Pavasario (nors iš tiesų tai visai ne jo) proga pakalbėkime apie seksą. Kad ir kaip švarinčiau savo lietuvių kalbą, kaip žinote, paprastai šį žodį sąmoningai rašau su x, taigi taisyklinga rašyba rodo, kad šį žodį daug kartų linksniuosiu. Kaip netrukus įsitikinsite, pavasaris čia niekuo dėtas. Continue Reading »
Vienas naujas vietinis pažįstamas prieš kurį laiką savo tinklaraštyje rašė pasvarstymus apie moterų skutimąsi. Anot jo, plaukai ant kūno – ne tik natūralu, bet ir patrauklu, ir išvis nesąmonė, kad pusė žmonijos verčiama skausmingai gramdyti savo kūną. Parašiau komentarą, kad tai atitinka šių laikų aksiomą, jog tam, kad būtų gražus, iš kūno turi būti nuolat šalinamos “šiukšlės”: riebalai, kūno plaukai, suragėjusi oda, antakių plaukeliai, nagai ir jų kutikulės, perteklinė oda (raukšlės)… Karolis Klimka savo tinklaraštyje paskutiniu metu nagrinėjo kapitalistinę kūno kaip nuosavybės sampratą, iš kurios plaukė įpareigojimas “nesišvaistyti”. Manyčiau, gražinimosi kultas taip pat supranta kūną kaip fabriką, į kurio įrengimų amortizaciją nuolat reikia investuoti. Continue Reading »
Jau kaip nemėgstu va tokios vaizduotės apie feminizmą… Tekstas įdomus, apie tą organizaciją nieko nežinojau. Bet feminizmo baubo lipdymas ne tik kad banalus, bet tiesiog nė nebando suvokti tam tikrų feministinių krypčių elgesio priežasčių. Jau kurį laiką iš mados išėjęs feminizmas, siekęs pasisavinti tradiciškai vyrams priskiriamas veiklos sritis (rūkymą, kelnes, netgi terorizmą), gal dabar atrodo keistokas, bet savo laiku buvo adekvatus. Jo tikslas buvo “išlytinti” tiek teigiamus (pasirinkimą, išsilavinimą), tiek neigiamus, bet geidžiamus (galią), tiek neigiamus (keiksnojimąsi, smurtą), tiek neutralius (kelnės) dalykus – atskirti juos nuo, kaip suformuluotų Nida V., testosterono dominavimo organizme. Būti švelniai ir supratingai pagal feministes – puiku, bet nebūtina ir nesusiję su chromosomų kombinacijomis. Continue Reading »
Nesusiję dalykai. Pirma, kad ir kaip būtų gaila partizanų, gal kas galėtų man paaiškinti, kas nemoka skaityti? Ar aš, mokiusis, kad nusikaltimai žmoniškumui – tai “sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuldinėjimai”, o genocidas – žudymas, žalojimas, mirtinų gyvenimo sąlygų sudarymas, prievartinis gimstamumo ribojimas, prievartinis vaikų perdavimas, padaryti siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei? Ar tie, kas įpaišo čia kad ir kokių patriotiškai svarbių, bet visgi sukarintų darinių narių žudymą? Manau, partizanams civilio statusas neturėtų galioti, kaip nekaip, tai buvo sukarintos grupuotės. Cituoju: “Pagal tarptautinę humanitarinę teisę asmenys, kurie dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinami kovotojais (combatant)” (sukilėliai įeina į šią sąvoką). Na, gal čia tik straipsnyje keistokai suformuluota, gal apačioje esantis “backgrounder’is” nesusijęs su partizanais, o tik priminimas, kad yra pareikšta kaltinimų ir nusikaltimais žmoniškumui…
Antra keista istorija. Negaliu atsižavėti antrašte, po kuria slypi straipsnis apie nelegalius imigrantus – “Į Lietuvą atšliaužė du naivūs rusai“. Nepasakysi, kad antraštė meluoja, bet atkreipkit dėmesį į formuluotes. Ašliaužė – lyg šliužai. Naivūs – kvaileliai. Ne “du vyrai”, kaip būtų parašyta apie lietuvius, ne “du nelegalai”, o, kas antraščių redaktoriaus/ės laikoma labai svarbu, du tam tikros tautybės atstovai. Tautybės, kuri, deja, Lietuvos viešajame diskurse neretai minima kontekste, kuriame lengvai gali atsidurti šliaužimas ir kvailumas. Na, kiek gi galima?
Žinelė apie Britijoj atliktą kokybinį tyrimą, kurią nusikopijavau iš Mildos S. Buvo tiriama vyrų lankymosi pas prostitutes motyvacija. Geriausiai rezultatus susumuoja šis sakinys: “Discovering the women were trafficked, pimped or otherwise coerced would appear not to be so effective. Almost half said they believed that most women in prostitution are victims of pimps [...]. The men knew, to some extent, about abuse and coercion in prostitution – they weren’t operating under the convenient illusion that women enter the trade because they love sex.
A.Račo tinklaraštyje skaičiau jo nuomonę apie susiorganizavusių tėvų surengtą ‘laidotuvių’ akciją prie prokuratūros, kuria norima pošiurpiu būdu pasakyti, kad tėvystė ir motinystė yra toks šventas reikalas, kad jei ja užsiimantis žmogus sukčiauja, neturi būti baudžiamas. Visiškai sutinku su A.Raču, kad neleistina valstybės pastangomis užtikrinti, kad aukštesniosios-viduriniosios klasės asmenys toliau liktų aukštesniojoje-viduriniojoje klasėje, kai tuo tarpu esą trūksta pinigų varganoms bedarbių pašalpoms. Žinoma, yra ir kitų niuansų.
Delfy radau įdomų faktų rinkinį apie vyrus. Nuoširdžiai kvatojau iš nuotraukų antraščių. Žinia apie turto koncentraciją buvo įdomi. Siūlau paskaityti viską – yra įdomių dalykų.
Sveiki, su Kalėdomis visus, kad švenčia ar kam šiaip gera per šią šventę.
Na, turbūt nenustebinsiu, kad mano pirmosios Kūčios ne Europoje buvo labai keistos, bet galiausiai baigėsi gražiai. Draugai krikščionys iškurnėjo į Betliejų, o aš tuo tarpu turėjau net du akademinius susitikimus. O po to visą laiką praleidau prie interneto, plepėdama su A. ir A. Iš Lietuvos kilusi M. trumpame pokalbyje sakė, kad prisiminė, jog dabar Kalėdos, tik kai mama paskambino ir pasveikino. Continue Reading »
Vartydama delfį, sumaniau užmesti akį į istoriją apie tai, kaip manekenė iš Lietuvos tapo Moschino veidu. Vienas dalykas, kuris mane sudomino, yra tai, kad ji visose nuotraukose išsižiojusi.
Nuotrauka iš www.vtv.lt
Tai buvo naujausias mano radinys VU Centrinių rūmų bibliotekoj. Ten dabar tradiciškai pasiimu po vieną anglišką ir vieną vokišką knygą, o kartais ir lietuvišką. Šio rašytojo buvau jau vieną knygą skaičiusi ir žinau, kad jį mėgsta G. Taigi nusprendžiau paskaityti vieną lietuvišką vertimą.
Anądien kolegė Dalia klausė, ar nežinau gerų moteriškų monologų, kurių ieško jos draugė, studijuojanti aktorystę. Abi gerokai pasukome galvą, ieškodamos gerų monologų, ar šiaip monologų. Sutarėme, kad, kaip jau kartą esu rašiusi, jei vyras rašytojas nemoka įsijausti į moterišką personažą, tai geriau jau tegul ir nerašo nekokybiškų moters monologų, tokių kaip madingojo Milano Kunderos. Dėl to pokalbio mano vaizduotė sukūrė lentynėlę “moteriški monologai” ir į Ozo knygą žiūrėjo tikslingai, kad galėtų kažką ten padėti.
Ozo moters monologai pakankamai švarūs. Tiksliai fiksuoja detales, nesidrabsto per kraštus besiliejančia lyrika, kurios vis tiek turbūt nemokėtų įtikinamai suvaidinti. Autorius kuria personažą principu “tokia kaip vyras, tik moteris”. Jo veikėja išgryninta iki rūšinio (Marxo prasme) žmogiškumo, kurio individualiam turiniui skleistis trukdo toks atsitiktinis faktas, kaip gimimas moterimi. Ji ramiai ir pati nežinodama, ar to nori, ar nenori, vykdo viską, ko iš jos tikisi visuomenė. Elgiasi “kaip reikia”, bet ne dėl to, kad taip reikia, o dėl to, kad tarsi nei nori to, nei nenori. Nori kitų dalykų, kurie gaunami supakuoti su tais, kurie jai nepatinka. Tragizmas slypi tose pakuotėse, o ne visuomenės spaudime. Rutina supakuota su pasirinkimu gyventi su mylimu žmogumi, o vos trūktelėjus jos kaspinėlį pradeda iš paketo byrėti kiti dalykai: sunkūs nėštumai, paaukotos ambicijos, privalomas bendravimas su tam tikrais žmonėmis. Gyvenimas kukliai supakuotas su troškimo išlaidauti perkant drabužius tenkinimu.
A.Ozo moters santykis su savo kūnu tarsi per polietileną. Nesinori sakyti, kad dėl to, jog apie jį rašo vyras. Bet skaitant atrodo, kad taip tarsi turi būti. Tik gal tada vertėjo tą išgrynintą žmogiškumą taip ir palikti, nė nebandyti įsijausti į tą kūniškumą, kuriame niekada nebus lyčių lygybės.
Knyga baigiasi be pabaigos, bet ne visai taip, kaip man patinka. Galima daug ką įsivaizduoti. Primena Ibseno “Norą”, tik nėra dramatizmo. Labai savotiškai įsiterpia dviejų arabų paveikslas. O gražiausia, ką radau tame kūrinyje, tai miesto proza, vaizdingi aprašymai, lakoniška miesto charakterio tapyba, gilus ir asmeniškas miesto erdvių, neatsiejamų nuo metų laikų, atvaizdavimas. Verta perskaityti, tik gal geriau angliškai. Man visada atrodo, kad vertimas iš gramatiškai lankstesnės kalbos į anglų nukerpa literatūrai sparnus, o antrasluoksnis vertimas iš anglų į lietuvių – dar ir uodegą. Užduotis mano draugams hebraistams – išversti iš originalo 
Kai krizė baigsis ir leidyba Lietuvoje vėl ims egzistuoti.
Wonderland Blog