Žymų Archyvai: statistika

Vilniečių pasitenkinimas gyvenimu – ką rodo duomenys

#kąveikti, kai paskelbiama, kad Vilniaus gyventojos labiausiai patenkintos gyvenimu ES, lyginant su kitomis sostinėmis? Galima ištransliuoti pranešimą spaudai. O galima papjaustyti duomenis.

Kažkas FB kritikavo, kad, skelbiant tokią statistiką, sumuojami visiškai sutinkančių ir iš dalies sutinkančių rezultatai. Tačiau kaip buvusi apklausinėtoja puikiai prisimenu, kad dažniausiai respondentės neturi stiprios nuomonės ir prašo pažymėti „taip per vidurį“. Tokių apklausų tikslas – išsiaiškinti, ar iš principo gerai, ar blogai, ir kai respondentė skalėje mato galimybę pažymėti „labai gerai“, ji jaučiasi pasirinkusi tinkamesnį, arčiau vidurio esantį variantą. Kiek bus linkusių turėti tvirtą nuomonę, priklauso nuo kultūrinių skirtumų ir nuo to, kiek klausimas yra politizuotas, todėl tokios daugybės valstybių duomenis paprasčiau suvidurkinti.

Tai, kas galėjo turėti svaresnės įtakos, yra kiti anketos klausimai, po kurių įvertinamas bendras pasitenkinimas. Prišokus prie respondentės ir paprašius bendrai įvertinti gyvenimą Vilniuje, ji galėtų atsakyti ir pagal tos dienos nuotaiką. Bet anketoje buvo daug įvairių klausimų apie miesto gyvenimą, po kurių užduotas klausimas apie pasitenkinimą stumia jį įvertinti pagal anksčiau užduotus klausimus. Taigi papjaustykime.

Skaitykite toliau

Heteroseksualumo propaganda pop dainose

Prieš kelerius metus JAV (didžiausios pasaulyje muzikos eksportuotojos) mokslininkių (kodėl moteriškoji giminė?) atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 iš 10 dainų nebuvo jokių užuominų apie seksą ir dauginimąsi – vidutiniškai tokių užuominų dainoje buvo kiek mažiau nei 11. Tyrime naudotas duomenų kodavimas šiame straipsnyje detaliai paaiškintas. Mokslininkės priskyrė dainų eilutėms kategorijų žymas: lytiniai organai, susijaudinimas, seksualiniai veiksmai, trumpalaikių romanų strategijos, atstūmimas, ištikimybė ir t.t. 2 iš 5 pop dainų porino apie seksualinį patrauklumą, kas trečia – apie trumpalaikių romanų mezgimą, kas ketvirta – apie neištikimybę. Tiesa, kas trečioje buvo pažadas laikytis ištikimybės, kas dešimtoje buvo kažkas apie motinystę/tėvystę. Kas ketvirta bylojo apie su seksualiniais santykiais susijusius visuomeninės padėties ir išteklių klausimus. Skaitykite toliau

Kodėl Lietuvoje padaugėjo nesimokančio ir nedirbančio jaunimo?

ES institucijos nuolat seka jaunimo, kuris nesimoko ir nedirba, dalį visoje ES. Tai patikimesnis rodiklis nei jaunimo nedarbas, kuris užgriebia tik registruotas bedarbes. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15-24 m. amžiaus žmogų dalis) labai nevienodai jautri krizei įvairiose valstybėse. Prieš krizę buvome vienoje lygoje su Vokietija, Belgija ir Suomija, bet per dvejus metus priartėjome prie pietiečių (beje, Estija taip pat). Skaitykite toliau

Įdomioji statistika: nedarbas ir emigracija Rytų Europoje

Dirbu prie ataskaitos apie emigrančių grįžimą į Latviją, Lenkiją, Rumuniją ir Vengriją. Ta proga parsisiunčiau visokių lyginamųjų Eurostat duomenų ir, norėdama tiek pati sau, tiek, jei prireiks, užsakovui iliustruoti krizės pradžios tendencijas, nusipaišiau tokį grafiką: Skaitykite toliau

Dienos skaičius: kiek lietuvių migravo dėl darbo 2005 m.

Darbe skaitau Eurofound ataskaitą „Foundation findings: Mobility in Europe – The way forward“. Ji remiasi 2005 m. Eurobarometro apklausa. Pastaroji rodo, kad Lietuvos gyventojos paprastai nelinkusios keisti gyvenamosios vietos dėl darbo:

Lietuvos gyventojos dėl darbo kraustėsi mažiau nei Latvijos ir Estijos, o visos baltės ir lenkės kartu gerokai atsiliko nuo skandinavių. Tiesa, apklausos metodologija tikrosios padėties neparodo. Juk apklaustos šalies gyventojos. Greičiausiai skandinavės padirbo ir grįžo, o Rytų Europoje tos, kas išvažiavo, tapo apklausos subjektėmis kitoje šalyje 🙂

Kita vertus, tikėtina, kad dabar vaizdelis būtų gerokai kitoks.