Žymų Archyvai: vilnius

Kirtimų taboro laiko juosta

Prieš kelerius metus, suintensyvėjus griovimams Kirtimų tabore, su Dionizu B. ir keliomis žurnalistėmis pradėjome kurti laiko juostą, kuri galėtų būti naudinga žiniasklaidai. Bet ji liko paprasto failo pavidalu. Neinvestuodama daug į gudrius įrankius, sukūriau tokią laiko juostą su TimelineJS, ateityje papildysiu ją multimedija. Skaitykite toliau

Vilniečių pasitenkinimas gyvenimu – ką rodo duomenys

#kąveikti, kai paskelbiama, kad Vilniaus gyventojos labiausiai patenkintos gyvenimu ES, lyginant su kitomis sostinėmis? Galima ištransliuoti pranešimą spaudai. O galima papjaustyti duomenis.

Kažkas FB kritikavo, kad, skelbiant tokią statistiką, sumuojami visiškai sutinkančių ir iš dalies sutinkančių rezultatai. Tačiau kaip buvusi apklausinėtoja puikiai prisimenu, kad dažniausiai respondentės neturi stiprios nuomonės ir prašo pažymėti „taip per vidurį“. Tokių apklausų tikslas – išsiaiškinti, ar iš principo gerai, ar blogai, ir kai respondentė skalėje mato galimybę pažymėti „labai gerai“, ji jaučiasi pasirinkusi tinkamesnį, arčiau vidurio esantį variantą. Kiek bus linkusių turėti tvirtą nuomonę, priklauso nuo kultūrinių skirtumų ir nuo to, kiek klausimas yra politizuotas, todėl tokios daugybės valstybių duomenis paprasčiau suvidurkinti.

Tai, kas galėjo turėti svaresnės įtakos, yra kiti anketos klausimai, po kurių įvertinamas bendras pasitenkinimas. Prišokus prie respondentės ir paprašius bendrai įvertinti gyvenimą Vilniuje, ji galėtų atsakyti ir pagal tos dienos nuotaiką. Bet anketoje buvo daug įvairių klausimų apie miesto gyvenimą, po kurių užduotas klausimas apie pasitenkinimą stumia jį įvertinti pagal anksčiau užduotus klausimus. Taigi papjaustykime.

Skaitykite toliau

Holokausto atminties diena Lietuvoje

Socialiniuose tinkluose verda diskusijos apie R.Vanagaitę, kuri anksčiau sukūrė makabrišką politinės atminties disneilendą, o dabar nutarė išleisti knygą. Kai kas sako, kad bet koks PR svarbiai temai yra gerai, kitos (kodėl rašau mot.g.?) atkerta, kad gal reikėjo tiksliau, bet dalyvauti šiuose debatuose man nesinori. Ši diena yra proga prisiminti, kaip ši diena įprasminama visokiais būdais.

Skaitykite toliau

Kodėl VU apsimeta, kad Kaunas neegzistuoja?

Kai pradėjau dirbti VDU Azijos studijų centre, naiviai maniau, kad mano ryšiai Vilniuje padės tiesti tiltus tarp įvairių institucijų. Tačiau per savo trumpą darbo laiką pastebėjau, kad geros valios kitų universitetų atžvilgiu VU labai maža, švelniai tariant. Vilniaus universiteto bendruomenė yra netiesiogiai neleidusi studentėms (kodėl mano tinklaraštyje viskas moteriškąja gimine?) dalyvauti renginiuose Kaune, paprašyta paskleisti informaciją, pasilaikė ją sau, ignoravo kauniečių dalyvavimą bendruose renginiuose, ypač pristatant juos diplomatėms ir politikos formuotojoms. Tačiau naujausias pavyzdys su filmo premjera šokiravo.

Prieš kurį laiką į Lietuvą atvyko filmo „Persona non grata“ prodiuserės – komanda nutarė pasaulinę premjerą surengti Lietuvoje. Apžiūrėjo tinkamas vietas Vilniuje bei Kaune, išsirinko „Romuvos“ kino centrą. Į pristatymą atvyks pagrindinės aktorės ir kitos komandos narės. Jis vyks spalio 13 dieną. Tačiau VU ėmė skelbti, kad premjera vyks diena vėliau VU patalpose.

Skaitykite toliau

Aktualijos: karas su ISIS, verslo voratinkliai Lietuvoje, pabėgėlių klausimai ir kita

Pirmadienį turėjau progą vieną dieną pasisvečiuoti Spiegel Online politikos skyriuje. Iki šiol niekada nebuvau dirbusi naujienų portalo redakcijoje, todėl vien stebėti procesus buvo naudinga patirtis. Žinomą, tą dieną dėmesį prikaustė ISIS išpuoliai Turkijoje ir beveik tuo pat metu kurdžių organizacijos įvykdytas išpuolis prieš Turkijos policininkus. Taigi ir mano darbas buvo prisidėti rengiant šį aiškinamąjį straipsnį.

Skaitykite toliau

Neįtikėtinas britiškas geranoriškumas net skubančiame didmiestyje

Jau ketvirtas apsilankymas Londone, o aš vis dar neatsistebiu, kokios neįtikėtinai paslaugios šio didmiesčio gyventojos. Nei Berlyne, nei Tokijuje, nei juolab Paryžiuje nieko panašaus neteko patirti, bet užtat kažkas panašaus buvo San Fransiske ir Vankuveryje. Kažkoks bendras anglosaksiškas įprotis?
Skaitykite toliau

Ak taip, kiekviena juk žino viską apie elgetas… tik kad ne

Anądien su susidomėjimu perskaičiau Delfi straipsnį apie elgetas, nuo kurių negali atsiginti lauko kavinių lankytojos. Vos prieš dieną ar dvi pati sėdėjau kavinėje Pilies gatvėje (taip būna retai), kur teko pora žodžių ar ignoravimu nuginti ne tik elgetas, bet ir įkyrų flirtuotoją su mano kompanione. Praėjo ir jau kurį laiką Vilniaus centre uždarbiaujantis jaunuolis su žaizda ant blauzdos, kuris, atrodo, nesikeičia, ir jo žaizda nesikeičia metams bėgant. Man pinigų negaila, bet iš principo verčiau jų duočiau kitoje erdvėje, ne lauko kavinėje, nes puikiai žinau, kaip visas erzina susiklosčiusi kultūra būtent ten elgetauti, ypač po to, kai elgetavimas uždraustas ir elgetos su daug mažesniu pasitikėjimu įkuria „štabą“ kurioje nors pastovioje vietoje, o verčiau klajoja. Bet tiek to, palikime klausimus, duoti ar neduoti elgetoms pinigų, kiekvieno asmeniniam apsisprendimui. Manau, nereikia duoti tam, kad pasijustume geruolėmis šventuolėmis. Nereikia duoti nei dėl savęs, nei dėl gailestį skatinančios elgetos – tik dėl kartais išties širdį gniaužiančio neteisingumo suvokimo. Bet dabar – apie straipsnį.

Skaitykite toliau