įgūdžiai: gebėjimas dalyvauti socialiniame ir darbiniame gyvenime, elgesio normų ir papročių supratimas (!), socialinių ir politinių struktūrų, tokių kaip demokratija, teisingumas, lygybė, pilietybė, pilietinės teisės, pažinimas;
- Kultūrinis sąmoningumas ir raiška: gebėjimas įvertinti kūrybinę raišką, patirtis ir emocijas įvairiose kultūrinės raiškos priemonėse.
Vėlgi preziumuojant, kad visi žino, kas tai yra ir kodėl tai yra gėris. Šiame sąraše nėra, pavyzdžiui, istorijos procesų ir jų logikos išmanymo, kritinio mąstymo, tinklų mezgimo (nuo jų priklauso ir gebėjimas mokytis, ir įsidarbinimas, ir verslumas), kritiškos duomenų atrankos, taupymo (išteklių ir pan.), galų gale – gynybos pagrindų (nekalbu vien apie fizinę savigyną, veikiau apie galimybę individualiai ir kolektyviai gintis nuo išnaudojimo, teisių pažeidimo, kišimosi ir kt.
Nesupraskite manęs klaidingai – esu už ES ir palaikau daugelį net naiviausių jos iniciatyvų, kur alternatyvos joms nėra, bet žiūrint į šį sąrašą man prieš akis iššoka superteigiamas apsiskaitęs biurgeris ar biurgerienė. Tarkim, apsistokime ties pastarąja. Ji yra tikra europietė tuo požiūriu, kad su žaviu akcentėliu tarška angliškai ir prancūziškai, supranta, ką reiškia infliacijos kilimas 5 proc., dirba nuo 8 iki 5, o po to užsiima savišvieta: skaito apie Centrinę Afriką, vaikšto į šiuolaikinio meno parodas. Savo darbdaviui ji nuolat pasiūlo, kaip tobulinti, optimizuoti darbo procesą, su draugėmis aptaria politiką ir šypsodamasi meta į dėžę biuletenį, pasisako už demokratijos sklaidą pasaulyje. Ji turi daug draugų kitose šalyse ir entuziastingai pasakoja, kiek kultūrų pažino, bendraudama su [viduriniosios klasės išsilavinusiais] kitų šalių gyventojais. Švarus, tvarkingas ir mielas viduriniosios klasės pasaulėlis. Nieko tame blogo, bet ir nieko savaime pakankamo. Tokie žmonės labai svarbūs, bet geidžiami politinio elito dėl to, kad lengvai valdomi. Jie yra tokioje padėtyje, iš kurios galima švelniai parodyti savo kritišką požiūrį, bet neabejoti tuo, kad būtina eiti į darbą, nes tai svarbiausias saviraiškos komponentas, kad būtina rinktis tarp vienodų partijų, nes tai yra demokratijos esmė, ir pan. Išvardyti įgūdžiai reikalingi, kad asmuo galėtų prisitaikyti prie dabartinės ES situacijos, įsilieti į darbo „rinką“, tapti vienetu.
Visą šitą šviečiamąją emancipaciją galima timptelėti dar vienu žingsniu į priekį: įgūdžiai gali būti tokie, kad leistų ne prisitaikyti, o išsilaisvinti. Kaip jau užsiminiau, pakankamai chemijos žinių leistų išvengti mus nuodijančių verslų rėmimo. Pakankamai kalbos žinių leistų skaityti, tarkim, kinų žiniasklaidą, užuot pasikliovus mūsiškės apkramtytais ir supakuotais stereotipais. Pakankamai IT žinių leistų daugelį dalykų pasidaryti pačiam, užuot kvietusis konsultantą arba pasikliovus Microsoft ir kitų monopolininkų sprendimais. Gebėjimas mokytis ir įrodyti savo kvalifikacijas leistų apeiti formaliojo švietimo sistemą. Verslumas ir inovatyvumas leistų tykiai kiūtoti užsidirbant daugmaž pakankamai, bet neįsisukant į samdomo darbo mašiną. Kultūrinis sąmoningumas leistų neturėti meno ir kultūros stabų, iškristi iš įvaizdžių produkcijos ir vartojimo aparato. Socialiniai ir politiniai įgūdžiai leistų pareikalauti savo teisių – jei reikia, ir trinktelint į stalą, ir mokėti individualiai ir kolektyviai dalyvauti tvarkant savo aplinką, taip pat – pareikalauti atsakomybės iš tų, kurie dedasi kompetentingesni už mus tą aplinką tvarkyti. Pareikalauti erdvės būti tiek vienam/ai, tiek su kitais. Nebereikėtų mokytis, ką reiškia būti piliečiu, greičiau – kaip peržengti pilietybę. Visam tam būtų reikalingas nepriklausomas, kritinis mąstymas, sveiko įtarumo bei pasitikėjimo derinys.
Ar nuo to sugriūtų ES, nacionalinės valstybės? Bent jau tikrai radikaliai pasikeistų. Dabartiniai politikai, žinoma, nežinotų, kur dėti tokius piliečius.
Po to daugelis išsiplečia, jas nuperka didelės kompanijos, arba jos nepasiteisina ir užsidaro, o steigėjai bando ką kita. Izraelyje nedominuoja ir prekybcentriai, labai daug mažų tiekėjų ir pardavėjų, siūlančių sultis, sumuštinius, šluotas, šlamštą, knygas… Kita vertus, bijau, kad visas šitas kūrybingas jaunimas ir vyresni žmonės neturi sveikatos ir socialinio draudimo…
