Sefi Atta – „A bit of difference“

Deola baigė internatinę mokyklą Jungtinėje Karalystėje, įgijo rimtą specialybę, nusipirko butą Londone (neprastoje zonoje), gavo darbą su prasme, tad kodėl nuo jos niekaip neatstoja? Kas neatstoja? Nagi viskas — šeima, miestas, kolegės (šiame tinklaraštyje moteriškoji giminė vartojama kaip bendrinė), visuomenė, sistema… Reikėtų susirinkti dar daugiau varnelių, užsidėti dar daugiau pliusiukų. Artėja keturiasdešimtmetis — kur vyras ir vaikai? Draugės daro įspūdingesnes …

Elif Shafak, The Island of Missing Trees

Išklausiusi FT Weekend tinklalaidę, kurioje kalbėjo ir ši autorė, skubiai įsigijau knygą apie Kiprą, medžius, politiką ir žmones, ruošdamasi ja mėgautis. Juk šitiek daug pasakojimo elementų pataiko tiesiai į dešimtuką! Knyga apie migraciją ir tapatybę — štai jums pagrindinė veikėja Ada, auganti JK, paveldėjusi graikišką ir turkišką tapatybes. Knyga apie medžius — štai jums visą pasakojimą centruojantis figmedis ir kalnas …

Knygos vertimas: Nematomos moterys

Mano didžioji šios žiemos naujiena – jau galima įsigyti mano išverstą Caroline Criado Perez knygą Nematomos moterys. Nuoroda čia. Ši knyga suteiks jums atsakymus tiems varginantiems pokalbiams su vyraiškintojais (mansplainers) ir panašiais veikėjais, kurie mėgsta burbėti, kad nelygybės esą nėra. Autorė remiasi kalnu duomenų. Kai kurie teiginiai man pažįstami iš lyčių aspekto analizės dirbant PPMI. Leidykla planuoja virtualų renginį su …

Cathy Glass, „Please don’t take my baby“

Šią neišgalvotą istoriją galima sutrumpintai papasakoti įvairiai. „Pasišventusi globėja pakeičia sunkiai besiverčiančios merginos gyvenimą“. Arba „tikra istorija atskleidžia, kas iš tiesų slypi po paauglių nėštumų statistika Didžiojoje Britanijoje“. Netgi, jei norite, „pokvailė mergšė vis prisidirba, bet gauna dar vieną šansą“. O gal „asmeninė istorija parodo, kaip svarbu socialiai pažeidžiamai žmogai turėti socialinės rūpybos komandą“. Holivudas tokią istoriją ekranizuotų vienaip, bet …

Sinead Moriarty, „In my sister’s shoes”

Kažkur skaičiau, kad kai rašytoja pasitaiko būti moteris, išauga tikimybė, kad net rimtai knygai leidykla užvilks rožinį viršelį su gėlytėmis. Todėl, knygų mainykloje aptikusi romaną su bateliais ir „kvarbatkomis“ ant viršelio, neskubėjau teisti pagal pirmą įspūdį. Trumpas aprašas skelbė, kad knyga yra apie šeimą, kurią užklumpa vienos jos narės liga. Tenka persvarstyti prioritetus, atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir iš naujo …

Jodi Picoult, „Sing you home”

Amerikiečių autorės Jodi Picoult romanas, kurio pavadinimas į lietuvių kalbą išverstas kaip „Kelias namo“, lietuviškuose knygynuose ir blogosferoje sušmėžavo prieš kelerius metus. Drąsią istoriją apie dvi moteris, nutarusias sukurti šeimą, Alma littera išleido kaip tik tuo metu, kai Vilniumi pražygiavo pirmosios saugios Baltic Pride eitynės. Rašytoja savo publiką atsargiai pratina prie daugeliui nepatogios temos, vinguriuodama po visuotinai priimto normalumo dirvonus …

Cathy Rentzenbrink „The last act of love“

Yra tam tikras žanras, kurį galima pavadinti empatine literatūra. Jis labiausiai paveikus tuo, kad literatūra padeda įsijausti į padėtį, kurioje nebuvai ir niekas iš tavo aplinkos nebuvo. Galbūt kai kada autorė () visai to nesiekia, bet rezultatas būna būtent toks – tokia literatūra paskatina permąstyti savo nuostatas ir argumentus apie tą padėtį. Man tokia knyga buvo George′o Orwell′o „Dienos Paryžiuje …

Jun’ichiro Tanizaki „Raktas” ir santuokos Japonijoje

Turbūt iš bet kokios japoniškos literatūros kolekcionavimo laikų į mano rankas pateko ir savo eilės lentynoje ilgokai laukė Džiun-ičiro Tanizakio romanas „Raktas“. Ši knyga priskiriama psichologinio romano žanrui. Jo centre – sutuoktinių pora, kuri įtraukia dukterį ir šeimos draugą į keistus vojeristinius santykius. Vyras pražūtingai klimpsta į fantazijų svaigulį, balansuodamas ant pavojingos ribos, kad tik žmona imtų pildyti jo erotines …