Žymų Archyvai: saugumo paranoja

Apie pareigą tikrinti informaciją

Šiandien socialiniuose tinkluose sklando du žurnalistikos pavyzdžiai – geras ir blogas. Tas, kuriuo galime didžiuotis – kad portalas 15min kaip partneris įsitraukė demaskuojant Panamos dokumentus, o tai yra didžiausias šių laikų informacijos nutekėjimas žiniasklaidai. Tačiau lygiagrečiai išsirutuliojo ir kitas pavyzdys – Joana Lapėnienė iš LRT laidos „Savaitė“, matyt, irgi norėjo pasijusti tiriamosios žurnalistikos korifėja ir sukūrė tokią laidą (įrašas), kurioje esą demaskuoja valstybei priešiškas jėgas. Rezultatas – šmeižiami daugybę metų Lietuvoje veikę kritinės minties ir socialiniai judėjimai, kurie niekur nė nebandė pasislėpti.

Nesiginčysiu, kad pašnekovai galbūt pasirodė sutrikę ir kad ne bet kam tiek pat aiškios jų idėjos kiek mano aplinkai, kadangi juos pažįstu asmeniškai arba iš socialinių tinklų. Pastaruosiuose dabar skaitau jų rašomą kritiką, esą žurnalistė juos neteisingai informavo apie laidos temą, ištraukė citatas iš konteksto. Kadangi esu buvusi abiejose mikrofono pusėse, gerai žinau, ką reiškia atsidurti keistame kontekste, kai tau priskiriami teiginiai, kurių nesakei. Tačiau taip pat žinau, kad kritikės (kodėl mano bloge moteriškoji giminė?) neskaitytų dešimties standartinių puslapių traktato, kuriame visoms pašnekovėms leidžiama išsisakyti ir pateikiami visi paaiškinimai. Galbūt kada nors atsiras techniniai hiperteksto sprendimai, kurie leis prie teksto ar video prikabinti nuorodą su mažiau sutrumpintu šaltiniu, kad tos, kas domisi plačiau, galėtų pasiskaityti/ pasiklausyti, ką pašnekovas iš tikrųjų sakė. Tačiau kol kas žiniasklaida dar kurį laiką karpys, trumpins ir trauks įdomiausias citatas. Problema ne tame. Su kiekvienu karpymu ir paaiškinimu ateina atsakomybė – šiek tiek prieš pašnekovę, kurios gyvenimui pasirodymas žiniasklaidoje gali turėti rimtų pasekmių, bet labiausiai – prieš publiką, kad ji tikrai gautų suprantamai pateikiamą tuo metu prieinamų žinių maksimumą. Skaitykite toliau

OBL negyvas (?)

Ar jums vaizdai iš „tūsų“, kuriais visame pasaulyje visokios žmogos sutiko žinią apie tai, kad nukautas Osama bin Laden’as, nepriminė, kaip televizijos po 2001 m. rugsėjo 11 transliavo vaizdus, neva arabės džiaugiasi teroro aktu? Vėliau kažkuri televizija pripažino, kad čia iš šiaip šventės paimta filmuota medžiaga. Pagarba Vatikanui, kad iš karto išplatino pranešimą, jog nėra ko „tūsintis“.

Jei nebūčiau antropologė, sakyčiau, gal laukinės tos amerikietės su italėmis ir visomis kitomis, visai necivilizuotos, nepripažįsta racionalumo 🙂 Bet dabar pasamprotausiu, kad, pirma, OBL yra žiniasklaidinis personažas, apie kurį daugelis atpratusios galvoti kaip apie [buvusį] gyvą, kvėpuojantį žmogą. Antra, jis įkūnijo mistinį priešą, kažkokį barzdotą ir raguotą (iš po galvos apdangalo nesimato) velnią, kurio atvaizdas neva pasirodė griūvančių dangoraižių dūmuose ir t.t. Prieš trejus metus jaunų menininkių darbų parodoje Briuselyje mačiau keletą keistai patiražuotų OBL atvaizdų. Jis yra kaip Marilyn Monroe arba Bushas – tam tikra popkultūros ikona. Dėl to žmogos ir siautėja gatvėse. Pareis namo, išsimiegos, aprims ir supras, kad žeminančios oro uostų saugumo taisyklės nepasikeitė.

Beje, Hamas nepraleido progos pasirodyti kaip visiški lopai. Su tuo ir sveikinu – galbūt dar labiau sumažės jų turimas palaikymas.

Komentaras apie susidorojimą su romais Prancūzijoje

Šiandien netikėtai paskambino Žinių radijo žurnalistė ir paprašė pakomentuoti romų gyvenviečių sugriovimą ir deportacijas Prancūzijoje, žvelgiant kiek plačiau – per romų integracijos Europoje prizmę. Laida bus kartojama šiandien 17.10, galima klausyti ir internetu. Taip pat šiandien pasirodžiusiame „Atgimime“ galite perskaityti plačiau, kodėl manau, kad skirti kolektyvines bausmes ir paversti migracijos politiką socialinės politikos ir teisėsaugos tarnaite yra ydinga praktika. Sergu ir neturiu laiko daugiau rašyti čia, bet besidomintiems siūlau paskaityti:

Kviečiu visus,

  • kurie tiki, jog per XX amžių pasaulis pasimokė, koks blogis yra kolektyvinė bausmė,
  • kurie nemano, kad krizės padarinius galima sušvelninti demonizuojant Rytų europiečius,
  • kurie mano, kad ES turi būti lygiai teisinga įtakingiausioms savo narėms ir mažosioms valstybėms,
  • kurie nenori, kad tarp europiečių būtų pirmarūšiai ir antrarūšiai,
  • kurie netiki primityviais, prievartiniais, su fašizmu flirtuojančiais sprendimais

burtis ir netylėti. Sekite naujienas – jei pavyks, organizuosime protesto akciją. Vengrai jau buriasi rytoj. Priminkite šį klausimą kiekvienam sutiktam prancūzų diplomatui ar žurnalistui. Uždavinėkite nepatogius klausimus apie romus kiekvienoje paskaitoje, ypač apie europietišką tapatybę. Susisiekite su Europarlamento nariais ir sekite naujienas, kaip jiems pavyks balsuoti dėl smerkiančios rezoliucijos. Skleiskite naujienas savo rate, rašykite bloguose ir visiems pasakokite – žmogaus teisės yra ne tik geruoliams ir „fainuoliams“. Jos taip vadinamos dėl to, kad privalo galioti visiems. Jų nereikia nusipelnyti. Jei pagrindinės ES sutartys įtvirtina laisvą žmonių judėjimą, nevalia jo paniekinti. Nusikaltėliai turi atsakyti individualiai (kaip ir, pvz., lietuviai JK, apie kuriuos skaitome Delfi kriminalų skyriuje).

Beje, mėgstantiems tipiškus argumentus į kitą pusę galiu pasakyti: ir aš turėjau neigiamos patirties bendraujant su kai kuriais romais. Tai ką?

Baltic Pride

Oi ai, nieko nespėju, dega tūkstančiai darbų, bet laiko nebėra ir privalau parašyti: AŠ PALAIKAU HOMOSEKSUALŲ EITYNES „UŽ LYGYBĘ“ ir raginu visus padaryti tą patį. Jei jūsų dar neįtikino girdėti argumentai, taikliai rašo Ežiukas Vilniuje, Aurelijus Katkevičius, Artūras Račas („viduje“ yra gerų nuorodų) ir Andrius Navickas. Konstitucija yra absoliutaus galiojimo ir tiesiogiai taikomas dokumentas. Piliečiai, norintys rinktis į, primenu, politinę demonstraciją be ginklo, neturi atitikti jokių kitų reikalavimų, nenumatyta jokia kompartijos, atsiprašau, Seimo kontrolė, ar eitynės „prasmingos“. Punktas, kad taikų susirinkimą galima uždrausti dėl pavojaus visuomenės saugumui, greičiau taikytinas neonaciams, kurie, kaip žinome, sėkmingai pražygiavo. Policija savo laiku surakino „laisvatibetininkus“ ir išginė visus benamius, lankantis Bushui. Nėra jokio argumento šiam renginiui neįvykti. Kviečiu jungtis į tarptautinę Facebook grupę ir palaikyti renginį. O jeigu jis neįvyks, kviečiu vyriausybę uždrausti Olialia pupytes, nes amoralios, lėktuvų skrydžius, nes pasitaiko teroro aktų, užsienio politikų vizitus ir apskritai, sudaryti sąrašą, ką Lietuvoje galima daryti. Dar prieš baigdama pasidalysiu draugo izraeliečio žurnalisto tinklaraščio įrašu.

Asmenybė; gera ir bloga naujienos iš Izraelio

Nagi ėmiau ir susigundžiau atlikti asmenybės testą. Jis puikiai diagnozavo mano hipersocialumą, juokiausi iš to „polinkio dusinti“, nepastebėjau didelės savo įtakos žmonių grupėms. Šiaip ar taip, buvo įdomu. Na, bet nieko sau puslapėkas, iš karto siūlo pažintis…

Dabar truputis naujienų.

Skaitykite toliau

Susizgribo

Po publikacijos „Lietuvos ryte“ (2010 m. sausio 6 d. / Dalia GUDAVIČIŪTĖ: Bedarbiams – plėšikų ir vagių etiketė) lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą, ar savigynos kursų reklama nediskriminuoja bedarbių. Aš apie tai rašiau dar rugsėjį. Tiesa, tai buvo komentaras, neįvardijęs konkretaus sporto klubo, nes tuomet man rūpėjo kitkas – bendresnės tendencijos. Džiugu, kad valstybinės institucijos susiprato patikrinti bent jau tada, kai apie tai parašė didelis dienraštis.

Dar truputis iš žiniasklaidos temos.

Skaitykite toliau

Metų apibendrinimas – o taip! Pirma dalis: pasaulis

Skaitydama lietuvišką spaudą, pastebėjau primirštą dalyką: argi ne prieš dešimtmetį pasaulis drebėjo dėl kompiuterių kracho, tikėjo globalizacija ir kiek nusivylė, kad dar neturi skraidančių mašinų, kaip buvo pranašauta? Štai čia apžvelgiami svarbiausi pasaulio įvykiai, kaip juos mato tam tikri autoriai. O kaip matau aš? Skaitykite toliau

Pirma diena Izraelyje

Tai štai, po ilgo ruošimosi ir nerimo, kaip čia bus su legendiniais dokumentų inspektoriais, jau ramiai sau būnu Tel Avive.

Lėktuve iš Rygos dauguma kalbėjo rusiškai. Prie manęs atsisėdo Izraelyje gyvenantis rusas ir švedė, pirmasis pradėjo mus abi kalbinti, o paskui užmigo, tai su švede praplepėjome pusę skrydžio, o kitą užmigom ir mes. Tel Avivas fantastiškai atrodė lėktuvui leidžiantis. Jis labai tankus, gerai apšviestas ir neapdengtas debesimis.

Ryte prikėlė riksmai. Iš miegų nesupratau, kokia čia kalba, bet paskui nusprendžiau, kad arabų. Tarpusavy šūkalojosi statybininkai, dirbantys ant gretimo namo. Namai čia sustatyti labai tankiai. Įsikišau ausų kamštukus ir miegojau toliau. Tačiau kamštukai nesaugojo nuo kažkokio krintančio metalo garso. Atsibudau ir pažiūrėjau pro langą. Darbininkai karstėsi po pastolius be diržų, šalmų ar kitų saugos priemonių. Butokas vėliau sakė: „Jie arabai, tai niekam nerūpės, jei kas ir atsitiks“.

Butokai tarpusavy šnekasi ispaniškai. Miegu po Dali reprodukcija. Pro nestipriai užsidarančias seno namo duris laisvai įeina ir išeina šuo. Neįmanoma miegoti be ventiliatoriaus. Netoli jūra.

Dieną įsigyju šalies gyventojo atributus: banko sąskaitą, studento kortelę ir telefono SIM kortelę.

Važiuojant namo mergina netoli manęs telefonu garsiai kalba: „напишу два… tov, beseder, bye“.

Pro langus mačiau du filipiniečius vyrus, stumiančius neįgaliųjų vežimėlius. Kiek mačiau, gatves valo tik juodaodžiai.

Rankinę atidaryti ir apsauginiui parodyti reikia kaskart įeinant į kokį pastatą (banką, supermarketą…).

Visur žiauriai daug kačių.

Ak, o jau koks maistas… Visi jį gyrę buvo teisūs.

Priešraketinis skydas ir šauktiniai

Įdomiai sutapo: neseniai JAV pareiškė, kad nebekurs priešraketinės gynybos sistemos Rytų Europoje, o šiandien Konstitucinis Teismas turėtų išaiškinti, ar konstituciška buvo atsisakyti šauktinių kariuomenės. Šis sutapimas kviečia į pasvarstymus apie tai, ką reiškia gynyba ir saugumas šiandieninėje Lietuvoje.

Pirmas sugretinimas galėtų būti toks, kad jei jau buvo kalba apie tokį didelį, galingą ir technologiškai sudėtingą daiktą kaip priešraketinis skydas, tai daug mažesnę prasmę įgyja berniukai su sunkiomis kuprinėmis. Ar jie apgins nuo tokios technikos, prieš kurią reikėtų jei ne Steveno Seagullo, tai bent jau priešraketinio skydo?

Dėl skydo sąmyšis visiškai nereikalingas, tarsi mus nuo ko būtų galėjęs apginti, o dabar nebeapgins. Na, gi nepuls tas Iranas. Ką jis čia pametė? Kas per rytųeuropobambizmas įsivaizduoti, kad mes jam svarbūs? Bet niekas ir neįsivaizduoja – akivaizdu, kad ginkluotės žaisliukų išrikiavimas reikalingas Rusijai gąsdinti.

Tik jeigu jai gąsdinti reikia tokių sudėtingų technologijų, tai,būkim realistai, kaip apgins bėgiojantys berniukai su didelėm kuprinėm? Ką bandome prajuokinti? Ir jei neapgins, neatliks savo užduoties, tai kam tada tuos berniukus kankinti?

Vienintelis nesmagus dalykas dėl to priešraketinio skydo yra tai, kad JAV galėjo kiek labiau paspausti Rusiją dėl Gruzijos. Duoti suprasti, kad nebegalima pasitikėti buvusia pusiausvyra, nes vieną dieną JT pripažintas teritorinis darinys Gruzija buvo krimst krimst ir apkramsnota. Nesakau, kad tokie diplomatiniai žaidimai yra jėga. Tačiau valstybių makaulių repertuare jie dažnai naudojami, ir šįsyk tikrai galėjo būti panaudoti.

Atnaujinimas

KT išaiškino, kad šauktinių kariuomenės atsisakyta teisėtai. Tiesa, gali būti įvesti privalomi kariniai mokymai. Žinoma, jie neprilygsta prievolei bėgioti su kuprinėmis po purvynus ir įsigalėjusiai karinei praktikai ignoruoti šauktinių susirgimus bei žeminti šauktinius. Bet kuriuo atveju sveika, ir diskriminacinių nuostatų lyties požiūriu lieka mažiau. Neprieštaraučiau, jei mokyklose būtų įvedamas kelių savaičių privalomas civilinės saugos kursas, ir pritarčiau, kad jis būtų rimtesnis, nei mes gavome. Žmonės galėtų būti apmokomi, kaip elgtis kilus branduoliniam pavojui (jei ir toliau bus elektrinė), kaip slėptis, kaip užsitikrinti saugumą, prisidėti suvaldant paniką ginkluoto užpuolimo atveju, galų gale prireikus – kaip sabotuoti užpuoliko taktiką, partizanauti. Nepaisant to, kad man graudi iš valstybių, kurios tikrai yra rizikos grupėje, nukopijuota retorika apie „Irano grėsmę“, taip pat atrodo žalinga retorika apie neva karine jėga Lietuvą susigrąžinti vis dar pasvajojančią Rusiją (Rusija per tiek laiko patobulėjo ir žino, kad geriau įsiskverbti ekonomiškai), niekada negali nuspėti, kada kur koks trenktas režimas ateis į valdžią. Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad nukentėtų kuo mažiau civilių, o į tai įeina ir jų pačių pasirengimas. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad užpuolimas nebūtinai būna iš valstybių karinių pajėgų. Daug sunkiau valdomos (nors mūsų teritorijoje irgi sunkiai tikėtinos) sukarintos grupuotės, netgi (labiau tikėtinos) ginkluotos mafijos struktūros. Taigi gynybos pagrindai piliečiam nepakenktų, ir aš irgi juos lankyčiau, jei prireiktų.

Ir toliau pasilieku prie nuomonės, kad žinutė „nebandykit mūsų pulti, nes paimsim savo abu lėktuvus bei šimtą berniukų su kuprinėmis ir jums parodysim“ nėra gera gynybos strategija.