Žymų Archyvai: kelionės

Dovanoti ar nedovanoti daiktų Afrikoje

Mano bičiulis keliautojas Robertas FB uždavė klausimą apie keliones po Keniją, ir aš parašiau, kad naudinga turėti tušinukų. Jais galima pradžiuginti vietines (kodėl mot. g.?) arba išmainyti į atvirutes ar suvenyrus (tinklaraščio įrašas anglų kalba apie tai). Kita Roberto FB draugė parašė, kad nereikėtų stiprinti baltosios žmogos kaip pinigų ir dovanų maišo stereotipo ir įkėlė nuorodą į šią taiklią parodiją:

Kita vertus, aš juk ir nesakiau, kad reikia nepažįstamoms dalinti raštinės reikmenis arba įsivaizduoti, kad savo niekalais galima kažką išgelbėti. Visgi vienoje šeimoje, pas kurią su U. buvome apsistojusios, mano vienintelis spalvotas pieštukas, kurį atsivežiau komiksams piešti, suteikė labai daug džiaugsmo, o viena prekeivė, su kuria pabendravome, sakė kolekcionuojanti tušinukus. Kadangi į bet kurią šalį stengiuosi nuvežti lauktuvių žmogoms, su kuriomis susibendrauju ar pas kurias apsistoju, stengiuosi numatyti, kas joms galėtų patikti. Vis dėlto sutinku, kad reikia pagalvoti ir apie platesnį dovanų poveikį.

Skaitykite toliau

Vykti ar nevykti į Turkiją?

Šie metai, panašu, bus itin sunkūs Turkijos turizmui. Keli teroro išpuoliai ir nepavykęs perversmas, po kurio kurį laiką buvo uždaryti oro uostai, ilgam įsimins ir vers dukart pagalvoti, prieš užsisakant kelionę. Užtat turizmo agentūros skuba naudotis atpigusiais skrydžiais – vieną naujienlaiškį apie tai gavau jau kitą dieną po to, kai įvyko teroro aktas. Tad ar jau keisti atostogų planus, jei ketinote patyrinėti šią neįtikėtinai įdomią šalį?

Turkijoje lankiausi birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Grįžus daugelis klausė, ar jautėmės saugios. Tačiau kadangi neskridome, o plaukėme, jokių trikdžių nepasijuto. Kiek klausinėjau restoranų darbuotojų, aplankyti Turkijos miestai (Bodrumas, Pamukalė ir Izmiras) su nerimu ruošėsi itin šykščiam sezonui. Kainos dėl to, žinoma, nukrito, ir kelionių agentūros toliau atakuoja pigių skrydžių pasiūlymais. Ką turėti galvoje, sprendžiant, ar atostogauti Turkijoje?

Skaitykite toliau

Gyvūnų migracija ir sėkmės paieškos Maasai Maroje

Maasai Mara garsėja safariais po gyvūnų ir žmonių bendrai gyvenamą teritoriją. Masajų karvės ganosi šalia laukinių kanopinių – zebrų, gnu, gazelių ir kitų. Kasmet pagrindinė atrakcija – stebėti, kaip gnu migruoja ir lyg lašišos tampa maistu kitiems.

Vairuotojai, vežiojantys turistes po parką, turi radijo ryšį ir atskirą žargoną, padedantį koordinuotis. Taip dauguma grupių gali tikėtis pamatyti pagrindinius (zebrus, žirafas, liūtus) ir retesnius (raganosius, leopardus ir dramblius) gyvūnus. Gana linksma klausytis, kaip turistės džiūgauja per TV matytus gyvūnus išvydusios gyvai, o tada… stebi juos per mažytį fotoaparato ekranėlį.

Gnu-zebrai Skaitykite toliau

Kelionė į Vištytį: gamtos stebuklai ir sienų turizmas

Vištyčio ežerasVištyčio apylinkes atradau kovo mėnesį, vykdydama projektą apie pasienį. Visur buvo apsnigta, o poilsiavietės prie ežero nameliukai atrodė vieniši ir užmigę žiemos miegu. Bet tąkart sudomino viskas: paslaptingas kraštovaizdis, pokalbiai su visas kaimynų kalbas suprantančiais vietiniais ir iš atminties išnyrančios legendos apie velnio neštą ir pamestą akmenį, kurias reikėdavo konspektuoti pradinėje mokykloje. Pagalvojau, kad Vištyčio turistinei rinkodarai turėtų padėti ne tik apylinkių grožis ar ypatinga pasienio regiono padėtis, bet ir žavus herbas su vienaragiu (daugiau apie hieraldiką čia – 1757-1792 m. komiksų stiliaus herbas yra neatsispiriamai mielas). Todėl, orams atšilus, pasikviečiau keliauti mėgstančią draugę atidžiau patyrinėti šio gražaus kampelio.

Skaitykite toliau

Praėjus metams – dėmesys mano reportažams iš Tailando

Šią savaitę turėjau galimybę LRT laidoje Labas rytas pristatyti savo reportažus Tailande. Buvo tikrai įdomi patirtis apie tai kalbėtis su gerokai daugiau laiko toje šalyje praleidusiu Richardu Jonaičiu ir apskritai labai smalsu iš vidaus pamatyti mano vienintelės daugmaž reguliariai žiūrimos TV laidos studiją. Taip pat turėjau galimybę priesalyje trumpai pabendrauti su komanda, sukūrusia droną pilstuko fabrikams aptikti. Įrašas čia.

Kitą dieną Socialinio vystomojo bendradarbiavimo tinklo kvietimu pristačiau savo kelionę ir papasakojau visokius nuotykius, kurių nesudėjau į straipsnius ir kol kas neaprašiau tinklaraštyje. Vis pagalvoju, ar nepataupyti jų kelionių knygai…

Visi straipsniai iš Tailando čia.

 

Pasakojimas apie Tailandą LRT laidoje

Grįžusi iš Tailando, su dar gana šviežiais įspūdžiais pirmadienį nukeliavau į LRT studiją, kur pasakojau, ką pavyko ten pamatyti ir išgirsti. Tai buvo pirmoji mano tiesioginio kalbėjimo per radiją iš studijos patirtis. Paklausykit mediatekoje (nuo 95:30).

Radijui visada puoselėjau ypatingus jausmus. Užaugau su LRT: į atmintį ilgam įsėdo pratisais balsiais diktorės sakomas legendinis studijos adresas – Konarskio 49. Kai kuriuos garsus, pvz., signalizuojančius žinių pradžią, jie naudoja iki šiol. Ir štai aš ten – studijoje, kuri vaikystėje man atrodė tokia mistiška. Dabar turiu LRT dirbančių draugių, ne kartą lankiausi radijo patalpose, bet šįkart pirmą kartą įžengiau į tiesioginio eterio kambarėlį, kur, mikrofonų puokštės atskirta nuo vedėjų, pasakojau apie savo kelionę. Tikiuosi, tai ne paskutinis kartas.

Apie Tailandą rašau straipsnių seriją, kurią galite rasti čia.

Padalyta Nikosija: straipsnis Kauno žiniose

„Kauno žinios“ išleido mano straipsnį apie padalytą Nikosiją: ką mes matėme jos turkiškoje bei graikiškoje dalyse ir buferinėje zonoje. Buvo proga prisiminti ir prieš beveik ketverius metus Kembridže išklausytas paskaitas.

Ne viską pavyko apžiūrėti, ką norėjosi, bet visokių pastebėjimų turiu daugybę. Šiaurės Kipras, kaip dabar ir Izraelis, nebeantspauduoja pasų, o duoda atskirą lapelį. Turėsiu jį atminimui: jame net po keturis atvykimo ir išvykimo antspaudus, beveik visi iš Nikosijos patikros punktų. Viena pora – pirmasis atvykimas į Šiaurės Kiprą ir galutinis išvykimas. Bet kiti – įžengimas į graikiškąją Nikosiją su turkiškosios gyventoju ir du įžengimai vien tik į buferinę zoną. Ilgam įsimins, kaip ėjome zonos parodyti (nes mes gi jau veteranės) naujai pažįstamai iš Ukrainos ir kartu pasitikti iš Pietų atvykstantį mus pasisvečiuoti priėmusio šiauriečio CSerio draugą (nebuvome jo anksčiau mačiusios, bet nesunkiai atpažinome ir pašaukėme).

Nikosijoje praleidome daugiau dienų nei kituose miestuose, nors turistiškai ją apžiūrėti užtektų ir vienos ar pusantros. Bet buvo įdomu tiesiog šniukštinėti, kalbėtis ir treniruoti antropologinius „raumenis“.

 

 

Turizmas iš Kinijos

Šiandien ieškojau, ką Lietuvos spauda yra rašiusi apie turistes iš Kinijos. Tai yra didėjantis turizmo srautas visame pasaulyje. Augant jų perkamajai galiai, kinės (kodėl moteriškoji giminė?) išleidžia kalnus pinigų apsipirkinėjimui (dažniausiai dovanoms, taip pat brangioms žinomų prekinių ženklų prekėms – žr. daugiau čia). Vis daugiau kinių keliauja savarankiškai, o ne grupėse. Todėl didėja poreikis išversti sudėtingesnius tekstus, pritaikyti paslaugas turistėms iš šios šalies. Skaitykite toliau

Eurobloge – apie karščio ir šalčio nuotykius

Seniai norėjau kur nors panaudoti linksmą savo kelionės iš Korėjos istoriją. Kartu dar pririnkau nuotykių iš kitų keliautojų. Štai.

Taip pat seniai norėjau kur nors prasmingai panaudoti šią nuotrauką:

Kviečiu „pamėgti“ straipsnį tiesiogiai Euroblogo tinklalapyje.